Kiekvieną sekundę pasaulis sugeneruoja milžiniškus duomenų kiekius, bet didžioji jų dalis taip ir lieka dūlėti be jokios paskirties. Informacija guli serveriuose ir kas mėnesį didina sąskaitas už užimtą vietą. Aurelija Žėkienė, „Telia“ tvarumo vadovė sako, kad užmiršti duomenys ne tik degina pinigus, bet ir sukuria saugumo rizikų bei kenkia aplinkai.
„Įmonės dažnai kaupia, saugo ir plečia duomenų kiekius – net ir tada, kai jų nebeanalizuoja, nenaudoja ar nebeatnaujina. Vietoje to, kad atsirinktų ir atsisakytų perteklinės informacijos, jos toliau ją laiko serveriuose ir už tai nuolat moka. Taip verslas ne tik didina sąnaudas, bet ir nukreipia išteklius nuo svarbesnių prioritetų į duomenų, kurie realiai nebekuria vertės, išlaikymą“, – teigia A. Žėkienė.
2026 m. paskelbtoje analitinės platformos „WorldMetrics“ ataskaitoje „Dark Data Statistics“ tyrėjų komanda apibendrino 100 statistinių rodiklių iš 55 patikimų šaltinių, tarp jų – Eurostat, akademinių tyrimų ir industrijos duomenų bazių. Analizė atskleidė, kad didžioji dalis internete saugomos informacijos lieka nepanaudota.
Prabanga kaupti
Duomenų saugojimas įmonėms atsieina brangiai. Pavyzdžiui, naudojantis tokiomis debesijos platformomis kaip „Amazon Web Services“, „Google Cloud“ ar „Microsoft Azure“, 1 TB saugojimas aktyviai naudojamoje aplinkoje (angl. hot storage) kainuoja apie 20-30 eurų per mėnesį.
Įmonėms labai svarbu įsivertinti, kiek duomenų joms iš tiesų reikia laikyti aktyviai (angl. hot storage). Šio tipo saugyklos naudoja itin sparčią techninę įrangą, kuri leidžia greičiau nei kitur pasiekti duomenis, tačiau tai kainuoja brangiau. Ekspertų teigimu, visus kitus duomenis, kurie naudojami retai, vertėtų perkelti į archyvą. Archyve saugomų duomenų kaina už terabaitą yra gerokai mažesnė ir gali siekti vos kelis eurus.
Jeigu įmonė perteklinai naudoja „hot storage“ klasę ir joje saugo duomenis, kurie nėra būtini kasdienei veiklai, ji neišvengiamai permoka už saugojimą. Dažnai dalis duomenų yra retai naudojami arba visai nepasiekiami, tačiau vis tiek laikomi brangiausioje saugojimo klasėje.
Jei organizacija valdo, pavyzdžiui, 10 TB duomenų, tai per metus gali sudaryti apie 1-3 tūkst. eurų (priklausomai nuo sprendimo tipo). Esant 20 TB – jau 2-6 tūkst. eurų, o didesnėse organizacijose, kur duomenų kiekiai siekia 50 TB ar daugiau, metinės išlaidos gali siekti apie 5-15 tūkst. eurų.
„Statistika rodo, kad nuolat auga ne tik duomenų kiekiai, bet ir sąskaitos už jų saugojimą, o net iki 60 proc. šios informacijos organizacijai yra tiesiog bevertė. Įmonės degina savo biudžetus, kad išlaikytų duomenis, kurių joms greičiausiai niekada neprireiks“, – paaiškina A. Žėkienė.
Jūsų šiukšlės – programišių svajonė
Skaitmeninė netvarka organizacijai kainuoja ne tik pinigus, bet ir saugumą. Programišiams nebūtinai reikia naujausių jūsų strategijų ar finansinių ataskaitų – jiems puikiai tinka ir penkerių metų senumo sutartys ar pamiršti buvusių darbuotojų sąrašai.
„Kuo daugiau duomenų laikai, tuo didesnę atsakomybę prisiimi – net jei jų niekada nenaudoji. Senos bylos, neaktualūs failai ar tiesiog dėl šventos ramybės atsisiųsti dokumentai ilgainiui tampa pažeidimais sistemoms, nes tai, kas pamiršta, dažniausiai yra mažiausiai saugoma ir tai tampa lengvu grobiu piktavaliams, kurie gali pasiekti jautrią informaciją ir ją panaudoti. Kuo daugiau duomenų laikai, tuo didesnę atsakomybę prisiimi – net jei jų niekada nenaudoji“, – pabrėžia A. Žėkienė.
Ši atsakomybė ypač išryškėja Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) kontekste. Priežiūros institucijoms ar piktavaliams visiškai nesvarbu, kad failas jūsų archyvuose dūla neliestas kelerius metus. Jei jame yra asmens duomenų, už juos atsako lygiai taip pat, kaip ir už aktyviai naudojamą informaciją.
Reaguodama į tai, „Telia“ kviečia imtis veiksmų ir išsivalyti virtualią erdvę. Bendrovė kviečia jungtis prie iniciatyvos „e.psivalom“ ir skatina drąsiai šalinti skaitmenines atliekas.
