Skelbiami SEB 2009 m. veiklos rezultatai

SEB banko grupės Lietuvoje 2009 m. veiklos rezultatai SEB banko grupė Lietuvoje uždirbo 191,3 mln. litų veiklos pelno prieš mokesčius, atidėjinius paskoloms ir vienkartines nematerialiojo turto (prestižo) nurašymo išlaidas, tačiau dėl atidėjinių galimiems nuostoliams padengti ir nematerialiojo turto nurašymo išlaidų per 2009 m. SEB banko grupė patyrė 1427,5 mln. litų neaudituoto grynojo nuostolio. SEB bankas per 2009 m. patyrė 1546,2 mln. litų neaudituoto grynojo nuostolio. Į banko ir banko grupės 2009 metų rezultatą yra įtrauktos vienkartinės 169,5 mln. litų nematerialiojo turto (prestižo), atsiradusio 2000 metais įsigijus Hermio banką, nurašymo išlaidos. Šis rezultatas yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko reikalavimų ir Lietuvos Respublikos teisės aktų. • Konservatyviai vertindama klientų riziką, per 2009 m. SEB banko grupė Lietuvoje padarė 1733,3 mln. litų atidėjinių paskoloms (per tą patį 2008 m. laikotarpį – 256,6 mln. litų). • SEB banko grupės turtas 2009 metais sumažėjo ir 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 27 mlrd. litų (2008 m. pabaigoje – 29,5 mlrd. litų). • SEB banko atidėjinių santykis su išduotų paskolų portfeliu 2009 m. pabaigoje buvo 9,8 proc. (2008 m. pabaigoje buvo 1,45 proc.). • SEB banko kapitalo pakankamumo rodiklis, paskaičiuotas pagal Lietuvos banko reikalavimus, 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 12,94 procento (minimalus Lietuvos banko nustatytas reikalavimas yra 8 proc.). • Banko grupės veiklos sąnaudos (neįskaičiavus banko klientų aptarnavimo tinklo optimizavimo sąnaudų – 18,4 mln. litų) per 2009 m. sumažėjo11 proc. ir buvo 329,3 mln. litų (per tą patį 2008 m. laikotarpį – 369,8 mln. litų). • 2009 m. pabaigoje SEB Lietuvoje valdė didžiausią paskolų ir lizingo portfelį grynąja verte – 19,7 mlrd. litų, kuris per metus sumažėjo 20 proc. (2008 m. pabaigoje buvo 24,5 mlrd. litų). SEB banko grupės bendras taupymo ir investavimo portfelis, įskaitant indėlius ir išleistus skolos vertybinius popierius (VP), gyvybės draudimą ir investicinius bei pensijų fondus, per metus išliko toks pats ir buvo 12,5 mlrd. litų. • Optimizuodamas veiklą, nuo 2009 m. pradžios bankas šalyje uždarė 22 banko skyrius – šiuo metu veikia 57 klientų aptarnavimo skyriai. • SEB banko grupėje Lietuvoje (AB SEB bankas, UAB „SEB Enskilda”, UAB „SEB gyvybės draudimas”, UAB „SEB investicijų valdymas”, UAB „SEB lizingas”, UAB „SEB Venture Capital”, UAB „Litectus”) 2009 m. gruodžio 31 d. faktiškai dirbančių darbuotojų buvo 1 957, t. y. 11,4 proc. mažiau negu 2008 metų pabaigoje, kai grupėje faktiškai dirbo 2 209 darbuotojai. • Internetine bankininkyste besinaudojančių banko klientų skaičius per metus padidėjo 10,6 proc. – iki 890 tūkstančių (2008 m. pabaigoje buvo 805 tūkst.). Internetu atliktų pervedimų skaičius per metus padidėjo 34,8 procento. • 2009 m. pabaigoje SEB bankas Lietuvoje turėjo 333 bankomatus – kartu su bendru DnB NORD banko tinklu, SEB banko klientai gali naudotis didžiausiu bankomatų tinklu Lietuvoje, t. y. 511 bankomatais 80 Lietuvos miestų ir miestelių. • Nuo 2008 m. pabaigos SEB banko grupės klientų skaičius padidėjo 47 tūkst. – nuo 1 mln. 127 tūkst. iki 1 mln. 174 tūkstančių. SEB banko prezidento Raimondo Kvedaro komentaras: 2009 metai Lietuvos ekonomikai buvo išskirtinai sudėtingi, todėl sunkmetis neišvengiamai koregavo bankų verslo mastą ir finansinius rezultatus. Praėjusiais metais smarkiai pablogėjo daugelio įmonių ir gyventojų finansinė padėtis, todėl mažėjo banko kreditavimo apimtys, akivaizdžiai mažėjo banko pajamos. Neigiamą veiklos rezultatą labiausiai sąlygojo padidėjusi išduotų paskolų negrąžinimo rizika ir sumažėjusi banko turimų užstatų už jau išduotas paskolas vertė, dėl ko bankas turėjo padaryti daugiau atidėjinių. 2009 m. SEB bankas ypatingą dėmesį skyrė paskolų portfelio kokybės valdymui, banko veiklos optimizavimui ir efektyvinimui, ryšių su klientais stiprinimui – šie prioritetai išliks ir 2010 metais. 2009 metų pabaigoje Lietuvoje užfiksuoti pirmieji eksporto ir pramonės pagyvėjimo ženklai, tačiau vidaus rinkos padėtis išliko sunki. 2010 m. pradžioje ekonomikos atsigavimas dar nebus tvirtas, taigi ir bankiniame sektoriuje tikėtina stabilizacija, bet ne akivaizdus pagerėjimas. Tvaresnės ūkio plėtros ir bankų veiklai palankesnės aplinkos galima tikėtis ne anksčiau negu antrąjį šių metų pusmetį, tačiau šis atsigavimas labai priklausys nuo tolesnių valstybės ekonominės politikos veiksmų, kurių vienas aktualiausių – kaip suvaldyti nedarbo šalyje lygį.