Rugpjūčio 27 d. Žemės ūkio ministerijoje įvyko Lietuvos ūkininkų sąjungos, javų augintojų, produkcijos perdirbėjų, gamintojų apvalaus stalo diskusija „Ekstremali padėtis žemės ūkyje. Išeitys ir sprendimai situacijai sušvelninti”. Diskusijai vadovavo žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Susitikime dalyvavo viceministras Aušrys Macijauskas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas Prekybos, pramonės ir amatų rūmų advokatas Arūnas Petrauskas, produkcijos perdirbėjų ir gamintojų atstovai. Problemos – realios Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas pastebėjo, kad praėjusiais metais kviečių derlius siekė 8–9 t/ha, o šiemet – vos 4–5 t/ha. Toks derlius šiemet teužderėjo praktiškai visoje Lietuvoje. Pasak R.Majausko, abiem pusėms – tiek augintojams, tiek ir supirkėjams – problemų kyla dėl to, jog žiemą buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys dar nesančiai grūdų produkcijai, o čia ir slypėjo tam tikra rizika. Labiausiai rizikavo tie augintojai, kurie pasirašė išankstines sutartis visam būsimam savo derliui, orientuodamiesi į itin gerus 2009 metus ir visiškai neįvertindami galimų nepalankių hidrometeorologinių reiškinių pavojaus. Tuo tarpu šiųmečiam derliui nepalanki buvo ne tik šalta žiema ir šaltas pavasaris, bet ir karšta, lietinga bei vėjuota vasara, todėl tikėtis tokio pat derliaus, kaip pernai – nerealu. Daugeliui kyla problemų, kaip įvykdyti sutartį, jeigu ji buvo pasirašyta visam derliui, tikintis, kad jis bus toks pat, kaip 2009 m., o iš tikrųjų jis net perpus mažesnis. Tokių atvejų niekas nenumatė ir sutartyse neaptarė, todėl atsidūrusių kritinėje situacijoje ūkininkų yra. ” Apie tai ir turėtume diskutuoti, kokia išeitis galima tais atvejais, kad ūkininkai nebankrutuotų ir galėtų išsilaikyti”, – akcentavo R.Majauskas. Pasak jo, labiau patyrę augintojai išankstines produkcijos pardavimo sutartis paprastai sudaro tik 20–30 proc. numatomo gauti derliaus. Kita vertus, asociacija netoleruoja tokių žemdirbių, kurie ir galėdami vykdyti sutartis, to nedaro. „Aš pats buvau pasirašęs sutartį parduoti 30 proc. grūdų derliaus ir sutartį įvykdžiau, nors, žinoma, apgailestavau, kad rinkoje kviečių kaina žymiai didesnė negu buvo numatyta sutartyje, tačiau susitarimas yra ir jo turi būti laikomasi”, – tvirtino R.Majauskas. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas J.Talmantas apgailestavo, jog derlius šiemet yra nekokybiškas, o daugelyje rajonų jo vis dar nėra galimybių nuimti, nes javų laukai patvinę. Todėl daugelis ūkininkų negali įvykdyti išankstinėse sutartyse numatytų įsipareigojimų ir gali visiškai sužlugti, jei jiems reikės mokėti baudas už supirkėjui nepristatytą produkciją. „Lietuvos ūkininkų sąjunga prašo Žemės ūkio ministerijos imtis iniciatyvos ir kreiptis į Vyriausybę, kad Lietuvoje būtų skelbiama nenugalima jėga (force majeure), sutrukdžiusi javų augintojams laikytis įsipareigojimų”, – tikino J.Talmantas. Dainius Pilkauskas, AB „Linas Agro” prekybos direktorius Baltijos šalims, pripažino, jog kiekvienais metais gali kilti nenumatytų dalykų. Pasak jo, šiemet derlius mažesnis apie 20–30 proc., grūdų kaina rinkoje pakilo apie 60 proc., palyginti su praėjusiais metais, ir siekia 600–700 Lt/ha . D.Pilkauskas sakė manantis, kad grūdų augintojų problemos nėra tokios didelės, kokias bandoma parodyti. „Visoje Lietuvoje problemų tikrai nėra, jų turi tik atskiri ūkininkai tam tikrose vietovėse. Jiems gali pagelbėti draudimas, su jais geranoriškai dirbame ir mes, tačiau nevykdyti produkcijos pirkimo-pardavimo sutarčių visos šalies mastu nėra jokių nei ekonominių, nei teisinių priežasčių, – sakė esąs įsitikinęs D.Pilkauskas. – Problema keliama dirbtinai, nes pakilus grūdų kainoms rinkoje, ūkininkai tiesiog nenori parduoti produkcijos sutartyse numatytomis kainomis, kurios yra žemesnės.
