Rugsėjo 9 dieną galerija „Ardor11” pakvies į menininko Rimanto Dichavičiaus fotografijų parodos „Žiedai tarp žiedų“ atidarymą, kuriame galėsite susipažinti su pačiu menininku. Fotografijų albumas „Žiedai tarp žiedų“ pirmą kartą pasirodė 1987 m. Vėliau jis išleistas dar keletą kartų daugiatūkstantiniu tiražu ir vis būdavo išperkamas, ir ne visi norintieji galėdavo gauti. Albumo lapuose prigimtiniu natūraliu grožiu atsiskleidžiantis moters grožis laužė sovietmečio tabu. Dabar „Žiedai tarp žiedų“ sugrįžta į Vilnių. Šis garsus R. Dichavičiaus ciklas sukurtas 1963-1989 m. Menininkui pozavusių modelių paveikslai režisuoti ir fiksuoti natūralioje gamtoje, Baltijos pajūryje, o modelių kūno linijos organiškai susilieja su gamtos ornamentais. Vėliau nuotraukos ilgus metus buvo atrenkamos ir tvarkomos. Siekta išgryninto reginio. Tiek fotografijų meistrystė, tiek paties nuogo kūno vaizdavimas tapo kūrybinės drąsos ir laisvės išraiška. Kaip pats R. Dichavičius sako,…
Prezidentas priėmė Izraelio, Salvadoro ir Zimbabvės ambasadorių skiriamuosius raštus
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį priėmė Izraelio ambasadorės Hadas Wittenberg Silverstein, Salvadoro ambasadorės Patricios Nathaly Godinez Aguillon ir Zimbabvės ambasadorės Priscilos Misihairabwi-Mushonga skiriamuosius raštus. Šalies vadovas susitikime su Lietuvai akredituota Izraelio ambasadore pasidžiaugė stiprėjančiais Lietuvos ir Izraelio santykiais. Lietuvos vadovas su ambasadore aptarė dvišalių ryšių potencialą, ypatingą dėmesį skirdami inovacijų, švietimo ir turizmo sritims, taip pat bendradarbiavimą karinės ir gynybos pramonėje. Prezidentas pažymėjo puikų bendradarbiavimą tarptautinėse organizacijose ir Lietuvos paramą glaudesniam ES ir Izraelio dialogui. Prezidentas susitikime su Lietuvai akredituota Salvadoro ambasadore pažymėjo daugiašalio bendradarbiavimo svarbą, ypač siekiant išsaugoti tarptautinėmis taisyklėmis pagrįstą tvarką. Susitikime aptarti Lietuvos ir Salvadoro, ES ir Lotynų Amerikos santykiai, pabrėžtas rezultatyvus bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose. Prezidentas…
Dalia Grybauskaitė tapo didžiausio keleivinio-krovininio kelto Lietuvoje krikštamote
Rugpjūčio 31 d., trečiadienį, Klaipėdoje suteiktas vardas naujajam keltų operatoriaus „DFDS Seaways“ laivui – didžiausiam keleiviniam-krovininiam keltui Lietuvos jūrų uoste. Tarp Klaipėdos ir Karlshamno plaukiojančio laivo krikštamote tapo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, jam suteiktas „Luna Seaways“ vardas. Laikantis ilgamečių jūrininkystės tradicijų, iškilmingoje ceremonijoje Klaipėdos centriniame terminale laivas buvo „pakrikštytas“ vynu, o garbingos krikštamotės pareigos patikėtos D. Grybauskaitei. „Galime džiaugtis, kad šiame vėjų mieste mes laiminame naują Danijos kompanijos laivą, kuris plauks su dviem lietuviškomis įgulomis. Tai rodo ir mūsų profesionalumą, ir pasitikėjimą Lietuva bei mūsų žmonėmis“, – sakė „Luna Seaways“ krikštamotė. Prezidentė džiaugėsi, kad naujasis DFDS laivas – vienas didžiausių ir moderniausių keltų Baltijos jūroje, kuris tikrai sustiprins ir ekonominius, ir…
Septynių mėnesių centrinės valdžios balansas – 840,8 mln. eurų
Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2022 metų sausio–liepos mėnesių centrinės valdžios balansas, skaičiuojamas pinigų srautų principu, siekė 840,8 mln. eurų ir sudarė 1,32 proc. projektuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios balansas per pirmuosius septynis šių metų mėnesius buvo 1 454,5 mln. eurų geresnis nei 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu, kuomet dalį laikotarpio buvo taikomi karantino ribojimai, kai deficitas sudarė 613,7 mln. eurų. 2022 metų centrinės valdžios pajamos sausį–liepą buvo 11 092,5 mln. eurų, išlaidos – 10 128,7 mln. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 123,0 mln. eurų. Mokesčiai sudarė 62,4 proc. sausio–liepos mėnesių centrinės valdžios pajamų, 30,6 proc. – socialinės įmokos. Per pirmuosius septynis…
Sausio–liepos mėnesių valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų surinkimas
Finansų ministerijos duomenimis, 2022 metų sausio–liepos mėnesiais valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 23,2 proc. (1 733,5 mln. eurų) daugiau nei 2021 metais tuo pačiu laikotarpiu, kuomet didžiąją dalį laikotarpio buvo taikomi griežtesni karantino ribojimai. Iš viso per sausio–liepos mėnesius gauta 9 216,8 mln. eurų ir tai sudaro 63,5 proc. metinio pajamų plano. Planuotos bendros minėtų biudžetų pajamos 2022 metams – 14 519,4 mln. eurų. Į valstybės biudžetą gauta 7 500,1 mln. eurų, tai yra 21,9 proc. (1 346,3 mln. eurų) daugiau nei praėjusių metų tą patį laikotarpį, kai didžiąją dalį laikotarpio buvo taikomi griežtesni karantino ribojimai. Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 7 047,8 mln. eurų. Tai yra 1 302,1 mln. eurų…
