• Verslas

    Viešųjų pirkimų tarnyba: atliktas sisteminis nespecializuoto pacientų pavėžėjimo paslaugų pirkimų vertinimas

    Viešųjų pirkimų tarnyba įvertino 4 Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (toliau – Perkančioji organizacija) vykdytus viešuosius pirkimus, skirtus nespecializuoto pacientų pavėžėjimo paslaugoms įsigyti (išvada https://vpt.lrv.lt/lt/pirkimu-vykdymo-prieziura/isvados-ataskaitos/vertinimo-isvados-4/vertinimo-isvados-2025-m/vertinimo-isvados-2025-m-ii-ketvirtis/ Nr. 7). Didelės apimties vertinimo metu (įvertinti 4 pirkimai ir 164 sutarčių vykdymas) nustatyta reikšmingų pažeidimų, turinčių įtakos skaidrumui vykdant pirkimų procedūras. Apibendrinant nustatytus pažeidimus verta pažymėti, jog pirkimo dokumentų trūkumai (pvz., minimalaus reikiamų transporto priemonių (ir jų vairuotojų) kiekio pirkimų sąlygose neapibrėžimas, nenurodymas, kad atskiroms (nutolusioms) savivaldybių teritorijoms tiekėjai turėtų turėti atskiras transporto priemones ir kt.) lėmė netinkamą sutarčių vykdymą (tiekėjui, laimėjusiam vieno iš pirkimų 47 dalis (paslaugų teikimas atskirose savivaldybių teritorijose) ir sutarčių vykdymui deklaravusiam 3 transporto priemones, objektyviai neįmanoma tinkamai vykdyti sutarties sąlygas).…

  • Verslas

    Eivilė Čipkutė. Kuriuo keliu eis Lietuvos pensijų sistema – pirmyn ar atgal?

    Paskutinę balandžio dieną Lietuvos Vyriausybė pritarė pensijų kaupimo sistemos antrosios pakopos pokyčiams, kuriais siūloma leisti gyventojams pasitraukti iš sistemos ir atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, patvirtinus šiuos pakeitimus, iš II pensijų kaupimo pakopos maksimaliai galėtų pasitraukti iki 20 proc. kaupiančiųjų. Toks variantas įvardijamas kaip „juodžiausias scenarijus“. Pasitrauks penktadalis ar daugiau? Tai išgirdę, Estijos pensijų reformos autoriai turbūt tik liūdnai nusišypsotų: kai 2021 m. šios šalies gyventojams buvo leista pasitraukti iš antrosios pakopos, penktadalis (arba apie 150 tūkst. žmonių) taip padarė jau patį pirmąjį mėnesį, visi kartu atsiėmę apie 1,34 mlrd. eurų. 2023 m. pabaigoje pasitraukę arba pateikę prašymus pasitraukti iš sistemos jau buvo maždaug…

  • Verslas

    KTU – stipriausias tarp inžinerinių universitetų Lietuvoje 

    Šiandien paskelbtuose žurnalo „Reitingai“ Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinguose, Kauno technologijos universitetas (KTU) tapo stipriausiu šalies inžineriniu universitetu, surinkęs 60,34 balo.  Universitetai vertinti pagal įvairius kriterijus, o vertinant mokslo, meno/sporto veiklas bei kuriamą pridėtinę vertę šalies ūkiui – KTU reitingai, lyginant su pernai, pakilo.  „Džiugu žinoti, kad mūsų universitetas reikšmingai prisideda ne tik prie mokslo, meno ar sporto, tačiau ir šalies ekonomikos augimo. Būtent šioje kategorijoje pastebimas didžiausias KTU augimas tarp Lietuvos universitetų bendrajame jų vertinime“, – naujausius reitingus komentuoja KTU Strategijos ir kokybės valdymo direktorė Lolita Jurkšienė.   Minėto kriterijaus dedamosiose KTU tarp Lietuvos universitetų taip pat pirmauja pagal atliktus mokslo taikomosios veiklos ir eksperimentinės plėtros projektų ar meno veiklos užsakymų…

  • Verslas

    „Maxima“ skelbia: balandį tęsėsi tiekėjų pranešimai dėl branginamos jautienos, fiksuojamas gaminių brangimas iš uogų ir obuolių

