“Yra nemažai strateginių dokumentų, vienu ar kitu aspektu nagrinėjančių Baltijos jūros aplinką. Panašu, jog jų jau gana – dabar yra būtina kuo greičiau pradėti minėtas strategijas įgyvendinti”, – vakar LR Seime vykusioje konferencijoje pripažino susibūrę mokslininkai, politikai, aplinkosaugos srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų bei atsakingų institucijų atstovai.
“Baltijos jūros regiono strategijoje, kuriai prieš savaitę pritarė ES Vadovų Taryba, nubrėžiama viso regiono vystymosi ir bendradarbiavimo vizija. Ši strategija – naujas postūmis išjudinti valstybių bendradarbiavimą tose srityse, apie kurias kalbama jau keliolika metų. Tačiau pradedant kalbėti apie tarpvalstybinį bendradarbiavimą įgyvendinant Baltijos jūros regiono strategiją, pirmiausia tenka pripažinti, jog glaudesnio bendradarbiavimo trūksta ir tarp Lietuvos institucijų. Vakar vykusios konferencijos dalyviai sutarė, kad kol kas nematyti platformos, kurios pagrindu šis bendradarbiavimas galėtų kilti. Belieka tikėtis, jog Baltijos jūros strategijos pagrindu įgyvendinami projektai taps tokiu postūmiu”, – sako EP narė Radvilė Morkūnaitė.
Europos Parlamento narė taip pat atkreipia dėmesį, kad šalia džiugesio, reikia pripažinti, jog strategija susidurs su rimtais iššūkiais. Pasak R.Morkūnaitės, labai svarbus klausimas, kalbant apie regiono ateitį – kaip pačioms Baltijos regiono šalims, iki šiol neturėjusioms bendro identiteto, pavyks dirbant kartu padaryti šią strategiją rezultatus duodančia iniciatyva. Juk pirmiausia turėsime dirbti patys, kad aplinkosaugos, ekonominio konkurencingumo, energetinės infrastruktūros ir jūrinio saugumo vizijos virstų tikrove.
“Pasikeitimas nuomonėmis šioje konferencijoje pirmiausia buvo proga suprasti, kad Lietuvos institucijoms priimant sprendimus bei teisės aktus trūksta integruoto aplinkosauginio požiūrio. Tai atsispindi tiek ūkinę veiklą, tiek ekonominius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tam visų pirma turėtų didėti valstybės institucijų darbuotojų aplinkosauginis išprusimas bei supratimas. Ir, be abejonės, būtinas gilesnis ekspertų įtraukimas į teisėkūros procesą. Juk mokslo institucijos vykdo ir įgyvendina tikrai nemažai didelę vertę sukuriančių mokslinių Baltijos jūros aplinkos tyrimų. Deja, šių tyrimų rezultatai dažniausiai lieka mokslininkų stalčiuose. O nemažai tokių tyrimų galėtų prisidėti bei padėti ir valstybės institucijoms formuojant įvairias politikos sritis”, – po konferencijos mintimis dalinosi R.Morkūnaitė.
Konferencijoje dalyvavę skirtingų organizacijų bei institucijų atstovai, mokslininkai sutarė, kad būtini išsamesni didelį poveikį aplinkai darančių projektų tyrimai – kalbant tiek apie planuojamas atomines elektrines Baltarusijos ir Rusijos teritorijose, tiek ir apie pačios Lietuvos planuojamus įgyvendinti projektus – Visagino atominę elektrinę bei Švedijos-Lietuvos elektros jungtį Baltijos dugnu. “Nors esame pozityviai nusiteikę pastarųjų dviejų projektų atžvilgiu, deja, nesame išsamiai išnagrinėję galimo jų poveikio tiek jūros, tiek sausumos aplinkai”, – akcentuota konferencijoje.
***
Konferencija “Lietuvos pasirengimas įgyvendinti Baltijos jūros regiono strategiją. Aplinkosauga” surengta Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės iniciatyva.
Jos metu pristatytos ES strategijos Baltijos jūros regionui nuostatos aplinkosaugos srityje, aptarta esama Baltijos jūros ir Lietuvos vidaus vandenų, įtekančių į Baltijos jūrą, būklė, kartu su valdžios institucijomis ir NVO siekta išanalizuoti ir pasikeisti nuomonėmis apie galimas priemones, veiksmus, efektyviausiai prisidėsiančius prie Baltijos jūros strategijos įgyvendinimo aplinkosaugos srityje.
Tai pirmoji konferencija iš 2009 – 2010 m. ketinamo surengti konferencijų ciklo, kuris bus skirtas aptarti Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimui įvairiose srityse.