Vyriausybė patvirtino kompensacijų tvarką į garantinį tiekimą pateksiantiems „Perlas energija“ vartotojams
Vyriausybė nutarimu šiandien patvirtino kompensacijų tvarką nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems ir nuo rytojaus laikinai į garantinį tiekimą pateksiantiems pirmojo ir antrojo liberalizacijos etapo „Perlas energija“ vartotojams. Tokių, šios dienos ESO duomenimis, yra maždaug 38 tūkstančiai. Jiems, kol nepasirinko kito nepriklausomo elektros tiekėjo, Vyriausybės nutarimu bus iš dalies kompensuojamas skirtumas tarp garantinio ir visuomeninio tiekimo kainos. Taip siekiama užtikrinti, kad dėl tiekėjo kaltės į garantinį tiekimą patekę „Perlas energija“ klientai patirtų kuo mažiau nuostolių ir už elektrą mokėtų kainą, artimą visuomeninio tiekimo kainai su kompensacija. Skaičiuojama, jog tam gali reikėti maždaug 4 mln. eurų per mėnesį. Galutinė garantinio tiekimo elektros kaina pritaikius didžiausią leistiną valstybės kompensaciją šiems vartotojams rugsėjo mėnesį bus 32,8…
Kompensacijas gaus daugiau nuostolius patiriančių ūkininkų
Žemės ūkio ministerija lengvina nuostolių kompensavimo sąlygas ūkininkams. Nuo kitų metų bus galima kreiptis dėl kompensacijų ūkio pajamoms nukritus daugiau kaip 20 proc., o ne 30 proc., kaip yra dabar. Tam pritarta Vyriausybės posėdyje. Šie Žemės ūkio, maisto ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimai leis užtikrinti žemės ūkio veiklos stabilumą ir efektyvesnį žemės ūkio veiklos rizikos valdymą ir gauti paramą palankesnėmis sąlygomis. Parama skiriama siekiant paskatinti taikyti rizikos valdymo priemones, kurios padeda aktyviems ūkininkams valdyti su jų žemės ūkio veikla susijusią ir nuo jų valios nepriklausančią gamybos bei pajamų riziką. Nuo 2023 m. nustatytas 20 proc. atskiro žemės ūkio veiklos subjekto vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių…
Paskelbta subsidijų teikimo tvarka 90 mln. eurų paramai iškastinio kuro atsisakančioms įmonėms
Aplinkos ministerija parengė ir su Europos Komisija suderino finansavimo tvarką, pagal kurią įmonėms, investuojančioms į energetinę konversiją, bus teikiama parama. Europos Komisija trečiadienį patvirtino 90 mln. eurų vertės Lietuvos finansinį modelį, skirtą remti įvairių sektorių įmones, mažinančias iškastinio kuro vartojimą. Schema patvirtinta pagal 2022 m. kovo 23 d. Europos Komisijos priimtą laikinąją valstybės pagalbos priemonių ekonomikai remti sistemą, kuri leidžia valstybėms narėms pasinaudoti lankstesnėmis valstybės pagalbos taisyklėmis ir paremti ekonomikos sektorius, nukentėjusius dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą. „Siekiame sumažinti įmonių patiriamą naštą dėl padidėjusių dujų ir elektros kainų. Laiku priimti sprendimai atsisakyti iškastinio kuro ten, kur tai įmanoma, padidins įmonių atsparumą aukštoms, nestabilioms gamtinių dujų bei elektros kainoms“,…
Elektros kainų šokas mažina Lietuvos verslo konkurencingumą
Dėl per metus daugiau kaip 5 kartus pabrangusios elektros energijos Lietuvos įmonės praranda konkurencingumą ir eksporto rinkas, o už elektrą moka gerokai daugiau nei kaimyninės ES šalys. Dėl šios priežasties Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (LPPARA) kreipėsi į Vyriausybę, ragindama skubiai keisti biržos ribinės kainos nustatymo modelį, investuoti į skirstomųjų tinklų stiprinimą, šalinti trukdžius prisijungiant prie tinklų gaminantiems vartotojams bei imtis kitų skubių priemonių. LPPARA skaičiavimais, energijai imliose pramonės šakose elektros dalis gamybos savikainoje sudaro iki 15 proc. Todėl per metus 5,5 karto, o per du metus – 9 kartus išaugusios vidutinės elektros kainos lemia nekonkurencingą Lietuvos gamintojų produkciją ir prarandamas eksporto rinkas. Be to, nors Lietuva kaip…
Kaip išsirinkti praustuvę savo vonios kambariui?
Jei planuojate atnaujinti savo vonios kambarį ir ieškote jam naujos praustuvės, greičiausiai jau teko pastebėti, koks didelis jų pasirinkimas šiuo metu yra rinkoje. Nuo skirtingų medžiagų, iš kurių yra pagamintos, iki įvairių formų, dydžių bei dizainų – pasirinkti geriausiai tinkančią praustuvę savo vonios kambariui gali būti kiek sunku. Tad, kad išsirinkti būtų bent kiek lengviau, pateiksime jums keletą aspektų, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti, prieš įsigyjant praustuvę. Jei susidomėjote, apie visa tai – šiame straipsnyje! Stilius Atnaujintas vonios kambarys gali pagerinti jūsų namų stilių, suteikiant jiems daugiau vientisumo, arba priešingai – tapti unikalia erdve namuose, išsiskiriančia savo stiliumi nuo likusių kambarių. Tad, kad ir kurį iš šių variantų pasirinksite, apsibrėžkite, koks…
