Vartojimo paskolų rinkoje laukia pokyčiai – šiuo metu Seime įregistruotas vartojimo kredito įstatymo (VKĮ) pakeitimo projektas. Nors Lietuvoje skolinimasis jau yra griežtai reguliuojamas, anot ekspertų, 2026-aisiais planuojamais pokyčiais siekiama įnešti dar daugiau aiškumo ir vienodų taisyklių. „Įstatymas šiuo metu dar yra svarstymo stadijoje, o jo priėmimas gyventojams reikštų tris dalykus – mažiau „pilkųjų zonų“, daugiau skaidrumo ir didesnę apsaugą. Be to, pokyčiais siekiama ir daugiau dėmesio skirti gyventojų švietimui“, – sako skolinimosi internetu bendrovės „Vivus Finance“ vadovė Giedrė Štuopė. Išnyks „pilkosios zonos“ Anot ekspertės, iki šiol dalis paslaugų, pavyzdžiui, „pirk dabar, mokėk vėliau“ ir išperkamoji nuoma, vartotojų akyse neturėjo kredito „etiketės“ ir dažnai nepateko į vartojimo kredito įstatymo taikymo sritį.…
„Nordkalk AS“ valdybos pirmininku paskirtas G. Skvernys, valdybos nariu – M. Mikšys
Jungtinės Karalystės statybos medžiagų išteklių valdytojos „SigmaRoc“ antrinės įmonės „Nordkalk“ Estijos padalinio „Nordkalk AS“ valdybos pirmininku tapo Gediminas Skvernys. Į Estijoje įsikūrusios bendrovės valdybą taip pat paskirtas Martynas Mikšys, eisiantis ir įmonės vykdomojo operacijų direktoriaus pareigas. Jie bendrovės valdyboje pakeis Svetlaną Moks, taip pat ėjusią vykdomosios direktorės pareigas, ir Tonį Namm. „Nordkalk AS“ gamykla vykdo kalkakmenio gavybą ir kalkių gamybos veiklą Estijos šiaurės rytuose esančiame Rakke mieste ir netoli Talino įsikūrusiame Vasalemma mieste. Taip pat išgauna dolomitą karjere netoli Virtsu. Apie du trečdalius kompanijos produkcijos sunaudojama Estijos gamybos pramonėje ir žemės ūkyje, likusi dalis eksportuojama į Skandinaviją, Latviją ir Lietuvą. „Šie pokyčiai yra natūralus kompanijos siekis stiprinti Baltijos šalių regiono…
„Telia“ pradeda 26 mln. eurų vertės duomenų centro statybas: Lietuvai – daugiau skaitmeninės nepriklausomybės
Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ Vilniaus pašonėje, Raisteniškėse, pradeda naujo duomenų centro statybas, į kurias investuoja 26 mln. eurų. Planuojama, kad 2027 metų antroje pusėje veiklą pradėsiantis centras verslui atvers galimybę duomenis saugoti itin patikimoje aplinkoje čia pat, Lietuvoje. Taip įmonės galės pasirūpinti ne tik būtinu veiklos greičiu ir stabilumu, bet ir strategine nepriklausomybe. „Lietuva turi tai, kas šiandien svarbiausia – stiprų technologinį pagrindą, IT talentus ir galimybes kurti žaliąją energiją. Laikas tapti švarios skaitmeninės ekonomikos centru Šiaurės Europoje ir tikra kūrėjų šalimi, o naujasis duomenų centras yra aiškus žingsnis to link“, – sako „Telia“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters. Naujasis objektas taps integruota „Telia“ ekosistemos dalimi ir optinio ryšio žiedu susijungs su dviem…
Idėjos ypatingam Naujųjų metų stalui: pigu ir greita, bet svečiams įspūdį paliksite ilgam
Nesvarbu, ar Naujuosius metus sutiksite būryje draugų, ar jaukiai leisite vakarą šeimoje, ant stalo norėsis šio to ypatingo. Apsunkinti skrandžio po sočių Kalėdų taip pat nesinori, tad žuvis ir jūros gėrybės – vieni populiariausių pasirinkimų Naujųjų metų vaišėms, sako Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė. Tokie patiekalai ne tik puošia stalą, bet ir pasižymi nepaprastu skoniu. Ir nors krevečių ar tartarų dažniausiai skanaujame restoranuose, šiuos išskirtinio skonio patiekalus greitai bei nebrangiai pasigaminsite namuose. Pasak tinklo atstovės, šventiniu laikotarpiu pirkėjai linkę pasimėgauti įmantresniais patiekalais, gurmaniškesniais užkandžiais. Jei per Kūčias ir Kalėdas stalas būna daugiau tradicinis, tai Naujieji metai – įvairių atradimų metas. „Jei prieš Kūčias šviežių daržovių skyriuje gyventojai renkasi burokėlius, tradicines…
Pošventinis paradoksas: kodėl pilnas šaldytuvas atrodo tuščias jau sausio 2-ąją?
