Trečioji „Europos savaitės” diskusija – apie paslaugų rinką

2010 m. balandžio 21 d. Ekonomikos komiteto posėdžių vyko Seimo Ekonomikos komiteto ir Seimo Europos informacijos biuro „Europos savaitės” diskusija „Paslaugų direktyva – naujos galimybės verslui”. Įžanginį žodį sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas D. Budrys, pranešimus skaitė Ūkio ministerijos Pramonės, paslaugų ir prekybos departamento Paslaugų politikos skyriaus vedėja J. Van Otterlo, LEPA Paslaugų ir gaminių kontaktinio centro direktorė L. Sabaitienė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, Vykdomosios direkcijos generalinis direktorius G. Rainys. Pradėdamas diskusiją Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas D. Budrys pabrėžė, kad paslaugų direktyva yra didelis žingsnis pirmyn siekiant užtikrinti įsisteigimo laisvę ir laisvę teikti paslaugas. Jis taip pat pasidžiaugė, kad Lietuva laiku įgyvendino Paslaugų direktyvą priimdama svarbiausią – Paslaugų įstatymą. Ūkio ministerijos Pramonės, paslaugų ir prekybos departamento Paslaugų politikos skyriaus vedėja J. Van Otterlo pristatė direktyvos tikslą bei aptarė paslaugas, kurioms yra taikoma direktyva. Pasak jos, direktyva atsirado, nes praktika parodė, jog Sutartyje įteisintos dvi svarbios laisvės – laisvė teikti paslaugas ir įsisteigimo laisvė – praktikoje neveikia, nes tėra išnaudojama 20 proc. paslaugų potencialo, nors paslaugos yra vienas iš potencialių sektorių, kuris gali žymiai paskatinti valstybių BVP augimą. Pranešėja informavo diskusijos dalyvius, kad iki 2009 m. buvo įmanoma įgyvendinti tik minimalius Paslaugų direktyvos reikalavimus, bet įgyvendinimas vyksta ir toliau. Ji pristatė darbus, kuriuos Europos Sąjungos valstybės narės turėjo atlikti siekdamos įgyvendinti šią direktyvą – tai kontaktinių centrų įsteigimas, teisinių ir administracinių kliūčių panaikinimas bei keitimasis informacija su kitų ES valstybių narių kompetentingomis institucijoms nereikalaujant iš verslininkų papildomos informacijos. Direktyva taip pat įpareigojo suteikti galimybę verslui visas procedūras atlikti elektroniniu būdu. Kalbėdama apie direktyvos įgyvendinimą Lietuvoje, J. Van Otterlo informavo, kad Lietuvoje šiuo metu ir toliau šalinamos teisinės ir administracinės kliūtys paslaugų teikimui, o Paslaugų direktyvos priėmime Lietuvoje dalyvavo virš 100 institucijų, peržiūrėta apie 2000 galiojančių nacionalinių teisės aktų, apie 300 iš jų yra keičiami. Pasak Ūkio ministerijos atstovės, Lietuvos verslas gali pasinaudoti šiais direktyvos teikiamais privalumais: laisve teikti paslaugas bei aiškesniu ir paprastesniu jų teikimo procedūrų reglamentavimu. Paslaugų ir gaminių kontaktinio centro direktorė L. Sabaitienė pristatė Paslaugų ir gaminių kontaktinio centro, kuris įsteigtas vadovaujantis Paslaugų direktyvos reikalavimais ir veikdamas vieno langelio principu teikia verslininkams visą reikiamą informaciją, veiklą. Pranešėja pademonstravo, kokią informaciją verslininkai gali rasti Centro interneto svetainėje www.verslovartai.lt (www.businessgateway.lt), kuri ir yra pagrindinis jų darbo įrankis – čia susisteminta visa reikalinga informacija apie licencijas ir leidimus, techninius reikalavimus gaminiams (tik neharmonizuotoms sritims), licencijas išduodančias institucijas ir t.t. Pasak pranešėjos, sistema yra labai patogi naudotis, šios sistemos dėka nebereikia teikti originalių, notarų patvirtintų dokumentų, o visus dokumentus galima išsiųsti elektroniniu būdu ir leidimą gauti taip pat elektroniniu būdu. Centro vadovė pasidžiaugė, kad dauguma licencijas išduodančių institucijų šią naujovę priėmė noriai. Vis dėlto, pasak jos, verslininkai dar nepakankamai aktyviai naudojasi šia sistema, tačiau tai yra laiko ir pripratimo klausimas.