2021 m. rugpjūčio 13 d. pranešimas žiniasklaidai Neramų rugpjūčio 10-osios vakarą neeilinė Seimo sesija baigėsi nesėkmingu bandymu pakeisti Darbo kodeksą (DK). Valdantiesiems neužteko balsų priimti DK pataisą, kuria siekta įteisinti „kitokias, negu nustato šis kodeksas, darbo santykius reglamentuojančias normas“. „Konservatoriai sumanė paprastuoju būdu išspręsti pasieniečių ir kitų pareigūnų bei darbuotojų darbo atlygio problemas. Pasienio užkardose ir sieną neteisėtai kirtusių užsieniečių apgyvendinimo vietose dirbantys pareigūnai skundžiasi, kad jiems neatlyginama už išdirbtus viršvalandžius, darbo sąlygos ir terminai – neaiškūs. Ką gi pasiūlė konservatoriai? Ogi netaikyti šiam darbui DK reikalavimų!“ – aiškina Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas. Konservatorių sumanymu, DK normos būtų netaikomos ne tik pareigūnų, bet ir visų darbuotojų,…
Paskutinė galimybė norintiems studijuoti universitete – ką būtina žinoti?
Pagrindinio priėmimo į aukštąsias mokyklas paraiškų pildymo etapo metu, beveik pusantro tūkstančio stojančiųjų buvo pakviesti studijuoti Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH). Sutarčių pasirašymo metu beveik 90 proc. pakviestųjų sudarė sutartis su universitetu ir nuo šiol oficialiai gali vadinti save studentais. Stojantiesiems, kuriems pagrindinio priėmimo metu nepavyko įstoti į norimą studijų programą, dar turi keletą galimybių – kokios jos? Papildomo priėmimo metu įmanoma įstoti į universitetą? Pasak Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorės Dovilės Ulinskaitės, kiekvienais metais papildomo priėmimo į aukštąsias mokyklas metu, į VILNIUS TECH priimama dar apie 10 proc. studentų. „Noriu pabrėžti, kad dalyvauti papildomame priėmime kviečiami ir tie, kurie negavo jokio kvietimo pagrindinio priėmimo metu, ir tie,…
Pirmasis studentų priėmimo etapas baigtas: ką studijuos MRU pirmakursiai?
Vakar baigėsi pagrindinio priėmimo studijuoti aukštosiose mokyklose etapas, kai abiturientai galėjo pasirašyti sutartis su aukštojo mokslo įstaigomis. Pirmajame etape Mykolo Romerio universitetas studijuoti bakalauro studijose pakvietė 552 abiturientus, iš kurių sutartis pasirašė 492. Nuo šiandien prasideda papildomas priėmimas į bakalauro studijas. Keitėsi studijų kaina Po pirmojo priėmimo etapo iš 492 sutartis pasirašiusių būsimų Mykolo Romerio universiteto (MRU) pirmakursių, valstybės finansuojamas vietas gavo 254. Valstybės nefinansuojamose vietose studijuos 238. Pasak vicerektorės akademiniams reikalams prof. dr. Reginos Valutytės, dėl šiais metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos gerokai padidintų pirmos pakopos norminių studijų kainų, ypač socialiniuose moksluose, šiek tiek sumažėjo pateiktų pageidavimų skaičius į valstybės finansuosajamas vietas. Didesnis kritimas pastebimas į valstybės nefinansuojamas…
Prezidentas: Šventojo Sosto moralinis autoritetas išlieka labai aktualus
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiko su Šventojo Sosto Valstybės sekretoriumi kardinolu Pietru Parolinu. Susitikimo metu šalies vadovas patikino Vatikano Valstybės sekretorių, kad labai vertina glaudžius ir vaisingus, šimtmečiais puoselėjamus Lietuvos ryšius su Šventuoju sostu. Lietuva visuomet prisimins, kad Vatikanas niekada nepripažino Lietuvos okupacijos. Prezidentas išreiškė pasididžiavimą tuo, kad lietuvis – paskirtasis vyskupas Visvaldas Kulbokas – yra skiriamas apaštališkuoju nuncijumi Ukrainoje. Prezidentas su kardinolu Pietru Parolinu be kita ko aptarė pandemijos situaciją Lietuvoje ir pasaulyje. Prezidentas ir Valstybės sekretorius sutarė, kad dalinimasis vakcinomis šiuo metu yra labai svarbi globalaus solidarumo forma. Prezidentas informavo Šventojo Sosto atstovą, kad Lietuva dalyvauja Europos Sąjungos dalijimosi vakcinomis mechanizme ir dovanoja vakcinas Rytų partnerystės…
Via Baltica Reconstruction from Marijampolė to the Polish Border is planned by the end of 2024