Pilnas šaldytuvas, bet vakarienei – nieko? Po švenčių tai tampa beveik nacionaline problema. Indeliai be etikečių, mišrainių likučiai, kalakuto gabalai, kurių kilmė jau miglota… Kodėl taip nutinka ir kaip išvengti maisto švaistymo, kai technologijos siūlo netikėtus sprendimus? Maisto banko ir „Sprinter“ tyrimas rodo, kad net 6 iš 10 Lietuvos gyventojų per šventes nesuvalgytą maistą vėliau tiesiog išmeta. Organizacija pastebi, kad švaistomų produktų kiekis per šventes kasmet auga. Pilnas šaldytuvas, bet nėra ką valgyti Vienas dažniausių scenarijų – šaldytuve tebestovi kalėdinis kalakutas, kepta mėsa ar virtos daržovės, bet nebeaišku, kurią dieną tai buvo gaminta ir kiek laiko viskas galioja. Tada sprendimas priimamas greitai: „Geriau nerizikuoti“. Taip į šiukšliadėžę iškeliauja maistas, iš…
Gydytoja papasakojo, kaip viena kita taurė veikia mūsų kepenis: neegzistuoja nei sveikas alkoholis, nei saugios jo dozės
Šventinis laikotarpis daugeliui neatsiejamas nuo alkoholio vartojimo, tačiau net ir, atrodytų, nedidelis jo kiekis kepenims gali tapti nemenku išbandymu. Nors visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad saikingai vartojamas alkoholis nekenkia, medikai pabrėžia – visiškai saugios dozės neegzistuoja. Vis dėlto medikė dalijasi praktiniais patarimais, kaip šventiniu laikotarpiu elgtis sąmoningiau, kad organizmui tektų kuo mažesnis krūvis. „Kepenys yra pagrindinis organas, atsakingas už kenksmingų medžiagų šalinimą iš organizmo – jos veikia kaip filtras, neutralizuojantis ir iš kraujo pašalinantis toksinus. Alkoholis organizme skaidomas būtent kepenyse, veikiant specifiniams fermentams. Šio proceso metu susidaro kelios medžiagos, iš kurių viena – acetaldehidas – yra itin toksiška. Ji sukelia apsinuodijimą ir yra pagrindinė pagirių sindromo priežastis“, – sako…
Indrė Kavaliauskaitė apie šventinį šurmulį: „Jei per tvarkinga, reiškia, niekas čia Kalėdų ir nešventė“
Jaukiausioms žiemos šventėms pasibeldus į duris, televizijos laidų ir renginių vedėja Indrė Kavaliauskaitė sako, kad per metus daug kas gali keistis, tačiau vienas dalykas išlieka nekintamas – Kalėdos jai neatsiejamos nuo šeimos, artumo ir paprastų, bet prasmingų akimirkų. Paklausta, be ko neįsivaizduoja Kalėdų, Indrė nusprendė atsakymą patikrinti šeimoje – tiesiog paklausė savo vaikų. Jų atsakymas, pasak Indrės, buvo netikėtai brandus: „Dukra Marija sakė, kad baisiausia būtų gauti daug dovanų ir neturėti su kuo jomis džiaugtis. Tai labai gražiai parodo, kokioje aplinkoje jie auga – ir kartu primena, kaip augau aš pati.“ Šeima – pagrindinė Kalėdų ašis Indrės gyvenime. Ji juokauja, kad viena jos ilgametė tradicija skamba net šiek tiek banaliai,…
Biurų tendencijos 2026 m.: biuras tampa patirtimi – ne vien darbo vieta
