Tiek versle, tiek privačiame gyvenime pasitaiko situacijų, kai kilus ginčui jo sprendimas persikelia į teismą. To priežastys gali būti įvairios: vieni susiduria su neatsiskaitančiais skolininkais, nesąžininga komercine veikla, piktnaudžiaujančiais darbuotojais, kiti yra priversti ginčytis dėl įsigyto nekilnojamojo turto defektų ar nekokybiškai suteiktų paslaugų. Nepaisant to, kas atveda į teismo salę, visi, kurie joje jau yra buvę, puikiai žino – vienas svarbiausių kiekvienos bylos sėkmės faktorių yra įrodymai, kuriais grindžiami pareikšti reikalavimai arba atsikertama nuo jų.
Įrodymais byloje gali būti šalių susirašinėjimai, fotofiksacijos ar vaizdo įrašai, sutartys, sąskaitos faktūros, priėmimo-perdavimo aktai, specialistų išvados ir kt. Kitaip tariant, galimų įrodymų spektras yra labai platus. Pasauliui tampant vis labiau globaliu, didžioji dalis komunikacijos šiandien vyksta elektroninėje erdvėje. Taigi natūralu, kad ir ginčui svarbūs įrodymai vis dažniau būna skaitmeniniai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neseniai nagrinėjo bylą (2026 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-1249/2026), kurioje buvo analizuojamos elektroninių įrodymų panaudojimo galimybės ir jų vertinimas civiliniame procese. Teismas pažymėjo, kad šiuolaikiniame pasaulyje, kai komunikacija vyksta elektroniniu paštu ar naudojantis įvairiomis susirašinėjimo bei socialinių tinklų programėlėmis, beveik visose Europos valstybėse elektroniniai įrodymai yra pripažįstami leistinais, jais remiamasi nagrinėjant civilinius bei komercinius ginčus.
Tačiau skaitmeninio bendravimo laikais būtina nepamiršti dar vieno svarbaus veiksnio – dirbtinio intelekto. Ko gero daugelis jau yra išbandę įvairias dirbtinio intelekto sistemas ar programas. Jos pasižymi itin kūrybingais atsakymais, o tinkamai suformulavus užklausas galima gauti itin realistiškus rezultatus. Viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie tai, kad dirbtinio intelekto pagalba kuriami itin tikroviški vaizdai ar kitas turinys, kuriuo yra skleidžiama klaidinanti ar melaginga informacija. Akivaizdu, kad tik laiko klausimas, kada dirbtinis intelektas bus pasitelkiamas ir darant intervenciją į tam tikrus įrodymus, kurie vėliau gali būti pateikiami bylą nagrinėjančiam teismui.
Kasacinis teismas minėtoje byloje pažymėjo, kad pateikus skaitmeninius įrodymus ne jų pirminiu, autentišku formatu, tiek kitai bylos šaliai, tiek teismui gali kilti abejonių dėl jų tikrumo. Pavyzdžiui, elektroninio pašto susirašinėjimo tekstą perkėlus į „Word“ dokumentą ar programėlės susirašinėjimą užfiksavus ekrano nuotraukomis, iškyla klausimas, ar toks įrodymas tikrai atspindi jo originalų turinį. Vis dėlto tai nereiškia, kad tokie įrodymai automatiškai laikomi mažiau patikimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad elektroniniai duomenys gali būti saugomi ir pateikiami įvairiais formatais, tačiau kilus abejonių dėl jų autentiškumo, teismas turi teisę pareikalauti pateikti įrodymus pirminiu formatu. Pavyzdžiui, elektroniniai laiškai, sukurti naudojant „Microsoft Outlook“ programą, paprastai saugomi .msg formatu. Būtent toks formatas leidžia patikrinti elektroninio laiško metaduomenis, nustatyti jo autentiškumą ir įsitikinti, kad turinys nebuvo pakeistas.
Teismas taip pat akcentavo, kad elektroninio laiško turinį perkėlus į „Word“ dokumentą ar konvertavus į PDF failą, toks dokumentas nebelaikomas originaliu, kadangi jis nebeatspindi pirminio elektroninio laiško formato. Jo autentiškumas gali būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, dokumento pobūdį bei priešingos šalies elgesį.
Iš esmės tiek susirašinėjimas elektroniniu paštu, tiek bendravimas įvairiose programėlėse pagal savo turinį ir funkciją yra artimas rašytiniams įrodymams, nes juose fiksuojamas tekstinis turinys, atspindintis tam tikrų asmenų poziciją ar susitarimus. Taigi tais atvejais, kai teismui ar kitai bylos šaliai kyla pagrįstų abejonių, kad pateikta elektroninio susirašinėjimo kopija neatitinka originalo – pavyzdžiui, yra modifikuota ar suklastota – teismas gali įpareigoti šiuos įrodymus pateikusią šalį pateikti elektroninius įrodymus jų pirminiu formatu.
Reziumuojant galima paminėti, kad dabartiniame laikotarpyje skaitmeninių įrodymų svarba tik augs, tačiau kilus klausimams dėl tokių įrodymų autentiškumo egzistuoja visos procesinės priemonės abejonėms paneigti. Kitaip tariant, galima prašyti teismo įpareigoti pateikti dokumentus jų originaliu formatu, tai leistų patikrinti metaduomenis, autentiškumą ir dokumento vientisumą. Be abejo, šiuos aspektus reikia turėti omenyje ne tik tuomet, kai ginamasi nuo pateiktais skaitmeniniais įrodymais grindžiamų aplinkybių, bet ir patiems atitinkamus skaitmeninius įrodymus teikiant ginčo metu.
Straipsnio autoriai:
Mantas Mikalopas, advokatų kontoros WIDEN partneris, advokatas, ginčų sprendimo praktikos vadovas
Jovita Šimanskytė, advokatų kontoros WIDEN teisininkė
Daugiau informacijos: https://widen.legal/lt/
