Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių bankų grupės „Nordea” analitikai Baltijos šalims šiemet prognozuoja laipsnišką ekonomikos atsigavimą, kuris įgis pagreitį ir pereis į tvarų augimą 2011-aisiais ir 2012-aisiais. Jie pagerino šių ir ateinančių metų prognozes Lietuvai ir Estijai. Lietuvai „Nordea Markets” jau šiemet regi 0,9 proc., o kitąmet – 3,2 proc. augimą. Tačiau Lietuvą ir toliau kamuos dvi didžiosios dilemos – kaip atgaivinti merdinčią darbo rinką ir kaip užtikrinti, kad įsiskolinusiai Vyriausybei pavyks ir toliau gauti kreditus tarptautinėse rinkose už prieinamą kainą. „Lietuvos ekonomika vėl parodė pagyvėjimą šių metų antrąjį ketvirtį. Nors ji ūgtelėjo nuo labai žemos bazės, šalyje atlyginimai ir toliau mažėjo, o nedarbas augo, mes vis dėlto tikimės, kad BVP grįš prie kasmetinio augimo jau pradedant šiais metais”, – sakė „Nordea Markets” analitikė Annika Lindbladt. Anot jos, pasiteisino viltys, kad eksportas ir toliau augs. Jo spartus augimas ir davė didžiausią postūmį BVP. Ypač augo eksportas į pagrindinę Lietuvos eksporto partnerę Rusiją, kuri ir toliau išliks patrauklia rinka lietuvių investuotojams: nors jos ekonomikos augimo prognozę „Nordea Markets” sumažino 0,3 proc. punkto, ji vis tiek siekia 5,7 proc. šiemet ir 4,8 proc. kitąmet. Pagerino prognozes visoms Baltijos šalims Lietuvai „Nordea Markets” prognozę šiems ir kitiems metams atitinkamai pagerino 0,4 ir 0,2 proc. punkto iki 0,9 ir 3,2 procento. Pagal augimą, manoma, Lietuva ir toliau bus vidutiniokė tarp Baltijos sesių, iš kurių sparčiausiai tiek šiais, tiek 2011 ir 2012 metais turėtų augti Estija, atitinkamai 1,8 proc., 4,2 proc. ir 4,5 procento. Latvija šiemet ir toliau smuks, tačiau jos smukimo greitis, „Nordea Markets” analitikų teigimu, sumažės 0,2 proc. punkto iki 1,8 procento, o jau nuo ateinančių metų šalies laukia augimas – 3 proc. 2011-ais ir 4,3 proc. 2012-aisiais. „Šiais metais Baltijos ekonomikos ruošiasi atšokimui. Tačiau matome, kad yra veiksnių, kurie neleis augimui įgyti tokio pagreičio, kokį jis turėjo iki krizės: ekonominis pagrindas vis dar yra silpnas”, – kalbėjo A. Lindbladt. Pasak jos, pagrindinė rizika šiam atsigavimui – eksporto sulėtėjimas. Vidaus vartojimas, „Nordea Markets” teigimu, išlieka silpnas, tačiau gerėjantys vartotojų pasitikėjimo rodikliai leidžia tikėtis geresnių laikų. Analitikai mano, kad šie gali ateiti jau kitąmet – tada vidaus vartojimas pradės nešti savo indėlį į ekonomikos atsigavimą. Latvijoje vartotoų pasitikėjimą dar padidins stabdomi biudžeto karpymai – tokių sprendimų galima tikėtis artėjant naujiems rinkimams. „Tačiau vienintelis tikras vaistas, kuris padėtų vidaus rinkų atsigavimui, būtų nedarbo lygio mažinimas. Vidutiniu laikotarpiu tai – vienas svarbiausių uždavinių visoms trims valstybėms. Kol kas nedarbas mažėja labai kukliai”, – sakė A. Lindbladt. Šiemet augančios Baltijos šalys turės ir teigiamą infliacijos pokyti: Lietuvoje infliacija turėtų siekti 1,2 proc., Estijoje – 2,6 procento. Kitąmet ji didės visose trijose šalyse: 3 proc. Estijoje, 2,2 proc. Latvijoje ir 2 proc. Lietuvoje. Šiemet infliaciją labiausiai lemia žaliavų kainų augimas, o kitąmet jos didėjimą paskatins ir šioks toks vidaus rinkų atsigavimas. Valstybės skola – Latvijos ir Lietuvos rūpestis „Nordea Markets” pastebi, kad finansinėse rinkose Baltijos šalys jau stabilizavosi. Nebesitikima, kad Latvijoje vėl atsinaujintų spekuliacijos dėl lato devalvavimo (tiesa, politinio nestabilumo tikimybė vis dar yra – neaišku, ką atneš spalį vyksiantys parlamento rinkimai). Visų trijų šalių CDS lygiai rodo mažėjantį rinkų netikrumą dėl jų.