„Vis dažniau darbuotojai biurą mato kaip darbo erdvę, o ne vien tik kabinetą su stalu ir kėde. Per pastaruosius metus kur kas didesnis dirbančiųjų dėmesys skiriamas darbo aplinkai, ergonomikai ir tvarumui“, – Gintaras Makšimas, Turto banko generalinis direktorius. Anot jo, kasmet tobulėjant technologijoms bei vis daugiau dėmesio kreipiant į tvarumą ir socialinę bei fizinę darbuotojų gerovę, artimiausiu metu didelio dėmesio sulauks biurai, kurie gali pasiūlyti tokius sprendimus. Taigi, kokie biurų privalumai bus madingiausi ir paklausiausi kitąmet? „2026-aisiais itin aktualūs bus tie biurai, kuriuose atsižvelgta į lankstų erdvių planavimą – mažiau fiksuotų ir daugiau nededikuotų darbo vietų, bendrų ir daugiafunkcių zonų. Taip pat svarbu ir efektyviai išnaudotas plotas, įvairesnės erdvės, universalūs biurai,…
Lietuvos oro uostai nesibaigus metams pasiekė visų laikų rekordą – sveikino 7 mln. keleivį
Antradienį, gruodžio 23 d., Lietuvos oro uostai užfiksavo visų laikų keleivių rekordą ir pasveikino keleivį, kuris šiemet – septynimilijonasis. Iš Vilniaus oro uosto į Trevizą, Italijoje keleivė Marina išlydėta sveikinimais ir dovanomis. „Septyni milijonai keleivių – tai septyni milijonai nepamirštamų akimirkų.Rekordiniai keleivių srautai rodo, kad net ir iššūkių akivaizdoje Lietuva išlieka atspari ir atvira pasauliui. Vilniaus ir Kauno oro uostų plėtra bei Palangos oro uosto modernizacija leido išplėsti skrydžių tinklą, užtikrinti geresnį susisiekimą ir platesnį skrydžių pasirinkimą visiems keliautojams. Džiaugiuosi, kad Lietuvos oro uostai atveria vis daugiau pasaulio – tiek darbui, tiek poilsiui ar susitikimams su artimaisiais“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas. „7 milijonai keleivių buvo šių metų tikslas,…
„ChatGPT“ finansiniai patarimai: kuo tikėti ir kuo ne?
Dirbtinis intelektas (DI) gali padeda tiek darbe, tiek buityje, o kai kuriais atvejais – ir sprendžiant kasdienius finansinius klausimus. Tokie įrankiai kaip „ChatGPT“ gali akimirksniu pasiūlyti biudžeto planavimo, taupymo ar investavimo patarimų, tačiau kyla klausimas – ar jais galima pasitikėti? Apie tai, kaip vertinti „ChatGPT“ patarimus ir ko nepamiršti priimant finansinius sprendimus, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Paprašius „ChatGPT“ patarimo dėl finansų planavimo, dirbtinis intelektas dažnai pradeda nuo universalių klausimų: ar žmogus turi finansinę pagalvę, ar susiduria su skolomis, ar planuoja didesnius pirkinius, ar nori taupyti ateičiai. Jei žmogus nurodo, kad susiduria su neatidėliotinais poreikiais – pavyzdžiui, augančiomis kasdienėmis išlaidomis, paskolų įsipareigojimais ar nenumatytomis sveikatos išlaidomis –…
