Šiandien, spalio 21 d., Europos Sąjungos teisingumo teismas (ESTT) paskelbė pirmos bylos iš Lietuvos PVM klausimais sprendimą. Ši byla – vienas iš nedaugelio atvejų, kai į ESTT kreipėsi mokestinį ginčą nagrinėjusi institucija, prašydama preliminaraus sprendimo, ar šalies, šiuo atveju – Lietuvos, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo nuostatos atitinka ES teisę. „Priimtas sprendimas, jog Lietuvai veikiausiai teks keisti PVM įstatymą”, – komentuoja advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai” asocijuotas partneris Vitas Vasiliauskas. Į ESTT kreipėsi mokestinį ginčą tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) prie Finansų ministerijos ir Olandijos įmonės Nidera Handelscompagnie BV (Nidera) nagrinėjusi Mokestinių ginčų komisija (MGK) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Byloje buvo sprendžiamas klausimas, kilęs dėl 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/168 dėl PVM bendros sistemos (Direktyva) nuostatų. Ginčo metu buvo sprendžiama, ar turi teisę mokesčių mokėtojas, kuris iki įsiregistravimo PVM mokėtoju įsigijo prekes, atskaityti pirkimo PVM nuo tų įsigytų prekių, kurias jis vėliau pardavė. Šio konkretaus ginčo atveju prekės buvo parduotos dar iki įsiregistravimo PVM mokėtoju. Atsižvelgdami į ginčo esmę, ESTT analizavo du klausimus. Pirmiausia, ar Mokestinių ginčų komisija, ES teisės atžvilgiu gali būti laikoma teismine institucija, kuri turi teisę kreiptis prejudicinio sprendimo. Taigi ESTT sprendė Mokestinių ginčų komisijos statuso klausimą. Taip pat – ar Direktyva draudžia PVM apmokestinamam asmeniui, kuris tenkina esmines Direktyvos sąlygas, nacionaliniu teisės aktu apriboti teisę į PVM atskaitą, nes jis nebuvo įsiregistravęs PVM mokėtoju. ESTT sprendimu, Mokestinių ginčų komisija ES teisės atžvilgiu laikytina teismine institucija, todėl gali kreiptis prejudicinio sprendimo į ESTT. LAWIN asocijuoto partnerio V. Vasiliausko teigimu, įtvirtintas Mokestinių ginčų komisijos kaip kvaziteisminės institucijos statusas EB sutarties prasme turėtų gerokai padidinti komisijos bei jos priimamų sprendimų autoritetą, nes tai yra vienintelė išimtinai mokestinius ginčus nagrinėjanti institucija Lietuvoje. ESTT taip pat nusprendė, kad Direktyva draudžia PVM apmokestinamajam asmeniui, kuris tenkina esmines Direktyvos sąlygas ir kuris per protingą laiką įsiregistravo PVM mokėtoju, apriboti teisę į PVM atskaitą, už iki įsiregistravimo įsigytas prekes ir paslaugas. V. Vasiliausko teigimu, Lietuvai tai reiškia, kad reikėtų pakeisti PVM įstatymą. „PVM įstatyme reikėtų įtvirtinti nuostatą, kad PVM apmokestinamasis asmuo turi teisę atskaityti pirkimo PVM net ir tuo atveju, jei jis prekes ar paslaugas įsigijo iki įsiregistravimo PVM mokėtoju ir jas panaudojo savo ekonominėje veikloje, t. y. pardavė, tiek iki įsiregistravimo PVM mokėtoju, tiek ir po įsiregistravimo PVM mokėtoju”, – aiškina V. Vasiliauskas. Šiuo metu PVM įstatyme numatyta, kad PVM apmokestinamasis asmuo turi teisę atskaityti iki įsiregistravimo PVM mokėtoju įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM tik tuo atveju, jei jis tas prekes ir paslaugas parduoda tik po įsiregistravimo PVM mokėtoju. Advokato nuomone, praktinės pasekmės Lietuvai gali būti tokios, kad kai kurie mokesčių mokėtojai, kuriems nebuvo leista atskaityti iki įsiregistravimo PVM mokėtojais įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM dėl to, kad jie nebuvo įsiregistravę PVM mokėtojais tų prekių ir paslaugų pardavimo momentu, pateiks patikslintas deklaracijas ir paprašys sugrąžinti PVM. „Pažymėtina, kad ESTT sprendimo galiojimas nebuvo apribotas laiku, t. y. nebuvo nurodyta, kad jis galioja tik nuo sprendimo priėmimo datos”, – priduria LAWIN asocijuotasis partneris.
