Per pastaruosius metus Aplinkos ministerija ėmėsi iniciatyvos tobulinti teisės aktus, kad ateityje nepasikartotų pradėtų vykdyti, tačiau vėliau neteisėtomis teismų pripažintų statybų saugomose teritorijose atvejai. Tokių atvejų leis išvengti statybos sektoriaus skaitmeninimas, paveldosaugos ir gamtosaugos funkcijų sinchronizavimas, institucijų atsakomybės didinimas ir kitos priemonės. 2014 m. pradėjo veikti Teritorijų planavimo dokumentų registras (TPDR), 2015 m. lapkritį – Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinė sistema (TPDRIS). Nuo 2018 m. Seimas pakeistu Teritorijų planavimo įstatymu įpareigojo „persidengiančioms“ gamtos ir paveldo teritorijoms rengti ne atskirus planus, o vieną bendrą tvarkymo planą. 2021 m. priimti Statybos įstatymo pakeitimai apibrėžė statinių projektus tikrinančių subjektų kompetenciją. Taip užtikrintas aiškesnis institucijų įsitraukimas ir atsakomybės…
Prezidentas Kijeve: agresijos akivaizdoje Ukraina neliks viena
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su solidarumo ir palaikymo vizitu lankosi Ukrainoje. Šalies vadovas į Ukrainą atvyko kartu su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda po prieš tai Lenkijoje vykusių dvišalių konsultacijų. Kijeve įvyko Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Prezidentų susitikimas Liublino trejeto formatu. Jo metu aptartos atsako priemones po Rusijos sprendimo pripažinti Donecko ir Luhansko „respublikas”, susiklosčiusios saugumo situacijos deeskalacijos priemonės ir paramos Ukrainai klausimai. Šalies vadovas susitikime pabrėžė, kad Lietuva griežtai smerkia Rusijos sprendimą pripažinti Ukrainos teritorijoje esančias separatistines Donecko ir Luhansko „respublikas“ kaip nepriklausomas valstybes. Pasak Prezidento, tai yra šiurkštus tarptautinės teisės, Ukrainos teritorinio vientisumo ir Minsko susitarimų pažeidimas. „Lietuva nepripažins jokių bandymų pakenkti teritoriniam Ukrainos vientisumui, kaip ir…
Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos vadovai pasirašė deklaraciją, smerkiančią Rusijos sprendimą pripažinti Donecko ir Luhansko „respublikas“
Šiandien Kijeve susitikę Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos – Liublino trikampio – Prezidentai pasirašė deklaraciją, griežtai smerkiančią Rusijos Federacijos sprendimą pripažinti Luhansko ir Donecko liaudies „respublikas“ esančias laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose. Liublino trikampio Prezidentai deklaracijoje Rusijos sprendimą vadina šiurkščiu tarptautinės teisės normų ir principų pažeidimu bei teigia, kad Rusija sąmoningai ir vienašališkai pasitraukė iš Minsko susitarimų, todėl jai tenka visa atsakomybė už tolesnį saugumo padėties Ukrainoje blogėjimą. „Dar kartą patvirtiname savo tvirtą įsipareigojimą remti Ukrainos suverenumą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą jos tarptautiniu mastu pripažintose sienose bei teritoriniuose vandenyse“, – teigia Prezidentai. Liublino trikampio šalių vadovai taip pat pabrėžia, kad, atsižvelgiant į reikšmingą pažangą įgyvendinant Asociacijos susitarimą ir vidines reformas bei dabartinius saugumo iššūkius, Ukraina nusipelno ES kandidatės statuso ir Lietuva bei Lenkija…
R. Juknevičienė Paryžiuje dalyvaus Tarpparlamentinėje užsienio ir saugumo politikos konferencijoje
