Vakar žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius kartu su ministerijos vadovybe ir Lietuvoje viešinčia Tiuringijos žemės ūkio, gamtos apsaugos ir aplinkos ministro Juergen Reinholz vadovaujama delegacija susėdo prie bendro diskusijų stalo aptarti bendrosios žemės ūkio politikos po 2013 metų perspektyvas. „Kas jaudina Lietuvos, tas jaudina ir Vokietijos ūkininkus, tad džiugu, kad sėdime čia kartu ir diskutuojame aktualiausiais sektoriaus klausimais. Ūkininkai – mūsų tikrieji darbdaviai, tad turime ieškome optimaliausių jiems sprendimų, naujų proveržių mūsų sektoriuje”, – pradėdamas bendrą darbą teigė ministras K. Starkevičius. Bendroji žemės ūkio politika turi likti bendra Ministras K. Starkevičius pristatė Lietuvos bendrosios žemės ūkio politikos pagrindinius principus, ne kartą išsakytus aukščiausiame lygmenyje Briuselyje. Jis dar kartą akcentavo, kad ir po 2013 m. bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) turi išlikti bendrąją, finansuojama iš ES biudžeto. Ji neturėtų būti nacionalizuota. „Tobulėjantis BŽŪP funkcijų ir tikslų sąrašas reikalauja užtikrinti, kad BŽŪP gautų reikiamą finansavimą ir po 2013 metų. Svarbu, kad šis finansavimas būtų tokio lygio, kuris būtų pakankamas BŽŪP tikslams ir iššūkiams įveikti”, – kalbėjo ministras. Ateities BŽŪP tikslai turėtų būti subalansuoti, bet prioritetas teikiamas žemės ūkio gamybai. Tiesiogines išmokas ir rinkos reguliavimo priemones reikėtų išskirti į atskirus ramsčius. Turi išlikti atskiras kaimo plėtros ramstis, taip pat turi būti horizontalus klimato kaitos ramstis, kuris būtų programuojamas centralizuotai, t.y. taptų Klimato kaitos Generalinio Direktorato atsakomybe, ir būtų finansuojamos iš vieningo, specialiai tam įsteigto fondo. „Iki sovietų okupacijos mūsų žemės ūkis buvo aukšto Danijos lygio. Vėliau dėl tremties, emigracijos, žemdirbių karta buvo išretinta. Nuo Nepriklausomybės paskelbimo prabėgo tik 20 metų, per šį laikotarpį mes tik pradedame atsistoti ant kojų”, – apie šalies žemės ūkio sektoriaus situaciją kalbėjo ministras. Svečiai iš Vokietijos pritarė, kad integruojantis į ES, jie turėjo geresnes pozicijas nei Lietuva. „Vis tik nepamirškite, kad Vokietijoje turime 16 žemių, tai reiškia 16 žemės ūkio ministrų. Pristatant savo poziciją Briuselyje svarbiausia kalbėti viena kalba. Atskirų ES šalių žemės ūkio ministrai geriau žino skaudamas vietas nei žmonės Briuselyje”, – mintimis dalinosi svečiai iš Vokietijos. Tiuringijos žemės ūkio ministras Juergen Reinholz atkreipė dėmesį, kad svarbu užtikrinti tokį patį žemės ūkio finansavimą po 2013 m., koks jis yra dabar. Svarbiausia, anot jo, kad dviejų ramsčių modelis t.y. I-asis, skirtas finansuoti rinkos reguliavimo priemones ir tiesiogines išmokas bei II-asis, skirtas Kaimo plėtros politikai vykdyti, išliktų. EK svarstymas, esant dabartiniam ES biudžetui, pasitekti atskirų šalių nacionalines lėšas, Vokietijai yra nepriimtinas. „Mes prieštaraujame šiai idėjai, juk šalys yra labai skirtingos, ne vienodo ekonominio lygio. Tad ir kiekvienos valstybės galimybės remti savo ūkį būtų labai skirtingos”, – teigė J. Reinholz. Tiesioginių išmokų dydžiai po 2013 m. keisis „Dabartinis tiesioginių išmokų modelis po 2013 m. turi keistis. Tiesioginės išmokos turi išlikti kaip žemdirbių pajamų palaikymo ir stabilizavimo priemonė. Be to, tiesioginės išmokos turi skatinti viešųjų gėrybių teikimą visuomenei, už kurias neatlygina rinka”, – Lietuvos nuomonę dėl tiesioginių išmokų (TI) pristatė K. Starkevičius.
