Bankai ir Draudimas

3K – pavojus Lietuvos finansų sistemoje

Jau keletą mėnesių Europą purto dviguba skolų ir bankų sektoriaus krizė, kurios neutralizavimo kaina skaičiuojama šimtais milijardų eurų. Nepaisant visą sistemą ką tik supurčiusio „Snoro” žlugimo, Lietuvos bankininkystė iš šalies atrodo tarsi ramus užutėkis audringoje jūroje. Prisiminus, kokių pasekmių šio užutėkio gyventojai susilaukė praūžus 2008 metų pasaulinei finansų krizei, nesinori dar kartą lipti ant malonių iliuzijų grėblio. Pasakysiu tiesiai – man atrodo, kad Lietuvos bankų sistema yra pavojuje, nes veikia aplinkoje, kurią apibrėžia trys „K” – Konkurencija, Kapitalo išvežimas ir Krizė.

Konkurencija. Šiuo metu Lietuvos bankų sektoriuje konkurencijos nėra de facto. Daugiau nei 90% viso bankų turto valdo Skandinavijos bankai, kuriems Lietuva nėra prioritetinė rinka. Maža to, didžiąją dalį tų 90 procentų užima du didžiausieji bankai, kurių veiksmai ir lemia visos bankininkystės tendencijas. Didelė koncentracija Lietuvos bankų sektoriuje bei užsienio bankų dominavimas lemia mažas palūkanas už indėlius: Skandinavijos komercinių bankų siūlomos palūkanos už terminuotus 12 mėn. trukmės indėlius yra vos 0,9-1,6 %, kai tuo tarpu Lietuvos statistikos departamento duomenimis balandžio mėnesį metinė infliacija šalyje siekė 3,2 %. Negana to, Skandinavijos bankai riboja paskolų išdavimą ir siūlo jas už aukštas palūkanas, tokiu būdu beveik atimdami verslui galimybes pasiskolinti racionaliomis sąlygomis. Tai ypač aktualu smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Tokia kreditavimo politika stabdo verslo plėtrą ir ekonomikos augimą. Kita konkurencijos finansų sistemoje stokos pasekmė – nuolat didėjantys bankų paslaugų įkainiai, pavyzdžiui, įkainiai už tarptautinius pavedimus Lietuvoje yra iki 8 kartų didesni nei kai kuriose kaimyninėse šalyse.

Kapitalo išvežimas. Centrinio banko duomenimis nuo 2008 m. pabaigos Skandinavijos bankai išvežė daugiau nei 15 mlrd. litų iš Lietuvos bankų sektoriaus. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį užsienio bankai iš Lietuvos išsiuntė 4 mlrd. litų kapitalo, kas sudaro beveik 4% šalies BVP. Analitikų teigimu, toks kapitalo „nutekėjimas” yra skatinamas ir pačių Skandinavijos bankų atstovybių. Lietuvos ekonomikos augimas priklauso nuo sprendimų priimamų svetur.

Krizė. Nemaža dalis euro zonos šalių šiomis dienomis išgyvena recesiją. Nors Šiaurės šalys retai figūruoja neigiamose antraštėse, krizės tikimybės tame regione nereikėtų atmesti. Iš visų Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacijos (EBPO) narių didžiausias santykis tarp jaunimo nedarbo lygio su bendru nedarbo lygiu yra būtent Švedijoje. Be to, daugelis analitikų mano, kad Švedija gali būti kita šalis, susidursianti su nekilnojamojo turto krize. EBPO įspėjo apie galimą „burbulą” dar 2011 m. lapkričio mėnesį, nes būstai Švedijoje yra pervertinti 30% lyginant su vidutinėmis pajamomis – panašiu lygiu kaip ir šalyse, kuriose nekilnojamo turto kainos smuko. Panaši situacija ir Suomijoje, kur nekilnojamojo turto kainos nuo 1990-ųjų iki dabar pakilo 300%. Nei Švedijoje, nei Suomijoje nebuvo žymios kainų korekcijos, todėl jos nėra apsaugotos nuo galimos kirzės.

Jei taip atsitiktų, Šiaurės šalių bankams tektų visiškai susikoncentruoti ties „namų” rinka, sprendžiant jos problemas ir finansuojant jų sprendimą iš visų, įskaitant ir dukterinius bankus, kišenių. Baltijos šalys Skandinavijos bankams yra nepirmaeilės – užsienio bankų padalinių Lietuvoje turtas sudaro tik itin nežymią dalį visos grupės mastu, tad susidūrus su problemomis, ko gero, bus labiau rūpinamasi skandinavų gerove, o ne padalinių Baltijos šalyse likimu. Labiausiai tikėtina, kad tokiu atveju šie bankai bus parduoti, o vieninteliai realūs pirkėjai – Rusijos kapitalas.

Esant tokiai situacijai, Vyriausybė pirmiausia turėtų įvertinti riziką ir skirti daugiau dėmesio Lietuvos finansų sektoriui, kuris yra ne ką mažiau svarbus už energetikos. Jeigu pastaruoju metu tiek daug dėmesio skiriama energetikai, tai ir finansų sektoriaus stabili veikla neturi būti pamiršta

Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius

Parašykite komentarą