Vasario 24 – 25 d. Europos liaudies frakcijos vicepirmininkė užsienio reikalams ir saugumui Rasa Juknevičienė Paryžiuje dalyvaus Tarpparlamentinėje Bendros užsienio ir saugumo politikos bei Saugumo ir gynybos politikos konferencijoje bei pasisakys diskusijoje „Tarptautiniai iššūkiai ir Europos Sąjungos strateginė autonomija“. Konferencija organizuojama Prancūzijos pirmininkavimo ES Tarybai rėmuose. Renginyje bus diskutuojama apie ES išorės politikos prioritetus, taip pat dėmesys bus skiriamas ir saugumo situacijai Ukrainoje. Konferencijoje dalyvaus pranešimą skaitys ES vyr. įgaliotinis užsienio ir saugumo politikai Ž. Borelis, Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas D. Makalisteris,taip pstPrancūzijos valdžios institucijų atstovai, parlamentarai ir kt. Pranešimą paskelbė: Ugnė Naujokaitytė, Europos Parlamento narės Rasos Juknevičienės biuras
E. Dobrovolska: nuotolinis teismo posėdžių stebėjimas didins visuomenės pasitikėjimą teismais
Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos iniciatyva patvirtinti įsakymų pakeitimai, kuriais numatyta, kokiais būdais teismo posėdžio viešumas užtikrinamas tuomet, kai teismo posėdis vyksta naudojant vaizdo konferencijų bei telekonferencijų technologijas. Įsakymų pakeitimuose numatyta, kad nuotolinis teismo posėdis galės būti stebimas ar jo klausomasi retransliuojant teismo posėdžio garsą ir, jei yra galimybė, vaizdą į atskirą, visuomenei atvirą teismo posėdžio salę ar kitą teismo pastate esančią patalpą, arba prisijungus prie vaizdo konferencijos ar telekonferencijos. Norintysis stebėti teismo posėdį nuotoliniu būdu apie tai turės informuoti bylą nagrinėjantį teismą paprastai ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki teismo posėdžio datos. Tokiu atveju asmuo teismui turėtų nurodyti savo vardą, pavardę, gimimo datą, kontaktinius duomenis (telefono numerį, elektroninio…
Merai kreipiasi į Seimą: meras turi būti vertas to, kad piliečiai jį renka tiesiogiai
Dabartiniai šalies savivaldybių vadovai siūlo Seimui atsižvelgti į gyventojų lūkesčius ir politinio stabilumo būtinybę bei sprendžiant dėl naujojo mero statuso aiškiai apibrėžti jo pareigas ir konstruktyvius santykius su savivaldybės taryba, nekuriant naujų pareigų. Toks sprendimas priimtas vasario 23 dieną, trečiadienį, išplėstiniame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdybos posėdyje. LSA pozicija paskelbus Konstitucinio tesimo sprendimą dėl tiesioginių merų rinkimų buvo ta, kad nuo 2015 metų Lietuvoje egzistuojanti sistema yra pasiteisinusi ir ji turėtų veikti toliau, tačiau Seime balsuoti pateikta Konstitucijos pataisa to nenumato. Šiandienos LSA valdybos nutarimas priimtas reaguojant į naują mero statuso modelį, kurį siūlo Seime sudaryta darbo grupė, rengianti vietos savivaldos teisinio reguliavimo pakeitimus. Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimą,…
Seimo Žmogaus teisių komitetas surengė diskusiją dėl žmogaus teisių užtikrinimo laisvės apribojimo vietose: svarbu siekti efektyvios nuteistųjų integracijos į visuomenę
2022 m. vasario 23 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Šiandien Seimo Žmogaus teisių komitetas surengė diskusiją, kurioje buvo aptariamas parlamentinės kontrolės klausimas dėl žmogaus teisių užtikrinimo laisvės apribojimo vietose pandemijos laikotarpiu. Komitetas planuoja diskusiją pratęsti Seimo pavasario sesijoje. Renginyje pristatytos Probacijos tarnybos aktualijos. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doc. dr. Gintautas Sakalauskas pabrėžė, kaip svarbu didinti įkalinimo įstaigų pareigūnų „minkštąsias galias“, skatinti nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą siekiant paspartinti nuteistųjų resocializacijos procesą. Viešosios įstaigos „Prirašytos rankos“ atstovė Ieva Mackutė išsakė nuomonę, kad pareigūnas turėtų būti lygiavertis nuteistojo partneris, o ne tik asmuo vykdantis priežiūrą. Pasak Kalėjimų departamento direktoriaus Virginijaus Kulikausko, savanorių organizacijų pritraukimas yra vienas iš prioritetų pandemijos laikotarpiu. Siekiama, kad kiekvienoje įkalinimo…
