Mokslui, sveikatos sistemai ir verslui reikalingas pakartotinis sveikatos duomenų panaudojimas neišnaudojamas dėl teisinių ir techninių kliūčių, nes Lietuvoje iki šiol nėra priimtas įstatymas, reglamentuojantis antrinį sveikatos duomenų panaudojimą. Ekspertai teigia, kad šių duomenų atvėrimas ir pakartotinis jų panaudojimas ne tik sudarytų galimybes kurti įrankius ankstyvesnei ir tikslesnei ligų diagnostikai, labiau individualizuoto ir efektyvesnio gydymo standartų įdiegimui, bet ir būtų finansiškai naudingas valstybei. Sveikatos apsaugos ministerija teigia jau baigianti parengti galutinį įstatymo projektą, reglamentuosiantį antrinio duomenų panaudojimo tvarką šalyje. Šiandien vykstančio Inovatyvios Farmacijos Pramonės Asociacijos (IFPA) ir „Verslios Lietuvos“ organizuoto nuotolinio renginio „Sveikatos duomenų atvėrimo vertė ir perspektyva“ metu įvairių sričių ekspertai aptarė duomenų atvėrimo naudą ir galimybes Lietuvoje. Šis renginys…
Lietuvos Prezidento kalba JTGA: hibridinės atakos kelia pavojų visų šalių saugumui
Niujorke prasidėjo Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) 76-oji sesija, į kurią susirinko lyderiai iš viso pasaulio. Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalboje didžiausias dėmesys skirtas globaliems ir regioniniams iššūkiams: pandemijos suvaldymui, tarptautiniam ir regioniniam saugumui, klimato kaitai. „Susitelkę turime spręsti globalias problemas ir drauge ieškoti sprendimų. Saugiai gyventi, deja, negalime ne tik dėl geopolitinių iššūkių, bet ir dėl globalios pandemijos grėsmės. Bet daug ką galime padaryti, kad būtų saugiau: dalintis vakcinomis, atremti dezinformaciją, saugoti vieni kitus“, – sakė šalies vadovas. Savo kalboje pasaulio lyderiams Prezidentas siuntė ir aiškią žinią apie iššūkį, su kuriuo pastaruoju metu susiduria Lietuva – nelegalią migraciją. Kalbėdamas apie Baltarusijos valdžios organizuotą hibridinę ataką, Prezidentas pabrėžė, kad ji kelia grėsmę ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniam saugumui. Šalies vadovas akcentavo, jog turime sutarti ir padaryti viską, kad žmonės nebūtų naudojami kaip įrankiai hibridinėje atakoje, o branduolinė energetika nebūtų naudojama kaip įrankis…
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba, pasakyta Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 2021 m. rugsėjo 21 d.
Pone Prezidente, Ekscelencijos, ponios ir ponai, šiais metais nepriklausoma Lietuvos valstybė mini ypatingą sukaktį. Prieš trisdešimt metų Lietuvos Respublika tapo Jungtinių Tautų nare. Tarptautinio pripažinimo siekėme nuo pat nepriklausomybės atkūrimo – nuo 1990 metų kovo mėnesio. Tapusi Jungtinių Tautų nare Lietuva tapo ir visateise tarptautinės bendruomenės nare. Tai įgalino mus siekti taikos, ginti žmogaus teises ir veiksmingai prisidėti prie daugiašališkumo. 1992 metais Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje buvo priimtas svarbus sprendimas – raginimas visiškai išvesti užsienio karines pajėgas iš Baltijos valstybių teritorijos. Tai buvo stipri pasaulinio solidarumo išraiška. Tokio solidarumo mums vis dar dažnai reikia ir šiandien! Pastaraisiais metais supratome, kad jokia šalis negali įveikti pasaulinių iššūkių viena. Tik viso pasaulio pastangos padėjo…