    Balandžio mėnesio „Maximetras“ fiksavo 23 tiekėjų prašymus didinti prekių tiekimo kainas. Tai rodo, kad didžioji dalis tiekėjų nuo metų pradžios subalansavo savo finansinius srautus dėl tarptautiniu mastu brangusių žaliavų bei kitų veiklos sąnaudų augimo ir naujų netikėtų sukrėtimų nepatiria. Iššūkiai tebesitęsia keliose produktų kategorijose. Kaip ir praėjusį mėnesį, daugiausiai prašymų persiderėti tiekimo kainas „Maxima‘‘ sulaukė dėl šviežios jautienos mėsos ir jos gaminių, taip pat dėl produkcijos, kurios gamybai naudojami kiaušiniai – tai įvairūs sausainiai, konditerija, užkandžiai. Stebima uogų bei obuolių produktų brangimo tendencija. Prekybos tinklas nuo metų pradžios kiekvieną mėnesį dalinasi „Maximetro“ – „Maximos“ matuoklio – duomenimis, t.y. tiekėjų skaičiumi, kurie siekia persiderėti sutartas prekių tiekimo kainas bei produktų kategorijomis,…

  • Verslas

    Valstybės kontrolė atnaujino metinį veiklos planą, į kurį įtraukė naujus auditus ir vertinimus: ypatingas dėmesys – nacionalinio saugumo klausimams

    Įvertinusi stebimų viešojo sektoriaus sričių pokyčius, atsižvelgusi į šalies strateginius prioritetus, geopolitinius iššūkius, rizikas ir operatyviai į jas reaguodama, Valstybės kontrolė atnaujino planuojamų atlikti auditų ir vertinimų sąrašą 5 naujais produktais. Vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą, Valstybės kontrolė į metinį veiklos planą įtraukė auditą „Viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veikla“. Atliekant auditą, nacionalinio transliuotojo veikla 2021–2024 m. bus vertinama ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. Auditas – pradėtas, o jo rezultatai bus pristatyti šių metų lapkričio 3 d. Planuojant naujus auditus ir vertinimus, ypatingas dėmesys buvo skiriamas nacionaliniam saugumui ir gynybai, tvariam ir subalansuotam šalies biudžeto sudarymui, viešojo sektoriaus skaidrumui ir efektyvumui. Valstybės kontrolė suplanavo atlikti auditą „Infrastruktūros projekto…

  • Bankai ir Draudimas

    Neprognozuojamos liūtys, vėtros ir kruša: klimato kaitos keliamos audros lietuvių turtą naikins tik dažniau

    Lietuvoje vis dažniau tenka susidurti su ekstremaliais orų reiškiniais – smarkiomis liūtimis, škvalais ar krušomis. Jos ne tik trikdo kasdienį gyvenimą, bet ir sukelia didelę žalą gyventojų turtui. Nors apie klimato kaitą kalbama vis garsiau, mokslininkai pabrėžia: vieno įvykio nepakanka – išvadas reikia daryti per ilgesnį laikotarpį. „Tokių vasaros audrų, kurios kyla per didelius karščius ar staigiai keičiantis orui – kai po tvankios dienos netikėtai ateina šaltas oras – pastaruoju metu pasitaiko dažniau. Vis dėlto sakyti, kad Lietuvoje audros ar stiprūs vėjai žymiai suintensyvėjo, dar būtų per anksti. Kol kas aiškių, patikimų skaičių, rodančių tokią tendenciją, neturime“, – teigia Vilniaus universiteto klimatologas prof. dr. Egidijus Rimkus. Savo ruožtu draudimo bendrovė…

