Nors saulė dažniausiai siejama su poilsiu ir gera savijauta, daliai žmonių ilgesnis buvimas tiesioginiuose jos spinduliuose gali sukelti nemalonių odos reakcijų. Niežulys, paraudimas, smulkūs bėrimai ar net pūslės neretai tampa pirmaisiais vadinamosios alergijos saulei požymiais. Apie tai, kaip atpažinti odos jautrumą ultravioletiniams spinduliams, kas didina tokių reakcijų riziką ir kaip tinkamai apsaugoti odą, pasakoja Kauno šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Rūta Marija Rainytė.
„Alergija saulei yra pacientams suprantamas, tačiau mediciniškai ne visai tikslus terminas. Šios reakcijos priskiriamos fotodermatozėms – ligų grupei, kurią provokuoja ultravioletiniai saulės spinduliai. Išskiriama apie 30 skirtingų jų rūšių, tačiau dažniausiai pasitaiko polimorfinė šviesos dermatozė – būtent ši būklė liaudiškai ir vadinama alergija saulei. Nors šios reakcijos nėra pavojingos gyvybei, jos gali stipriai pabloginti gyvenimo kokybę, ypač šiltuoju metų laiku. Simptomai gali atsirasti per kelias valandas, tačiau pasitaiko atvejų, kai odos pažeidimai išryškėja ir po kelių dienų“, – pasakoja šeimos gydytoja.
Jautrumą gali sukelti ir nusilpusi imuninė sistema
Pagrindiniai odos alergijų simptomai yra niežulys, odos paraudimas bei įvairūs bėrimai: dėmės, pūslelės ar dilgėlinė. Lyginant su kitomis odos ligomis, pavyzdžiui, žvyneline ar egzema, joms būdinga greita simptomų pradžia ir gana greitas būklės pagerėjimas pašalinus reakciją galėjusį sukelti veiksnį.
Odos jautrumas saulei dažniau pasireiškia šviesiaodžiams, ypač moterims, taip pat jautrią ar atopinę odą turintiems asmenims. Didesnę riziką patirti tokias reakcijas turi ir žmonės, vartojantys fotosensibilizuojančius medikamentus.
„Fotosensibilizuojantį poveikį gali turėti tetraciklinų grupės antibiotikai, pavyzdžiui, doksiciklinas ar eritromicinas, taip pat fluorochinolonų grupės antibiotikai, tokie kaip ciprofloxacinas. Odos jautrumą saulei didina ir kai kurie diuretikai ar vaistai nuo širdies ritmo sutrikimų, pavyzdžiui, amiodaronas. Vartojant šiuos medikamentus net ir įprastas buvimas saulėje gali sukelti nudegimą primenančią reakciją. Svarbu suprasti, kad tai nėra alergija, o cheminė reakcija odoje“, – aiškina šeimos gydytoja.
Ji priduria, kad odos jautrumas saulei gali atsirasti staiga, net jei anksčiau žmogus jokių problemų nejautė. Padidėjusį jautrumą ultravioletiniams spinduliams gali lemti imuninės sistemos pokyčiai, kosmetikos priemonės, vaistai ar staigus UV spinduliuotės pokytis, pavyzdžiui, išvykus atostogauti į šiltesnio klimato kraštus.
Svarbiausia – tinkama apsauga
Šeimos gydytoja pasakoja, kad viena dažniausių klaidų – įsitikinimas, jog pakanka vieną kartą pasitepti apsauginiu kremu nuo saulės ir ji bus apsaugota visai dienai. Pasak jos, apsaugą svarbu atnaujinti bent kas dvi valandas, net ir debesuotomis dienomis.
„Taip pat svarbu dėvėti drabužius, dengiančius rankas ir kojas, nepamiršti galvos apdangalo bei akinių nuo saulės. Jei įmanoma, vertėtų vengti būti tiesioginiuose saulės spinduliuose nuo 11 iki 16 valandos, kai ultravioletinė spinduliuotė yra intensyviausia“, – tikina R. M. Rainytė.
Ji priduria, kad žmonės vis dar linkę nuvertinti saulės daromą žalą odai ir apsaugos priemones naudoja tik atsiradus pirmiesiems simptomams. Tačiau jautriai odai itin svarbi ir kasdienė priežiūra – tinkamas drėkinimas padeda palaikyti stipresnį jos barjerą, todėl ji tampa atsparesnė aplinkos dirgikliams ir greičiau atsistato po sudirgimo. Įtakos odos jautrumui ir reakcijoms į saulę gali turėti ir mityba bei žarnyno sveikata. Dėl to naudinga rinktis maistą, gausų antioksidantų, omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų C ir E – valgyti daugiau pomidorų, morkų, lapinių daržovių, lašišos, uogų, gerti žaliąją arbatą.
Ne visada pakanka gydytis savarankiškai
Pastebėjus pirmuosius odos sudirginimo požymius, pirmiausia vertėtų pereiti į pavėsį ar uždaras patalpas, vėsinti odą. Niežuliui mažinti gali padėti antihistamininiai preparatai, o odą ramina ir drėkina alijošius. Jei bėrimas stipresnis, galima naudoti kremus su
kortikosteroidais, skirtus mažinti uždegimą.
„Jei odos reakcija stipri, užsitęsia, atsiranda pūslės, skausmas ar simptomai nuolat kartojasi, vertėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis įvertins, ar alergiją sukėlė ultravioletiniai saulės spinduliai, ar kiti veiksniai, ir prireikus paskirs tolimesnius tyrimus. Tokiais atvejais svarbu atmesti ir kitas sistemines ligas“, – pabrėžia Kauno šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja R. M. Rainytė.
Odos alergijos linkusios kartotis, ypač jei žmogus ir toliau susiduria su jas provokuojančiais veiksniais. Vis dėlto šiltajam sezonui įsibėgėjant kai kuriems žmonėms simptomai gali susilpnėti dėl palaipsniui vykstančios odos adaptacijos ultravioletiniams spinduliams.