Avių ir triušių auginimas – dviguba ūkininko M. Jančiuko patirtis
Lazdijų rajone, Stebulių kaime, apie 50 ha ūkyje ūkininkaujantis Mantas Jančiukas sako, kad turint mažą ūkį svarbiausia nepriklausomybė ir žinios, kad išvengtum klaidų, nepatirtum nuostolių, o gautum pelno. Avių ir triušių auginimas jam ir verslas, ir hobis. Lazdijuose, apsaugos firmoje apsaugininku dirbantis Mantas Jančiukas ūkininkauti pasirinko, kad kažkiek prisidėtų prie atlyginimo, be to, ūkininkavimas tapo hobiu. Prieš 12 m. pradėjęs nuo 3 ha, dabar ūkininkas darbuojasi apie 50 ha ūkyje, dalį jos nuomojasi. Pradžia buvo sunki, teko pradėti nuo nulio. Reikėjo gana daug investicijų. Svarbiausia, anot Manto, buvo įsigyti savą šienavimo, žemės dirbimo, sėjos techniką. „Naudojausi smulkaus ūkio parama. Dabar jau esu priklausomas vien nuo oro. Samdau tik išvalyti ūkinį…
Seimo Pirmininkė kviečia minėti Baltų vienybės dieną
2021 m. rugsėjo 22 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Rugsėjo 22 d. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kviečia minėti Baltų vienybės dieną. „Kartu su Latvija minime Baltų vienybės dieną, žyminčią Saulės mūšį. Anuomet patirta pergalė įkvepia ir šiandien. Kartu, susitelkę ir vieningi, mes galime įveikti dabarties iššūkius, o glaudžiai bendradarbiaudami – pasiekti daugiau nei veikdami atskirai. Vertinu Lietuvos ir Latvijos parlamentų partnerystę bei džiaugiuosi draugiškais mūsų šalių gyventojų santykiais, tikiuosi, ateityje jie vis stiprės“, – teigia Seimo Pirmininkė. Rugsėjo 25 d. parlamento vadovė dalyvaus Baltų vienybės dienos minėjime Kuldygoje, Latvijoje. Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
Lietuvos kiaulininkystės krizė nesibaigia, tik gilėja
Nepaisant kiaulininkystės sektoriui suteiktos paramos neigiamoms covid-19 pasekmėms amortizuoti, Lietuvos kiaulininkystės sektoriuje situacija iš esmės nepakito ir išlieka labai įtempta: pašarinių grūdų, pašarinės sojos, energetikos kainos laikosi itin aukštame lygyje, o kiaulių supirkimo kainų kreivė yra žemesnė, nei kad praėjusių metų tame pačiame periode, bei yra žemesnė ir už pastarųjų penkerių metų vidutinę kainą. Pastaruoju metu kiaulių gyvo svorio kaina dar laikėsi apie 1,03 €- 1,05 €, tačiau šiandieną kitos savaitės kaina nėrė žemiau vieno euro už kg ir kainos kitimo tendencija turi tik neigiamas prognozes. Šitokia kaina nedengia auginimo kaštų ir kiaulių augintojai realizuodami kiaules patiria didžiulius nuostolius – apie 30 – 40 € už realizuotą kiaulę. Kiaulių augintojai…
EP narys L. Mažylis: ES Apdulkintojų savaitės renginiuose – didelis dėmesys bičių apsaugai ir tvarumui
Rugsėjo 27–30 dienomis vyks Europos Sąjungos (ES) Apdulkintojų savaitė, neformaliai vadinama „Bičių savaite“. Bičių ir kitų apdulkintojų apsaugos klausimams Europos Parlamente atstovaujantis Liudas Mažylis taip pat aktyviai įsitraukia į programą: rugsėjo 27 d. jis moderuos diskusiją „Nauja ES iniciatyva apdulkintojams“ bei organizuos virtualią konferenciją „Bitininkystė: praeities tradicijos ir ateities iššūkiai“. „ES Apdulkintojų savaitės temos apima mūsų praeitį, dabartį bei ateitį, nes būtent nuo šių organizmų kokybiško funkcionavimo priklauso ir mūsų gyvenimo kokybė“, – teigia Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narys EP L. Mažylis. ES Apdulkintojų savaitės diskusijos „Nauja ES iniciatyva apdulkintojams“ siekis yra akcentuoti politinius prioritetus ir veiksmus, padedančius sustabdyti pastebimas neigiamas tendencijas apdulkintojų populiacijose, atsiradusias nepaisant pastangų…
