• Verslas

    „Citus“ ekspertų metaforos: dvi išbandymų bangos būsto rinkai; jų panašumai, skirtumai, istorijos pamokos ir prognozės artimiausiai ateičiai

    NT projektų valdymo kompanijos „Citus“ direktorius Mantas Galdikas Per pastaruosius dvejus metus būsto rinka Lietuvoje buvo paženklinta net dviejų „juodųjų gulbių“ skrydžiais – įvykiais, kurių negalėjo prognozuoti analitikai ir nerodė duomenys. Pirmasis atoslūgis ženklino COVID–19 pandemijos pradžią ir pirmuosius karantinus. Tada rinka fiksavo techninę pauzę, kai dėl neapibrėžtumo bent mėnesį buvo fiksuojami minusiniai pardavimai: naujų rezervacijų Vilniuje ir Kaune nebuvo, vyko tik sutarčių nutraukimai. Tada, nepaisant negatyvių bendrųjų nuotaikų ir daugumos prognozių, sekė potvynis. Ypač Vilniuje buvo stebimas paklausos cunamis, kainų tornadai ir pasiūlos sausra, kurią sukėlė brangstančios medžiagos, stringantis jų tiekimas, darbo jėgos trūkumas ir subujojusi biurokratija. Šie bangolaužiai efektyviai nuslopino vieną rekordą po kito mušusias praėjusio pavasario paklausos…

  • Sveikata

    Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pirmą kartą atlikta totalinė laparoskopinė gastrektomija

    Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos klinikos Chirurgijos skyriaus onkochirurgas Mindaugas Šatkauskas pirmą kartą ligoninės istorijoje atliko sėkmingą laparoskopinę totalinę gastrektomiją – laparoskopu pašalino visą vėžiu sergančiojo skrandį. Šiai operacijai chirurgai ruošėsi seniai ir jau du kartus vėžiu sergančiam pacientui buvo pasirengę šalint skrandį laparoskopu, tačiau dėl pažengusios ligos operacijos metodą teko keisti ir operuoti įprastu chirurginiu būdu. Laparoskopinė gastrektomija – labai sudėtinga operacija, Lietuvoje yra nedaug ją atliekančių chirurgų. Ligoninėje laparoskopu jau kelis dešimtmečius atliekamos ginekologinės operacijos, žarnynas šiuo metodu operuojamas jau per dešimt metų, atlikta per 300 žarnyno operacijų. Skrandžio šalinimo laparoskopu operacija – pirmoji, nes ji sudėtingesnė ir reikėjo specialaus pasirengimo.Vargino skrandžio skausmasTolimųjų reisų vairuotoju dirbantis Gintaras sako žinojęs,…

  • Studijos

    S. Kairys ES kultūros ministrų taryboje: „Karo propagandos skleidimas nėra žiniasklaidos laisvė“

    Kultūros ministras Simonas Kairys šiandien dalyvavo Liuksemburge vykstančioje ES kultūros ministrų taryboje. Kreipdamasis į ES kultūros ministrus S. Kairys trumpai pristatė svarbiausius Lietuvos pagalbos Ukrainos pabėgėliams aspektus, akcentuodamas siūlomą pagalbą meno kūrėjams, kultūros ir žiniasklaidos profesionalams: įsidarbinimo galimybes, parengtą stipendijų Ukrainos menininkams paketą, taip pat įkuriamas įvairias bendruomenines erdves ukrainiečiams – nuo Šiuolaikiniame meno centre veikiančios dienos stovyklos Ukrainos vaikams iki „Kaunas 2022“ iniciatyva įrengtos bendradarbystės erdvės ukrainiečių menininkams Kauno centriniame pašte. Ministras taip pat pabrėžė, kad Ukrainos pabėgėliams mūsų šalyje atveriama daugybė galimybių nemokamai lankyti muziejus, kultūros centrus, bibliotekas, spektaklius ir kitaip aktyviai įsitraukti į kultūrinį vyksmą. Kalbėdamas ES kultūros ministrų taryboje S. Kairys akcentavo, kad visapusiška pagalba Ukrainai…

