Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė 2022 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už pieną mokėjimo tvarką. Šiai paramai numatyta skirti 12,3 mln. Eur ir ją planuojama mokėti nuo rugsėjo 19 d. Paramą gaus apie 14 tūkst. pieno gamintojų. Paramos dydis –15,46 Eur už atskaitos laikotarpiu parduoto pieno toną. Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai už 2022 metus gauti liko tokie patys, kaip ir 2021 metais. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006-2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą pieno gamybos kvotą. Be to, pretendentai į nacionalinę paramą už pieną turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju…
Su Azija prekiaujantys Lietuvos verslai suka galvas dėl pabrangusio dolerio
Ženkliai pabrangęs JAV doleris su Azijos šalimis prekiaujančius Lietuvos verslus verčia mažinti pelną bei kelti produktų kainą, mat importo kaštai išaugo net iki 20%, JAV doleriui ir toliau išliekant populiariausia valiuta atsiskaitant su šiuo regionu. Kainų augimui įtaką daro ir logistikos problemos. Tačiau norintys bent kiek sumažinti praradimus verslininkai rado alternatyvą – atsiskaityti vietinėmis valiutomis, kurių kursas euro atžvilgiu išliko palankesnis. Tarptautinius prekybinius sandorius sudarinėjančioms Lietuvos įmonėms pastarieji metai nepašykštėjo išbandymų. Praėjusių metų gale pablogėjo Lietuvos santykiai su Kinija, netrukus – karas, o galiausiai ir istorinis JAV dolerio sustiprėjimas. Tuo metu kai ši valiuta išgyvena istorinį pakilimą, euro kursas jo atžvilgiu murgdosi 20 metų nematytose žemumose, kai valiutų santykis buvo…
Lithuania and Taiwan to develop cooperation in transport
Agnė Vaiciukevičiūtė, Deputy Minister of Transport and Communications, Algis Latakas, CEO of the Klaipėda State Seaport Authority (KVJUD), together with the delegation of Lithuanian business representatives, completed their official visit in Taipei, the capital of Taiwan, Hsinchu, Taichung, Tainan and Kaohsiung. The beginning of strengthening bilateral business relations was marked by the Memorandum of Understanding on the manufacturing of electric vehicles, signed by UAB Vėjo projektai and TAV. The possibilities and perspectives of transporting cargo from Taiwan through the Port of Klaipėda and regular direct air communication between the countries were also assessed during the meetings. “This is the first visit of such level of the representatives of the Ministry…
Išmani neišmanių daiktų ateitis: nuo emocijas atpažįstančio šaliko iki vandenį valančių buteliukų
Pirmieji išmaniojo telefono programėle valdomi įrenginiai rinkoje atsirado beveik prieš dešimtmetį. Jau tada imta prognozuoti, jog netolimoje ateityje išmanu taps beveik viskas, prie ko prisiliečiame. Ir nors ši revoliucija nėra sparti – nuolat tobulėjančios technologijos iš tiesų pamažu leidžia išmanių savybių suteikti patiems netikėčiausiems kasdieniams daiktams. „Praėjo ne vieneri metai nuo to, kai išmanieji telefonai mūsų kišenes išlaisvino nuo banko kortelių, užrašų knygelių bei kitų iki tol gyvybiškai svarbių kasdienių įrankių. Vis dėlto į skaitmeninę erdvę įmanoma perkelti ne viską, todėl daugybė kompanijų suka galvą, kaip tam tikrus kasdienius daiktus bent jau priartinti prie technologijomis pulsuojančio šiuolaikinio pasaulio. Vieni geriausių to pavyzdžių – išmaniaisiais tampantys vandens buteliukai, akiniai nuo saulės…
Priminimas medžiotojams: nuo rugpjūčio 15-osios bus leidžiama medžioti kai kuriuos laukinius gyvūnus
Rugpjūčio 15 d. prasideda briedžių ir tauriųjų elnių patinų medžioklė. Šią dieną prasideda ir paukščių medžioklės sezonas. Iki gruodžio 15 d. galima medžioti didžiąsias antis, rudagalves krykles, klykuoles, kanadines bernikles, kuoduotąsias antis, laukius, iki lapkričio 30 d. – perkūno oželius ir slankas. Aplinkosaugininkai primena, kad medžiotojai ne tik turi teisę naudotis gyvūnijos ištekliais, bet ir privalo jais rūpintis. Briedžių, tauriųjų elnių ir kitų elninių žvėrių Lietuvos miškuose gausėja. Apskaitų duomenimis šiais metais mūsų miškuose yra 887 briedžiais ir net 8484 tauriaisiais elniais daugiau nei praėjusiais, nežiūrint to, kad praėjusį medžioklės sezoną buvo sumedžiota 283 briedžiais ir 3424 elniais daugiau, lyginant su 2020-2021 m. medžioklės sezonu. Elninių žvėrių tankumas kai kuriuose Lietuvos regionuose…
Seimo nario Andriaus Bagdono pranešimas: „Siūloma asmenis jaunais laikyti ne iki 29-erių, o 35 metų amžiaus“
