Danas Per Thomsen džiaugiasi prieš 7-erius metus atradęs naują rinką savo verslui. Ja tapo Baltijos valstybės – Lietuva ir Latvija – kuriose ūkininkas kasmet superka per 100 tūkst. t. grūdų. Kodėl būtent čia? „Lietuvoje auginami grūdai išsiskiria itin aukšta kokybe. Pavyzdžiui, taip svarbaus proteino Danijos grūduose randama apie 9-11 proc. Šis rodiklis labai geras pašarams, iš tokių grūdų galima iškepti puikius sausainius, biskvitus, pyragus, tačiau jei norėsite kepti duoną, to nepakaks. Štai kodėl Danijos malūnininkai ypač vertina lietuviškus grūdus, kuriuose proteinų vidurkis siekia apie 14-15 proc. ir šis rodiklis ypač tinkamas duonos gaminiams”, – teigia P. Thomsen, lietuviškus grūdus eksportuojantis ne tik į Skandinaviją, bet ir į Olandiją, Vokietiją, Ispaniją, Portugaliją. Tuo įsitikino ir Lietuvos ūkininkai. „Jau prieš kurį laiką pastebėjome, kad Danijoje trūksta gerų grūdų – šios šalies ūkininkai ne pirmus metus atvyksta į Lietuvą ir ieško kokybiško derliaus. Ir pas mane buvo 2007 m., – pasakoja Kėdainių rajono ūkininkas Artūras Jodeika, užsėjantis nuo 150 ha iki 400 ha dirbamos žemės grūdais. – Ypač juos domina grūdai, išauginami tausojančios žemdirbystės metodais, t.y., nenaudojant ne tik glifosato, bet ir tokių augimo reguliatorių, kaip Moddus, Cycocel, Cerone, Stabilan, Terpal”. Ūkininkas pasakoja, kad Per Thomsen pats juos susirado, pats lipo į bokštą paimti grūdų pavyzdžių, pats norėjo viską savo akimis pamatyti, įvertinti. „Dabar laukiame atsakymo – jeigu jų tyrimų rezultatai atitiks mano deklaruotą grūdų kokybę, pasirašysime kontraktą”, – teigia A. Jodeika. Ūkininkas neabejoja, kad viskas bus gerai, nes šie grūdai atitinka pagrindinį dano iškeltą reikalavimą – yra išauginti nenaudojant glifosato ir augimo reguliatorių. Save laikantis ir ūkininku, ir verslininku – grūdų pirkėju bei pardavėju, P. Thomsen pasakojo, kad jo šalyje kalbos apie grūdų purškimą glifosatu buvo labai intensyvios prieš 5-8 metus. Po daugybės straipsnių šia tema, ir grūdų tiekėjai, ir vartotojai pasisakė prieš šio herbicido vartojimą. Vietiniai prekybos centrai taip pat įsijungė į šią kampaniją ir prašė tiekėjų produkcijos be glifosato. Du stambiausi Danijos malūnininkai glifosato visai atsisakė. „Glifosato naudojimo nedraudžia jokie teisės aktai. Jo atsisakymas, kokybiškesnės produkcijos gaminimas ir tiekimas – ūkininkų organizacijų ir prekybos centrų abipusis susitarimas. Dauguma ūkininkų laisva valia atsisakė herbicidų naudojimo ūkiuose”, – tautiečių sąmoningumu džiaugiasi pašnekovas. – Iš jūsų šalies Skandinavijos rinkai taip pat perku be glifosato išaugintus grūdus”. Virginijus Šopa, kooperatyvo „Lietuviški javai” konsultantas, teigia, kad lietuviški grūdai jau seniai pasiekė aukštą kokybės lygį. „Nepamirškite, kad eksportuojant grūdus turime pateikti labai daug kokybės sertifikatų, liudijančių atitikimus leistiniems mikotoksinų, pesticidų ir pan. kiekiams. Turiu pastebėti, kad daugeliu atveju lietuviški grūdai netgi viršija keliamus kokybės reikalavimus, – pasakojo pašnekovas. – Taip, prieš bemaž 5-erius metus, mes negalėjome pasigirti produkcijos kokybe ir sėkmingai konkuruoti su Vokietija ar Prancūzija. Tačiau šiandien mūsų grūdai atitinka aukščiausius kokybės standartus. Dėl to galite būti ramūs”.
