Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) ir ją kuruojanti Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), atsižvelgdamos į korupcijos rizikos analizės rezultatus, įgyvendino didžiąją dalį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) rekomendacijų dėl šių institucijų veiklos bei valstybinės žemės naudojimo, administravimo ir disponavimo ja.
STT pareigūnai dar 2020 metų birželio mėnesį antikorupciniu požiūriu įvertino valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, pagrindinės valstybinės žemės sklypo naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo, valstybinės žemės sklypų nuomos ir pardavimo, taip pat viešojo intereso gynimo veiklos sritis, nustatė egzistuojančius korupcijos rizikos veiksnius ir pateikė 32 pasiūlymus kaip valdyti bei šalinti nustatytas rizikas.
Nuo 2020 metų NŽT ir ŽŪM neketino įgyvendinti pasiūlymų, susijusių su viešojo intereso gynimo funkcijos reglamentavimo ir praktinės veiklos tobulinimo, taip pat nematė poreikio tikslinti savo vidaus teisės aktus, reglamentuojančius taikos sutarčių sudarymo aspektus. Tačiau 2022 metais vis dėlto pakeitė poziciją ir įsipareigojo atlikti siūlytus pakeitimus.
Įgyvendinant kitus pasiūlymus, ŽŪM turėjo inicijuoti, parengti ir atlikti įstatymų, poįstatyminių, vidaus teisės aktų bei praktinių procedūrų pakeitimus. Išskiriami esminiai teigiami pokyčiai valstybinės žemės nuomos procese:
- NŽT nustačiusi, kad nuomojamas valstybinės žemės sklypo plotas yra didesnis, nei būtinas jame esantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, inicijuoja teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimą. Tikslas – pertvarkyti (padalyti) valstybinės žemės sklypą, suprojektuojant valstybinės žemės sklypą, reikalingą esamiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti. Prieš tai tokia pareiga nebuvo numatyta.
- NŽT teritoriniai skyriai įgijo pareigą vietoje patikrinti, ar prašomame išnuomoti ar parduoti valstybinės žemės sklype yra statiniai, ar jie yra naudojami pagal tiesioginę paskirtį, ar žemės sklypas atitinka teisės aktų reikalavimus dėl ploto. Ankstesnis teisinis reguliavimas neįpareigojo atsakingos institucijos atlikti faktinius patikrinimus vietoje.
- Jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų – priimamas sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal jų tiesioginę paskirtį. Anksčiau toks terminas ir prievolė nebuvo nustatyti. Nuo 2020 metų Žemės ūkio ministerija nesutiko su pateiktu pasiūlymu ir neplanavo jo įgyvendinti, tačiau 2022 metais vis dėlto pakeitė savo poziciją.
- Asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, valstybinės žemės sklypo patikėtiniui turi pateikti ne senesnius kaip 1 metų statinio nusidėvėjimo duomenis. Prieš tai nebuvo nustatyta kokio senumo duomenys turi būti pateikiami, todėl pasitaikė atvejų, kai valstybinės žemės sklypai be aukciono buvo išnuomojami vadovaujantis neaktualiais duomenimis.
- Valstybinės žemės nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius įgyja tik sumokėjęs Žemės įstatyme nurodytą atlyginimą į valstybės ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetus. Prieš tai galiojęs teisinis reglamentavimas nenumatė tokio pobūdžio mokesčio. Buvo plačiai paplitusi praktika, kuomet statytojas (vystytojas), be aukciono išsinuomojęs valstybinės žemės sklypą ar sklypus, gaudavo išskirtines ir lengvatines verslo sąlygas valstybės sąskaita. Valstybė iš tokio pobūdžio žemės nuomos gaudavo, palyginus su tikrąja žemės verte, tik nedidelį valstybinės žemės mokestį. Tokia valstybinės žemės nuomos praktika sukūrė nevienodas konkurencijos sąlygas ir kūrė korupcijai neatsparią aplinką.
Dalis NŽT pateiktų siūlymų dar yra įgyvendinami. Korupcijos rizikos analizę ir jose pateiktų pasiūlymų įgyvendinimo stebėsenas rasite čia.
Pranešimą paskelbė: Renata Keblienė, Specialiųjų tyrimų tarnyba