2022 m. rugpjūčio 12 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Tarptautinės jaunimo dienos proga Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas įregistravo Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma jaunu žmogumi laikyti 14–35 metų asmenį, o ne iki 29 metų imtinai, kaip yra dabar. „Amžiaus tarpsnis, apibrėžiantis jauną žmogų, iš esmės yra socialinis susitarimas. Lietuvoje esame sutarę, kad jaunimu laikome asmenis imtinai iki 29 metų, vis dėlto jauna šeima įstatymu įvardijama kaip tokia, kurioje vienas narys yra iki 36 metų amžiaus. Tokios šeimos, pavyzdžiui, gali pasinaudoti valstybės parama, įsigyjant pirmąjį būstą. Išplėtus šiuo metu galiojančią amžiaus ribą, iki kurios asmenis laikome jaunais, suteiktume daugiau galimybių jauniems suaugusiesiems gauti valstybės lengvatą…
VDU prof. dr. A. Maslauskaitė: „Įžengėme į naują demografinį gimstamumo etapą, kuris nenuteikia viltingai“
Prof. dr. Aušra Maslauskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros profesorė, VDU Demografinių tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja Gimstamumas Lietuvoje 2021 m. krito į žemumas, kurios pranoksta net ir niūriausias prognozes. Tai labai bloga žinia Lietuvai, kurios demografinė būklė ir perspektyvos jau seniai nekėlė optimizmo. Nors tikėtasi, kad dėl COVID-19 pandemijos vaikų gims mažiau, gimstamumo rodikliai prastės, tačiau žvilgsnis į naujausią demografinę statistiką verčia aukštai kilstelti antakius. Kaip rodo naujausi Statistikos departamento duomenys, praėjusiais metais suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje pasiekė 1,34 reikšmę. Priminsiu, jog šis rodiklis nurodo vidutinį skaičių vaikų, kurio susilaukia viena reproduktyvaus amžiaus moteris. 2020 m. suminis gimstamumo rodiklis buvo 1,48, o 2012–2019 metais jis svyravo apie 1,6–1,7,…
Pusė lietuvių aumobilių pirmo techninės būklės egzamino neišlaiko
Lietuvoje asmeniniai lengvieji automobiliai, kaip ir motociklai bei mopedai, atlikti techninę apžiūrą (TA) vežami po 3 metų nuo pirmosios registracijos, o po to, kas dvejus metus. Tačiau TA stotyse dirbantys specialistai pastebi, kad pirmuoju bandymu teigiamą periodinės techninės apžiūros vertinimą gauna vidutiniškai apie 50-52 proc. transporto priemonių. Galima daryti išvadą, kad pusė Lietuvos automobilių iki apsilankymo TA stotyje važinėja turėdami trūkumų. Pasiekus kritinį automobilio amžių didėja traumų rizika „Vidutinis Lietuvoje važinėjančių automobilių amžius siekia apie 14 metų ir yra beveik dvigubai didesnis nei Vakarų Europos šalių. Vertinant transporto priemonių bendrąją techninę būklę, šiandieninių lengvųjų automobilių kritinis amžius yra 9–12 metų, kurį peržengus, traumų ar žūties rizika eismo įvykių metu išauga…
5 žingsniai, kurie padės ugdyti aplinkai draugiškus įgūdžius jau vaikystėje
Supažindinti vaikus su tvarumu niekada nėra per anksti. Visgi, vien apie tai kalbėti – negana. Mažiesiems sekti tvaraus gyvenimo taisyklėmis padėsime tik rodydami savo pavyzdį. O tai padaryti galime labai paprastai: rūšiuojant šiukšles, namuose be reikalo nepaliekant įjungtos šviesos ar planuojant savaitės valgiaraštį. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad tvarumas ir aplinkos tausojimas – vienas iš prekybos tinklo prioritetų, įgyvendinamas tiek priimant kasdienius sprendimus, tiek užmezgant reikšmingas partnerystes. „Tvarumas – neatsiejama šiuolaikinio verslo dalis. Norėdami kuo labiau prisidėti prie aplinkos tausojimo, nuosekliai priimame įvairiausius sprendimus: naudojame žaliąją energiją, nuolat ieškome būdų, kaip sumažinti plastiko naudojimą, perduodame perdirbti naudotą aliejų. Prisidedame prie su aplinkos tausojimu susijusių iniciatyvų, todėl…
Būkite budrūs rinkdami gintarus
Baltijos jūros dugne po II-ojo pasaulinio karo nugulė cheminės amunicijos kiekiai, kurių sudėtyje esančios nuodingos medžiagos gali kelti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Viena iš tokių medžiagų – baltasis fosforas Šie nedideli gintarą primenantys fosforo gabalėliai yra užsideganti cheminė medžiaga, dažnai po audrų išmetama į Baltijos jūros pakrantes. Į jūrą baltasis fosforas pateko kuomet po II-ojo pasaulinio karo cheminiai ginklai (aviacinės bombos, artileriniai sviediniai, minos, dūminės granatos ir kt.) buvo kraunami į medines dėžes, metalinius konteinerius ir išmetami iš laivų ar skandinami su visu laivu, taip atsikratant nereikalingos amunicijos. Medžiaga jūroje galėjo atsirasti dėl iš lėktuvų išmestų bombų, taip pat karo arba pokario pratybų metu. Viena iš cheminio ginklo kapinyno…