LVŽS frakcijos nariai iki 12 mėnesių siūlo ilginti migrantų sulaikymo laiką
Seimo ir LVŽS frakcijos nariai Jonas Jarutis, Dainius Gaižauskas ir Giedrius Surplys įregistravo įstatymo projektą, kurio tikslas – iki 12 mėnesių (vietoj šiuo metu nustatytų 6 mėnesių) ilginti nelegalių migrantų sulaikymo maksimalų terminą ir šiuo laikotarpiu nesuteikti jiems teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje. Tikimasi, kad ilgesnis sulaikymo terminas padidins mūsų valstybės galimybes surasti reikiamą informaciją apie atvykusius nelegalius migrantus, sužinoti tikruosius jų atvykimo tikslus, užkirsti kelią nedemokratinių kaimyninių valstybių politinių tikslų įgyvendinimui. Šis sprendimas galėtų būti ir papildoma atgrasymo priemonė dar tik norintiems atvykti nelegaliems migrantams. „Šiuo metu į Lietuvą nemažai nelegalių migrantų atvyksta iš šalių, kuriose nevyksta aktyvūs kariniai konfliktai. Daugelio migrantų tapatybės nežinome ir ne apie visus galime surasti informacijos. Ir atsakyti į klausimą…
Investuotojų akys krypsta į mažiausios kvadratūros NT
Rinkos analitikai kalba apie aukso amžių sostinės NT rinkoje. Tiesa, išaugusios būsto kainos užduoda daug klausimų ne tik svajojantiems apie pirmąjį būstą, bet ir investuotojams. Jei anksčiau Vilniuje įsigytas ir išnuomotas butas investuotojui vidutiniškai nešdavo 6-7 proc. metinę grąžą, tai šiandien – būsto kainoms augant greičiau už nuomos kainas – tokios grąžos gali tikėtis tik patys sumaniausi investuotojai. Jų akys šiandien krypsta į mikro būstus bei patalpas. Kuo mažesnis butas, tuo labiau apsimoka nuomoti Pandeminiame kontekste daug kalbėta apie išaugusį gyventojų poreikį erdvesniam būstui. Tačiau šio segmento kainoms sparčiai augant, jo patrauklumas investuotojams mažėja. Pavyzdžiui, įsigijus trijų kambarių butą Naujamiestyje arba Antakalnyje už 250 tūkst. eurų, jo nepavyks išnuomoti…
Darbiniai ginčai peržengė ribą? Prieš einant teisiniu keliu, išbandyti siūlo mediaciją
Kaip šaukštas deguto sugadina statinę medaus, taip ir konfliktas, kilęs darbe, gali rimtai apkartinti karjerą. Pasak Lietuvos žmogaus teisių centro tarybos nario, darbo santykių konsultanto ir mediatoriaus Romo Turonio, nesprendžiami darbo konfliktai sukuria daug įtampos ir iššūkių, kelia psichologinį diskomfortą ir trukdo vykdyti pareigas. Anot jo, vis labiau populiarėjanti ginčo sureguliavimo procedūrų alternatyva šiuolaikinėje visuomenėje yra mediacija, galinti padėti užkasti karo kirvį darbovietėje ir darbinius santykius grąžinti į taikos būvį. Įvardijo pagrindines darbo konfliktų priežastis „Dažniausi praktikoje susiduriama su konfliktais tarp darbuotojo ir darbdavio. Vis dėlto, dauguma situacijų yra labai individualios, o pradėjus aiškintis problemos mastelis pasidaro kur kas didesnis nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio“, – įsitikinęs R. Turonis.…