Šiandien Vilniuje, Seimo rūmuose, įvyko konferencija, skirta pirmą kartą minimai Tarptautinei statistikos dienai. Šiame renginyje Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Darius Petrauskas perskaitė pranešimą „Finansų statistika Lietuvos banke”. – Lietuvos bankas šiuo metu atitinka visus tarptautinius reikalavimus statistikai. Tai pripažįstama ir Europos centrinio banko ataskaitose apie Europos Sąjungos šalių pasirengimą statistikos srityje, ir pranešimuose apie konvergenciją. Todėl galime pagrįstai didžiuotis, kad turime europinio lygio finansų statistiką, kurios kokybė daugelyje sričių yra pavyzdinė, – pabrėžė Darius Petrauskas. Lietuvos bankas yra viena iš svarbiausių oficialią šalies statistiką rengiančių institucijų. Pasak Dariaus Petrausko, ryškūs statistikos įvairovės ir jos kokybės raidos pokyčiai įvyko ir tebevyksta Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir Lietuvos bankui įsiliejus į Europos centrinių bankų sistemą. Pastaraisiais metais didžiulės pastangos buvo sutelktos įgyvendinti Europos centrinio banko reikalavimus statistikai. Lietuvos bankas sparčiai mokėsi tarptautinių statistikos standartų ir juos pritaikė savo veikloje. Lietuva viena pirmųjų įdiegė Tarptautinio valiutos fondo specialiuosius duomenų platinimo standartus. Lietuvos bankas renka, sudaro, skelbia ir teikia vartotojams mūsų šalyje ir užsienyje pinigų finansinių institucijų (komercinių bankų, užsienio bankų filialų ir kredito unijų) balanso, paskolų ir indėlių palūkanų normų, kitų finansinių tarpininkų, vertybinių popierių, mokėjimo priemonių, pinigų ir užsienio valiutų rinkų, oficialiųjų tarptautinių atsargų, mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansų, valstybės skolos užsieniui statistiką bei institucinių sektorių finansines sąskaitas. – Be Lietuvos banko rengiamos ir skelbiamos statistikos neįmanoma būtų pilnavertiškai suprasti šalies makroekonominių procesų bei prognozuoti jų raidos, – nurodė Darius Petrauskas ir pateikė tokį pavyzdį: – Tarkime, neabejojama, kad pagrindiniu pastarojo dešimtmečio ekonominių procesų katalizatoriumi (beje, ne vien, ir ne – labiausiai Lietuvoje) buvo kredito raida. Suprasti kredito dinamikos pobūdį mūsų šalyje padeda Lietuvos banko skelbiami 437 Pinigų finansų institucijų balanso, 94 pinigų statistikos rodikliai, 79 palūkanų normų rodikliai. Dar viena labai svarbi, ir ko gero intensyviausiai naudojama bei labiausiai žinoma Lietuvos banko rengiamos statistikos sritis – išorės sektoriaus statistika. Jos pagrindiniai produktai yra šalies mokėjimų balansas, tarptautinių investicijų balansas, oficialiųjų tarptautinių atsargų, bendrosios skolos užsieniui ir jos tvarkymo statistika. Darius Petrauskas minėjo, kad Lietuvos bankas skelbia 327 oficialių atsargų, 501 – mokėjimų balanso, 123 – investicijų balanso, 892 – tiesioginių užsienio investicijų bei 283 skolos užsieniui rodiklius. 2007 metų pabaigoje Lietuvos bankas ėmėsi naujos statistikos srities – ketvirtinių finansinių sąskaitų, kurios atvaizduoja visos šalies ir atskirų jos institucinių grupių turimą finansinį turtą ir įsipareigojimus vienų kitiems. Lietuvos bankas skaičiuoja 56 680 ketvirtinių finansinių sąskaitų statistikos srities rodiklių. – Lietuva gali didžiuotis, kad šalies finansinės sąskaitas rengia smulkiausiais Europos statistikos standartų apibrėžtais pjūviais. Tikimės, kad greitu laiku įsibėgės ir tokios statistikos analizė, – sakė Darius Petrauskas. Seimo, Vyriausybės, Statistikos departamento, Vilniaus universiteto, žiniasklaidos atstovai konferencijoje nagrinėjo įvairius Lietuvos statistikos aspektus, prisiminė jos istoriją. Renginiai, skirti Pasaulinei statistikos dienai, jau įvyko Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje ir Šauliuose, juose dalyvavo ir Lietuvos banko atstovai. Lietuvos banko bibliotekoje Vilniuje, kitose bibliotekose eksponuojamos statistinių leidinių ekspozicijos. Artėjant Pasaulinei statistikos dienai internete paskelbtos prieškaryje veikusio Lietuvos banko 1928–1938 metais Kaune išleistų ketvirtinių biuletenių skaitmeninės kopijos. Ryšių su visuomene skyrius
