URS – tai šiuolaikinis įrengimų kompleksas, kuriame uždaru ratu cirkuliuoja vanduo, palaikant pageidaujamame lygyje jo pagrindinius rodiklius (reikiamą deguonies kiekį, temperatūrą, mažą organinių priemaišų kiekį ir t.t.). Jam įrengti nereikia nei didelių žemės plotų, nei gausių vandens šaltinių. Tradiciniai žuvininkystės ūkiai, naudojantys tvenkinius ar baseinus, turi vandens intaką ir ištekėjimą, o pratekantis vanduo yra panaudojamas tik kartą ar keletą. Paprastai vanduo imamas iš natūralių vandens telkinių – upių, ežerų, šaltinių, o kartais dalinai naudojamas gręžinių vanduo. Jei vandens kokybei pagerinti naudojami filtraciniai įrenginiai ar kitos priemonės ir jis panaudojamas kelis kartus, tokią sistemą galima traktuoti kaip uždarą arba recirkuliacinę (URS). Toks ūkininkavimo būdas teikia daug privalumų: • smarkiai padidintas gamybos produktyvumas, nes žuvis greičiausiai auga tam tikroje temperatūroje, kurią galima palaikyti URS; • taupomi vandens ištekliai; • gamybos nesąlygoja sezoniškumas; • patenkinami gamtosauginiai reikalavimai, kurie tampa vis aktualesni, plečiantis akvakultūros gamybai; • gaunama „švari” produkcija, nes dažniausiai naudojamas gręžinių vanduo; • nebūtina biologinė stebėsena, nes auginamos rūšys neturi galimybių patekti į aplinkinius natūralius vandenis ir pažeisti ekologinę pusiausvyrą. Kadangi šios sistemos yra kontroliuojamos, jose galima auginti vertingas žuvis: europinius šamus, afrikinius šamus, eršketus, upėtakius, starkius ir kt. Žinoma, reikėtų paminėti ir tai, jog cirkuliacinėse sistemose vanduo tampa nešvarus: teršalai atsiranda nuo maisto ir žuvų medžiagų apykaitos liekanų. Didžiausią toksiškumą vandenyje sukelia amoniakas, kuris atsiranda iš žuvų apykaitos metabolinų medžiagų. Tos atliekos yra labai toksiškos žuvims, tad vandenį būtina valyti. Tai galima daryti keliais būdais: padidinti vandens dienos cirkuliaciją, panaudoti biologinius denitrifikacijos būdus arba naudoti specialius valymo įrenginius. Dažniausiai vandens valymui naudojami mechaniniai, cheminiai ir biologiniai filtrai. Pastarieji yra pigesni ir praktiškesni naudojimui. Jie pašalina organinių medžiagų perteklių iš vandens. Biologiniai filtrai pasižymi aukštu mechaniniu ir cheminiu atsparumu aplinkai, turinčiai didelį nitrifikacijos koeficientą. Taip pat naudojamos UV lempos. Ultravioletinis spinduliavimas užmuša bakterijas bei teigiamai veikia vandens skaidrumą. Vandens tekėjimas per baseinus turi būti reguliuojamas atskirai kiekviename iš jų. Daugelyje Olandijos fermų technologinėse prielaidose laikomasi principo, kad pratekėjimas per valandą turi būti lygus trims kartams vandens apykaitai baseine su žuvimis. Technologinio vandens pratekėjimą galima dar labiau sumažinti, taikant atitinkamą šėrimo sistemą. Žuvis galima šerti rankiniu būdu bei naudojant automatines šėryklas. Pirmas būdas reikalauja daugiau darbo, jis leidžia turėti vienodos masės žuvis, antras būdas daug mažiau reikalauja darbo, tačiau reikia tiksliai pastatyti šėryklas. Taip pat uždarosiose sistemose yra naudojami oksigeneratoriai, kurie prisotina vandenį deguonimi. Visos šios priemonės, atsakingai jas naudojant, leidžia užauginti įvairią, sveiką ir kokybišką žuvies produkciją. Ieškokite Lietuvoje užaugintos žuvies didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose ir jūsų racione visada bus šviežia žuvis.