Seimo narė Laima Andrikienė: „Rusijos veiksmai nesuderinami su jos naryste Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje“
2022 m. vasario 23 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė ir Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ET PA) narė Laima Andrikienė teigia, kad dėl agresyvios, tarptautines teisės normas pažeidžiančios Kremliaus režimo užsienio politikos ir dėl okupacinių veiksmų Rytų Ukrainoje, Rusija turėtų būti pašalinta iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos. „Rusijos vykdoma agresyvi politika kitos ET PA narės – Ukrainos – atžvilgiu, Rusijos valdžios įvykdyti šiurkštūs tarptautinės teisės pažeidimai, visų pirma – Ukrainos teritorinio vientisumo ir suvereniteto pažeidimas, šiuo metu vykdoma karinė invazija Ukrainoje, de facto vykdoma Baltarusijos aneksija – šie veiksmai yra visiškai nesuderinami su Rusijos naryste Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje“, – argumentuoja ET PA viceprezidentė…
Sostinės taryba priėmė rezoliuciją dėl šilumos ūkio – siūlo perduoti Vilniaus kogeneracinę jėgainę sostinės žinion
Vilniaus miesto savivaldybės taryba šiandien priėmė rezoliuciją dėl Vilniaus šilumos ūkio. Ja Tarybos nariai ragino AB „Ignitis grupę“ paspartinti Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybą ir operatyviau teikti tikslią informaciją apie statybų eigą Vilniaus miesto savivaldybei ir visuomenei. Taryba taip pat pasiūlė Finansų ministerijai apsvarstyti galimybę perduoti Vilniaus kogeneracinės jėgainės valdymą Vilniaus miesto savivaldybei ir AB „Vilniaus šilumos tinklams“. „Vilniaus miesto savivaldybė yra labiausiai suinteresuota šilumos energijos išteklių diversifikavimu, nes tai leidžia valdyti konkrečios kuro rūšies išbrangimo riziką ir taip išlaikyti stabilias šildymo kainas. O Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos užbaigimas yra greičiausias būdas tai pasiekti. Matydami, kad projektas vis dar stringa, esame pasiryžę visais įmanomais būdais padėti projektą įgyvendinti laiku, o jei…
„Luminor“ prekybos ir pramogų centrui „Babilonas“ įsigyti paskolino 13 milijonų eurų
Panevėžyje veikiantį prekybos ir pramogų centrą „Babilonas“ įsigijo Nyderlanduose registruota privataus kapitalo fondo įmonių grupė „Westerwijk“, kuri sandoriui gavo 13 mln. eurų paskolą iš banko „Luminor“. Bendra sandorio, kuris buvo užbaigtas šiandien, vertė neskelbiama. Antrinė „Westerwijk“ grupės bendrovė „Westerwijk Panevėžys“ „Babiloną” įsigijo iš jį valdžiusios „Ogmios grupės“. 18,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto prekybos ir pramogų centras Panevėžyje veikia nuo 2008 metų. „Babilonas“ seniai yra tapęs vienu iš svarbiausių Panevėžio regiono traukos centrų, net ir pandemijos metais išlaikęs stabilius lankytojų srautus ir kokybišką nuomininkų portfelį. Mūsų akimis žiūrint, jo pardavimas yra klasikinis žiniomis ir pasitikėjimu pagrįstas sandoris, kuomet gerai žinomas turtas iš vienų profesionalų rankų pereina į kitų profesionalų rankas. Tokiuose…
