VšĮ „Aivaturas” projekto „URS rinkos” įgyvendinimas ir nauda Lietuvos visuomenei

Akvakultūra lietuviškai – karpių auginimas tvenkiniuose. Tai Europoje retai praktikuojamas būdas. ES patirtis byloja,kad tvenkininis būdas mažiausiai efektyvus. Lietuvos tvenkiniuose auginami beveik vien karpiai, t.y. žuvys, kurios daugumoje Vakarų Europos šalių nevertinamos ir mažai paklausios. Gamintojai, auginantys žuvis tvenkiniuose, negali mažinti kainų, nes neleidžia savikaina. Mūsų šalies ūkininkai ir žvejai reliai turi labai nedaug galimybių savo žemėse įsirengti tvenkinius ir tuo labiau ekonomiškai efektyviai juose auginti žuvis. Bet tai žmonių verslas ir jį reikia gerbti, nors rinkos sąlygos diktuoja visai kitas taisykles. Darnios akvakultūros ateities kūrimas – naujas postūmis įgyvendinti Europos akvakultūros darnios plėtros strategiją. Vienas svarbiausių plėtros politikos prioritetų – mažinti nedarbo ir skurdo lygį kaimo vietovėse. Vakarų Lietuva tradiciškai susijusi su žuvininkyste. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos duomenimis, didžiausia žuvininkystės įmonių koncentracija yra Klaipėdos apskrityje, kur veikia net 81,3% visų žuvininkystės įmonių. Čia išplėtota jūrinė žvejyba, žuvų perdirbimas, žvejyba didžiausiame vidaus vandenų telkinyje – Kuršių mariose. Kasmet vidaus vandenyse sugaunama apie 1,5 tūkst. tonų žuvų, kai sugavimai Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje siekia per 1,2 tūkst. tonų arba per 80% bendro laimikių dydžio. Tačiau silpnoji verslinės žvejybos pusė ta, kad dalis Kuršių marių ir Nemuno žemupys yra gamtosaugos zonų teritorijose, priskirtose „Natura 2000” tinklui. Dabar čia planuojamas biosferos poligonas, derinamas ir bus patvirtintas Kušių marių gamtotvarkos planas. Šiose zonose bus taikomi griežtesni aplinkosaugos reikalavimai, todėl žvejybos verslas patiria ir patirs tam tikrų suvaržymų bei nuostolių. Aplinkos ministerija, vadovaudamasi ES narių praktika, neatsisako planų visai uždrausti verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Tačiau visos šios gamtosaugos priemonės nesumažins vietinės žuvies poreikio rinkai. Vakarų Lietuvoje, ypač vasaros metu esant dideliam poilsiautojų antplūdžiui, juntamas vietinės žuvies stygius. Svarbu akcentuoti, kad 18 žvejybos įmonių (septynios Drevernos, šesios Juodkrantės, dvi Preilos, viena Nidos, viena Rusnės, dvi Šilutės) gali persiorientuoti į kitą nei žvejyba veiklą, todėl gali dar daugiau trukti šviežios žuvies rinkoje, kurią užpildyti sieks importuotojai. Šiuo metu, kompensuojant poreikį, suvartojamas didelis akvakultūros žuvų kiekis, įvežamas iš Lenkijos, Olandijos, Norvegijos, trečiųjų šalių. Didelę dalį šios paklausos rinkai gali pateikti vietiniai gamintojai , panaudojus atsinaujinančių elektros energijos šaltinių galimybę sėkmingai savo produkciją eksportuoti. Nedidelių recirkuliacinių žuvų auginimo sistemų įdiegimas butų išeitis. Svarbu pabrėžti, kad Klaipėdos rajone nėra nė vienos akvakultūros įmonės. Dauguma iš anksčiau minėtų aštuoniolikos įmonių NMA pateikdamos paraiškas pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 m. veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara” priemones „žvejyba vidaus vandenyse” veiklos srities „Vidaus vandenų žvejybos laivų perorientavimas į kitą nei žvejyba veiklą”, viena iš prioritetinių veiklų įvardijo žuvų auginimą URS. Tačiau dauguma Vakarų Lietuvos gyventojų yra gana konservatyvūs ir atsargūs, kai reikia investuoti į naujoves. Tai būtų galima susieti su žemaitisko mąstymo savitumu. Jie pirmiausia nori pamatyti veikiančias uždarąsias recirkuliacines sistemas, stebėti jų įrengimą tokiuose objektuose, kurie panašūs į jų pačių turimus pastatus, išmokti jas eksploatuoti, prireikus vėl atvykti ir pasitikslinti, kaip gali būti sprendžiamos išryškėjusios problemos.