Birželio 10-11 dienomis Vilniuje vyksta Europos prekiautojų pieno produktais – Eucolait – organizacijos Generalinė Asamblėja, kurios metu iš įvairių pasaulio šalių atvykę pieno sektoriaus atstovai diskutuoja aktualiausiais šios srities klausimais. „Pasikeitimas informacija ir nuomonėmis yra labai svarbus, vykstant rinkos globalizacijai, kintant pieno produktų pasiūlai ir paklausai”, – Asamblėjos dalyviams sakė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Lietuvos pieno sektoriaus atstovai ypač džiaugėsi, kad tokio masto tarptautinis renginys vyksta būtent mūsų šalyje, kur pieno ūkis yra viena svarbiausių žemės ūkio šakų. 2009 metais Lietuvoje pieno gamyba sudarė apie penktadalį visos žemės ūkio produkcijos, pieno produktų eksportas – apie 15 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto. Lietuvoje pieną gamina apie 99,5 tūkst. ūkių (per trečdalis visų ūkių, deklaruojančių pasėlius), prekine pieno gamyba užsiima apie 57,4 tūkst. ūkių. „Jūsų organizacija, vienijanti Europos prekiautojus pieno produktais, daugiau kaip 850 Europos kompanijų, aktyviai dalyvauja ginant prekiautojų pieno produktais interesus ir teikiant pasiūlymus Europos Sąjungos valdymo institucijoms. Malonu, kad prekiautojai turi tokią savo stiprią organizaciją, kurioje gali diskutuoti Jums aktualiais klausimais, pasidalyti informacija, pasikeisti nuomonėmis, priimti sprendimus”, – tardamas sveikinimo žodį sakė ministras K. Starkevičius. Ministras akcentavo, kad organizacijos vykdoma veikla yra labai svarbi ir aktuali Lietuvos pieno pramonei, kadangi šalies pieno ūkis – į eksportą orientuota žemės ūkio veiklos sritis, kurioje daugiau kaip 50 proc. visų perdirbtų pieno produktų yra eksportuojama. Lietuva gamina ir eksportuoja platų pieno produktų asortimentą: sūrius, sviestą, pieno miltelius, išrūgų miltelius, šviežius pieno produktus ir kt. 2009 m. buvo eksportuota pieno produktų už 1205 mln. Lt (350 mln. eurų). Didžiausią dalį (35 proc.) visoje eksporto struktūroje užima brandinti sūriai, 22 proc. – švieži sūriai, 14 proc. – grietinėlė, 9 proc. – pieno milteliai, 6 proc. – pieno konservai, po 4 proc. – sviestas, išrūgų milteliai. Lietuviškų pieno produktų pardavimo geografija taip pat yra labai plati: didžiausia dalis (64 proc.) visų išvežamų iš šalies pieno produktų tenka Europos Sąjungos šalims, 30 proc. eksportuojama į Rusiją. Nemažai pieno produktų eksportuojama į Azijos, Artimųjų rytų šalis, JAV, Kanadą. Linas Sasnauskas, svečiams pristatęs pieno sektoriaus raidą pabrėžė, kad Rusijos rinka Lietuvai yra labai svarbi ir bus siekiama ją išsaugoti kuo ilgiau. „Turime dideles potencialias galimybes plėsti pieno gamybą. Lietuvoje yra palankios sąlygos žolinių pašarų auginimui, visoje šalyje išplėtota gera gamybinė infrastruktūra pienininkystės plėtrai. Lietuva turi pakankamą pieno gamybos kvotą, kurios dar neviršija. 2010/2011 kvotos metų pieno gamybos kvota sudaro 1,77 mln. t.”, – apie šalies pieno sektoriaus potencialą kalbėjo ministras. Žemės ūkio ministerija skiria didelį dėmesį pienininkystės plėtrai. Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą pagal Kaimo plėtros 2007–2013 m. programą pieno perdirbimui ir rinkodarai skirta 94,3 mln. Lt (27,3 mln. eurų) parama. Ministerija kartu su socialiniais partneriais, svarstydama kur nukreipti lėšas, skirtas „naujų iššūkių” ir problemų, iškeltų bendrosios žemės ūkio politikos „Sveikatingumo patikros” metu, sprendimui, nusprendė net 78 proc. jų nukreipti pieno sektoriaus restruktūrizavimui. „Visomis numatytomis priemonėmis siekiame, kad pieno sektorius geriau prisitaikytų prie besikeičiančių rinkos pokyčių. Jomis bus siekiama diversifikuoti pieno pramonę, išplėsti pieno produktų asortimentą naujais produktais ir ūkininkų ūkiuose gaminamais nišiniais pieno produktais bei stiprinti kooperaciją pieno sektoriuje”, – akcentavo ministras.
Related Posts

Nepriėmė į darbą dėl dviprasmiško įrašo internete. Kada teisus darbdavys, o kada – kandidatas?
2021 02 05
World Expo 2020 exhibition – special attention to Lithuania’s global business potential
2021 10 22