Pagrindinė tarptautinio forumo „Rusijos žemės ūkis ir jo vieta pasaulyje: iššūkiai ir galimybės”, vykusio Maskvoje rugsėjo 6 d., tema ir oficialiuose forumo dalyvių pranešimuose, ir užkulisiuose sukosi apie grūdų eksportą, kainų tendencijas pasaulio rinkose. Visi vieningai pripažino, jog Rusijos, kaip vienos iš pagrindinių grūdų eksportuotojų, vaidmuo pasaulyje šiandien sumenko ir tai gali trukti dar ne vienerius metus. Apie į eksporto apribojimus skaudžiai sureagavusias grūdų rinkas, nepakankamas derliaus tendencijas artimiausiais metais, žmogiškųjų išteklių problemas ir šiandien būtinus strateginius sprendimus kalbėjo daugelis pasisakiusiųjų. Kaip niekada gausiai, praktiškai pusę forumo salės, užpildė gausiai susirinkę žiniasklaidos atstovai. Susirinkusiuosius pasveikino tiesiogiai forumo darbe nedalyvavusi Rusijos Federacijos žemės ūkio ministrė Jelena Skrynnik. „Daugelyje šalių ir šiandien išlieka svarbiausias nacionalinio saugumo apsirūpinimo maistu klausimas. Toli gražu ne kiekviena valstybė savarankiškai gali spręsti šią užduotį. Tik bendros pastangos gali užtikrinti stabilų žemės ūkio vystymąsi ir spręsti pasaulines bado problemas”, – sakoma ministrės sveikinimo žodyje. „Šiandien visame pasaulyje išaugo žemės ūkio sektoriaus ekologinė ir socialinė atsakomybė. Turime tartis, kaip gaminti daugiau, teršti mažiau, plėsti teikiamų visuomenei paslaugų kiekį ir kokybę. Gamtinių ir ekologinių katastrofų skaičius tik didės”,– akcentavo Europos Parlamento žemės ūkio komiteto pirmininkas Paolo de Kastro. Žemės derlingumas nuolat mažėja, šią problemą spręsti galėtų biotechnologijos, atitinkamai tam pritarus visuomenei. Šiandieninis neigiamas Europos požiūris į šią sritį turėtų keistis, tiesa, negalime aklai pasitikėti technologijomis, neatlikę rizikos ir poveikio vertinimo. „Technologijos neišspręs visų mūsų bėdų. Jeigu neišspręsime klimato kaitos, gamtos taršos problemų, tai turės neigiamų pasekmių maisto produkcijos gamybai. Nesėkmė šioje srityje ves prie sunkių politinių, ekonominių, socialinių ir ekologinių pasekmių. Todėl dialogas tarp ES šalių narių ir Rusijos fundamentaliai svarbus. Aš tikiuosi, kad mūsų iniciatyva organizuoti šį forumą Maskvoje ras atgarsį ir Briuselyje, kur visus kviečiu aktyviai dalyvauti kitąmet vyksiančiame ketvirtajame žemės ūkio forume,” – sveikino dalyvius buvęs ES žemės ūkio komisaras, kaimo regionų vystymo fondo „Rise” prezidentas dr. Francas Fischleris. Forumo metu buvo apžvelgti ir istoriniai Rusijos žemės ūkio, kuris ne kartą buvo sugriautas, vystymosi etapai. Kritiškai įvertinti ir sovietiniai laikai. Ne viskas buvo negatyvu, žemdirbystė gyvavo, gal ir ne visai efektyviai, bet dirbo, kūrėsi asociacijos, buvo kuriamos technologijos, vystoma selekcija. Gyvenimo kokybė kaime buvo gera, ko negalima pasakyti apie dabartį. Europos žemės ūkis taip pat buvo sugriautas, Europa taip pat buvo importuotoja, vėliau šiame regione atsirado perprodukcijos problema. Tiesa, daugiausia importuodavo, eksporto buvo nedaug. Per paskutiniuosius penketą metų Rusija iš Amerikos importavo žemės ūkio produkcijos už 11 mlrd. dolerių, o 2008 metais šis skaičius išaugo iki 22 mlrd. Šiandien Rusija yra antra pagal dydį žemės ūkio produkcijos importuotoja pasaulyje. Rusijos vyriausybė neseniai patvirtino 44 mlrd. programą 2008 – 2012 metams., kurios tikslas – palaikyti savus maisto produkcijos gamintojus. Žemės ūkis sukuria 4,7 BVP Rusijos ekonomikoje. Sektoriuje dirba 9,6 proc. dirbančiųjų. Rusijoje sukoncentruota 9 proc. pasaulio pasėlių, 25 proc. gėlo vandens, 10 procentų visų pasaulyje pagaminamų trąšų. O gyvena čia tik 2 proc. žmonijos gyventojų. Kazachstano agropolitikai dideles viltis sieja tiek su suvienyta Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjunga, tiek su tiesiama tarptautine automagistrale, sujungsiančia Kiniją ir Rusiją. „Reikia keisti bendrąją žemės ūkio politiką. Žemės ūkis – tai ne ekonomikos šaka, tai nacionalinio saugumo klausimas”, – kalbėjo Romanas Madinovas, Kazachstano parlamento agro-komiteto pirmininkas.