  • Verslas

    Lietuva sustabdė tarptautinių kompanijų iš Rusijos perkėlimą

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija sustabdė naujų tarpininkavimo raštų išdavimą į Lietuvą persikelti norinčioms  tarptautinėms kompanijoms iš Rusijos. „Visos tarptautinės kompanijos, kurios palieka Rusiją, turėjo daugiau negu mėnesį laiko apsispręsti, į kurią valstybę ketina perkelti savo biurus. Nors mūsų šalies tarnybos užtikrina itin griežtą kiekvienos atvykstančios bendrovės ir asmens patikrą, tačiau šiandien įmonių persikėlimas į Lietuvą neatitinka visuomenės lūkesčių. Todėl stabdome tarpininkavimo raštų išdavimą tarptautinėms kompanijoms, kurios savo atstovybes turėjo Rusijoje. Pažymėtina, kad su rusiško kapitalo įmonėmis Lietuva niekada nedirbo ir jų nekvietė“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Perkelti savo biurus į Lietuvą svarstė iki penkių tarptautinių Rusijoje veikusių kompanijų, kurių bendras darbuotojų skaičius siekė iki trijų šimtų…

  • Verslas

    Lietuvos pensijų fondų svertinė grąža pirmąjį ketvirtį sumažėjo beveik 4,5 proc., jų vertė sudaro 5,7 mlrd. eurų

    Vasario pabaigoje Rusijos Ukrainoje sukeltas karas supurtė ir finansų rinkas, kurių nuotaikos atsispindi ir pirmojo ketvirčio Lietuvos pensijų fondų rezultatuose. Preliminariais Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, II pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža šiemet sausį-kovą sumažėjo -4,45 proc., o vertė sudarė 5,77 mlrd. eurų, arba -1,7 proc. mažiau. Atitinkamai III pensijų pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža pirmąjį ketvirtį šiemet buvo -4,47 proc. mažesnė, šie fondai kovo pabaigoje valdė 219,1 mln. eurų vertės būsimųjų šalies pensininkų turto. Pirmojo metų ketvirčio gale abiejų papildomo kaupimo pensijai pakopose kaupiamo turto vertė sudarė 5,992 mlrd. eurų. „Sėkmingą ir ypač spartų pensijų turto vertės augimą sustabdė tai, ko net negalėjome vertinti…

  • Verslas

    Kaune apsilankiusi Suomijos ambasados delegacija: kai kurios įmonės gali laukti geresnių laikų

    Suomijos, kuri yra septinta pagal dydį investuotoja Lietuvoje, ambasados delegacija pirmadienį lankėsi Kaune, kur aptarė tolimesnes savo gimtojoje šalyje veikiančių verslų investicijų galimybes. Ne kartą akcentuota, kad nors gyvename itin sudėtingais ir neužtikrintais laikais, yra neišnaudoto potencialo bendradarbiavimo tarp Suomijos ir Lietuvos plėtrai. Sėkmės pavyzdžių – apstu Intensyvi prekyba tarp Suomijos ir Lietuvos vyksta jau daugybę metų – skaičiuojama, kad prekybos vertė siekia net 1,37 mlrd. eurų. Taip pat Suomijos įmonės noriai vykdo ir plečia savo veiklą Lietuvoje – šalyje veikia apie 200 suomiško kapitalo įmonių, kuriose dirba maždaug 10 tūkstančių darbuotojų. Iš geriausiai žinomų sėkmės istorijų mūsų šalyje išskiriamas gėrimų gamintojas „Volfas Engelman“ ir naftos produktų pardavėjas „Neste Lietuva“.…

