Ar elektroninis švietimas netrukus pranoks šiandieną mums įprastus mokymosi metodus? Ar tiesa, kad turimus gamtinių dujų išteklius išnaudosime 2068 metais, naftos – 2047, o 2015-aisiais elektrą ir šilumą gaminsime patys savo namuose naudodami vandenilį? Kas kaltas dėl didelės mokesčių naštos: sistema ar žinių trūkumas? Atsakymų į šiuos klausimus mokslininkai, švietimo atstovai ir verslininkai rugsėjo 14-ąją ieškojo Kaune, BLC verslo centre, kur vyko Kauno regioninio inovacijų centro surengta konferencija „Mokymasis ir mokslinės kompetencijos – ateities lyderių sėkmės raktas” metu. Joje kalbėta apie lyderystę, mokymąsi visą gyvenimą, naujas mokymosi technologijas. Konferencija suskirstyta į tris sekcijas, orientuotas į skirtingas tikslines grupes: švietimo sistemos kūrėjus ir mokytojus, mokslininkus bei verslininkus. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, Klaipėdos ir Kauno technologijos universitetų nuotolinio mokymo specialistai susipažino su švietimo sistemai gerinti skirtu Interreg projektu „Mokymosi visą gyvenimą pajėgumo stiprinimas pasienio regione” (5L). Jie pasikeitė patirtimi su kolegomis iš Latvijos švietimo ministerijos ir Kuržemės regiono administracijos, Rygos technikos universiteto Liepojos filialo, Ventspilio universiteto atstovais. Kauno technologijos universiteto E. mokymosi technologijų centro direktorė Danguolė Rutkauskienė akcentavo, kad sukūrus sąlygas, kai žmogus galės mokytis ten, kur gyvena ir naudodamas technologijas, kurias tuo metu turi, išpopuliarės nuotolinis mokymas, kuris yra pigesnis ir patogesnis nei tradicinis auditorijose. Ši e. mokymo sistema Lietuvoje jau pradėta naudoti. Tikimasi, kad ją netrukus atras ir atskiri žmonės, ir verslas. Antroje konferencijos dalyje pristatytas tarptautinio projekto „Nuo tyrimų iki rinkos – parama žiniomis grįsto verslo kūrėjams” (ReMark) metu sukurtas savarankiško mokymosi įrankis verslui pradėti ir vystyti. Šioje sekcijoje diskutuota apie mokančiųjų ir mokslininkų verslumą, jų kompetencijų ugdymą, kaip tobulinti švietimo sistemą, užtikrinti ekonomikos augimą. Specialistai svarstė, kokios šiandieną yra galimybės išugdyti jaunąją kartą, turinčią naują požiūrį į verslą, kokiomis priemonėmis skatinti mokslininkus įsitraukti į verslą ir komercializuoti jų sukurtus produktus. Trečiojoje sekcijoje „Ką verslas gamins ateityje” mechratronikos, biotechnologijų, lazerių, energetikos sričių specialistai iš aukštųjų technologijų bendrovių „Ekspla”, „Eksma”, GTV bei šalies universitetų atstovai dalijosi patirtimi mokslą taikant verslo reikmėms bei rengiant naujų technologijų specialistus. Kauno regioninio inovacijų centro (KRIC) tikslas – skatinti inovacinius procesus: inovacijų kultūros ugdymą, mokslo naujovių diegimą versle, inovacinio verslo plėtrą Lietuvoje, ypatingai Kauno regione. KRIC direktorė Birute Velykienė sakė, kad konferencijoje pavyko sukelti diskusiją apie mokymosi poreikį ir vidinę bei išorinę motyvaciją, o bendra išvada – tik noras tobulėti sukuria darbuotojo vertę nepriklausomai nuo sektoriaus, kuriame jis dirba. „Mokslininkai, švietimo darbuotojai ir verslininkai vieningai sutarė, kad privalome keistis informacija, nes tai padeda keistis pasaulius”, – apibendrino B.Velykienė.