  • Laisvalaikis

    SUGIHARA žengia pokyčių keliu: naujas vizualinis identitetas ir plėtros planai

    Po daugiau nei 30 veiklos metų SUGIHARA pristato naują vizualinį identitetą ir šūkį. Viena didžiausių estetinės medicinos klinikų Baltijos šalyse kartu su naujuoju identitetu pristato ir ambicingus plėtros planus – naują lokaciją, didesnę profesionalų komandą ir Lietuvoje dar nematytus technologinius sprendimus. Naujojo identiteto šūkis – „Tik tau. Iki smulkmenų“ – atspindi SUGIHARA filosofiją, kurioje svarbus kiekvienas niuansas. „Mūsų darbas remiasi mokslu, tačiau jis neatsiejamas nuo žmogiško ryšio. Kiekvieną dieną siekiame sujungti profesionalumą su empatija, pažangų gydymą – su šiluma, o sprendimus – su pagarba paciento individualumui“, – apie gydytojų požiūrį į klientus pasakoja vienas ilgiausiai klinikoje dirbančių gydytojų, dr. D. Radzevičius. Viizualinio identiteto atnaujinimas yra pirmasis iš planuojamų klinikos plėtros…

  • Įvairenybės

    Pasakyk, kokius skanėstus valgei vaikystėje – pasakysiu, kiek tau metų: nuo šaukšte deginto cukraus iki madingų guminukų kiekvieno paauglio kišenėje

    Saldumynai – tai ne tik malonumas gomuriui. Jie tampa laikmečio ženklu, kolektyvinės atminties dalimi ir net savotišku veidrodžiu, atspindinčiu kartų skirtumus. Pasakyk, kokius skanėstus valgei vaikystėje – pasakysiu, kiek tau metų. Ir iš tiesų, vyraujantys skoniai bei smaližiavimo įpročiai atskleidžia nemažai detalių apie skirtingus laikotarpius, jų madą ir net ekonomiką. Laikai, kai skanėstus gaminomės patys  90-ųjų vaikystė Baltijos šalyse – tai epocha, kai iš nepritekliaus klestėjo kūrybiškumas. Daugelis dar prisimena degintą cukrų – šaukštelyje kaitintą rudą masę, kuri greitai sustingdavo ir tapdavo geriausiu desertu kiekvienam vaikui. Tai buvo gardžiausia naminė karamelė. Vaikai gamindavo ją slapta nuo tėvų, nes per dažnai taip smaližiauti nebuvo leidžiama. Smaližiai įkaitintose keptuvėse maišydavo cukrų ir…

  • Verslas

    „Ignitis“ aprūpins Turto banką elektros energija iš atsinaujinančių išteklių

    Energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“ sudarė 2 metų elektros energijos tiekimo sutartį su Turto banku. Visiems Turto banko centralizuotai valdomiems objektams bendrovė tieks elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių.  Sutarties vertė siekia 5,8 mln. eurų. Numatyta, kad maksimalus įsigyjamos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekis sutarties laikotarpiu sieks iki 48 480 MWh. Pagal šią sutartį įsigyta elektra bus aprūpinami visi Turto banko centralizuotai valdomi valstybės objektai, kurių bendras plotas siekia apie 733 tūkst. kv. m. Kaip pažymėjo „Ignitis“ verslo klientų ir plėtros vadovas Haroldas Nausėda, bendrovė džiaugiasi, šiuo bendradarbiavimu su valstybei reikšminga įmone aprūpindama jos valdomus objektus žaliąja energija. „Turėdami stiprų žaliosios generacijos portfelį, puikiai atliepiame klientų poreikius, kurie renkasi energiją…

  • Įvairenybės

    „Maxima“ nukalė kainas kavos pupelėms – akcijų laukti nebereikės

    Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ savo pirkėjams atpigino kavos pupeles. Nuo šiandien reguliarios jų kainos visada liks kaip per akciją, reiškia, 25-45 proc. mažesnės, priklausomai nuo konkretaus produkto. Tuo tarpu akcijų kavos pupelėms nebeliks – geriausia kaina, kurią „Maxima“ gali užtikrinti savo pirkėjams, bus nuolatinė, todėl medžioti nuolaidų šiai prekei nebereikės. „Tai nėra vienkartinis žingsnis – tai pamatuotas ir ilgalaikis verslo sprendimas. Kavos pupelės yra labiausiai brangęs ir vis dar brangstantis produktas, tampantis kone prabangos preke – pastaruoju metu daliai pirkėjų tik nuolaidos ir suteikia galimybę įsigyti kavos pupelių. Todėl manome, kad nauja reguliari „Maximos“ kaina šiai prekei suteiks tikrai apčiuopiamą vertę – dabar mūsų pirkėjai galės kavos pupelių įsigyti tada, kai…

Privatumo politika