  • Sveikata

    Kaukės nebėra privalomos, bet vaistininkai pataria neskubėti jų nusiimti

    Nuo šiandien įsigaliojus tik rekomendacijai, o ne būtinybei viešose vietose dėvėti medicinines kaukes, vaistininkai sako, kad nusiimti jų nederėtų skubėti. „Eurovaistinės“ farmacininkai pastebi, kad laikotarpiu kuomet daugiau dėmesio skyrėme asmeninei higienai, o medicininės kaukės apsipirkimo vietose, vaistinėse bei kitose susibūrimo vietose buvo privalomos, besiskundžiančių įvairiomis ligomis, ne tik COVID pandemija, taip pat buvo mažiau. Vaistininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad medicininė kaukė sudaro fizinį barjerą, kuris kosint ar čiaudint neleidžia išplisti pasklidusiems viruso lašeliams: „Turbūt ne vienas pastebėjome, kad COVID pandemijos metu su bakterijomis ar virusais susidurdavome rečiau. Taip buvo todėl, kad gyventojai buvo sąmoningesni ir daugiau dėmesio skyrė savo sveikatai, asmens higienai, imunitetui. Norėtųsi, kad tokie įpročiai išliktų ir panaikinus…

  • Studijos

    Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pranešimas: „Seimo komisija kreipėsi į Europos atminties ir sąžinės platformą: turi prasidėti Europos deputinizavimas“

    2022 m. balandžio 4 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija kreipėsi į Europos atminties ir sąžinės platformos prezidentą Mareką Mutorą (Marek Mutor) prašydama pradėti Rusijos Federacijos vykdomų karo nusikaltimų Ukrainoje tyrimą, siekiant užtikrinti objektyvų istorijos įvertinimą ir atminimą bei formuoti teisingą pasakojimą Europoje apie Ukrainos istoriją. Seimo komisija kreipimesi taip pat ragina permąstyti totalitarinių režimų atsiradimą, jų veikimo būdus ir imtis Europos deputinizavimo. Komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė ragina atkreipti dėmesį į vykdomus Rusijos Federacijos karinių pajėgų nusikaltimus Ukrainoje, kurie primena Sovietų Sąjungos istorinius nusikaltimus žmoniškumui, kuriuos seniau patyrė Vidurio ir Rytų Europos valstybės. „Okupuotose ir karo zonų teritorijose civiliams gyventojams neleidžiama saugiai palikti…

  • Verslas

    Lietuvos kino centras skirs valstybės stipendijas Ukrainos piliečiams, kino kultūros ar meno kūrėjams

    Lietuvos kino centras skelbia Ukrainos piliečių, kino kultūros ir meno kūrėjų, stipendijų paraiškų priėmimą. Ukrainos kūrėjai gali pretenduoti į 1800 eurų stipendiją, skiriamą trijų mėnesių laikotarpiui. Šia finansine parama siekiama palaikyti Ukrainos kino kultūros ar meno kūrėjų veiklą, skatinti jų bendradarbiavimą su Lietuvos kino bendruomene kino kultūros sklaidos srityse. Taip tikimasi užmegzti kuo daugiau tvarių kūrybinių partnerysčių, kurių nauda abiejų šalių kultūrai būtų jaučiama ir ateityje. Gauti stipendijas turi teisę pilnamečiai Ukrainos piliečiai, kino kultūros ir meno kūrėjai, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje. Paraiškos nuo balandžio 4 d. priimamos nuolat, bet ne vėliau kaip iki šių metų rugsėjo 15 d. Stipendijų Ukrainos piliečiams, kino kultūros ar meno kūrėjams, skyrimo…

  • Verslas

    Call for applications for grants from Ukrainian citizens, film culture or art creators

    The Lithuanian Film Center under the Ministry of Culture announces the acceptance of applications for grants from Ukrainian citizens, film culture or art creators. The purpose of the grants is to support the creative activities of Ukrainian citizens, film culture or art creators, and to promote their cooperation with the film community of the Republic of Lithuania in the fields of film culture and art or the dissemination of art and film culture. Adult citizens of Ukraine, film culture or art creators, who have been granted temporary protection in the Republic of Lithuania are entitled to receive grants. The amount of the grant is 1800 EUR, for the period of…

Privatumo politika