Minister of Transport and Communications Marius Skuodis notes that the reconstruction of Via Baltica section from Marijampolė to the Polish border, which is one of the most intensively used highways in the country, is to begin next year, and the reconstruction should be completed by the end of 2024. The reconstruction plan of the highway and the stages of the planned works were presented today in Marijampolė at a meeting with the region’s municipal representatives, business community and society. “Via Baltica is strategically important for Lithuanian and international transport – it is one of the most intensively used transit segments in the country, where many tragic road accidents occur. Further…
Rekordinė liepa Lietuvos oro uostuose: keleivių srautas augo beveik dvigubai
Daugelyje šalių įsibėgėjanti vakcinacija ir paprastėjančios kelionių sąlygos skatina spartų keleivinės aviacijos atsigavimą. Palyginti su pernai metų liepa, šiemet atitinkamu laikotarpiu Lietuvos oro uostuose keleivių srautas augo beveik dvigubai, o įvykdytų skrydžių buvo 32 proc. daugiau nei prieš metus. Liepos mėnesį per šalies oro uostus keliavo daugiau nei 324 tūkst. keleivių, tai yra 40 proc. viso 2021 m. turėto srauto. Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas teigia, kad augantis keleivių skaičius ir skrydžių pasiūla įrodo, kad prognozės dėl atsigaunančios keleivinės aviacijos buvo pagrįstos. „Dar pavasarį prognozuodami spartėjančius aviacijos atsigavimo tempus vasarą nebuvome tikri, kaip greitai tai įvyks. Dabar jau galime drąsiai teigti, kad pirmieji vasaros mėnesiai netgi…
Baltijos jūros būklė I. Azoto tarša grėsmingai tebeauga
Šiuo metu Europos Komisija peržiūri Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, kad ji būtų efektyvesnė, siekiant geros aplinkos būklės Europos jūrose. Iki 2020 m., kaip buvo planuota, jos pagerinti nepavyko. Baltija – ne išimtis, ji vis dar patenka į labiausiai užterštų pasaulio jūrų penketuką. Didžiausia Baltijos jūros problema – eutrofikacija – maistinių medžiagų pertekliaus paskatintas intensyvesnis dumblių žydėjimas. Dumbliai žydėdami sunaudoja deguonį, todėl jo pradeda trūkti, taip pat mažėja vandens skaidrumas, kai kurios susidarančios bakterijos – toksiškos. Ši visa puokštė problemų atsiranda dėl maistinių medžiagų (daugiausia azoto ir fosforo) pertekliaus. Apie 96 proc. Baltijos jūros paveikta šio pavojingo reiškinio. Iš Lietuvos teritorijos į centrinę Baltijos jūros dalį patenkantys azoto kiekiai vis dar beveik dvigubai…
Ant Žolinės stalo – tinklaraštininkės Amelijos bulvės nuo iešmo ir netikėtas jų pagardas
Nors vasara skaičiuoja paskutines savo savaites – grilio sezonas toli gražu dar nesibaigia. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė sako, kad jeigu tradiciniai kepsniai ar šašlykai jau kiek pabodo – ant grilio galima iškepti ir paprasčiausių bulvių ar kitų daržovių. O juk rugpjūtis – pats geriausias metas eksperimentuoti su daržo gėrybėmis. Ir garnyras, ir pagrindinis patiekalas „Rugpjūtis – geriausias metas kulinariniams eksperimentams su daržovėmis. Mat būtent šiuo metu parduotuvėse turime ypatingai didelį vietinių ūkininkų užaugintų daržo gėrybių asortimentą: nuo šviežių bulvių, morkų iki pomidorų ar cukinijų. Daržoves ruošti galima įvairiausiais būdais – iš jų virti sriubas, kepti blynus, gaminti įvairiausias salotas, troškinti, tačiau kai kurios gėrybės ypatingai skanios ir…
Skirtingos melionų rūšys: kaip išsirinkti?
Melionų sezono įkarštyje šių sultingų vaisių įvairovė parduotuvėse yra kaip niekad didelė. Ar žinote, kuo ypatingi skirtingų rūšių melionai? „Melionai yra paklausūs visais metų laikais, tačiau dabar yra didžiausia jų įvairovė – kiekvienas gali paragauti kelių skirtingų rūšių vaisių ir išsirinkti mėgstamiausią. O didžiausi melionų privalumai: jie ilgai išlieka švieži, juos galima valgyti vienus arba naudoti įvairiems patiekalams – nuo sriubų, salotų iki desertų. Taip pat šiuose vaisiuose gausu vitaminų, ląstelienos ir kitų organizmui naudingų medžiagų“, – teigia prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. Rugpjūtis yra vienas iš kelių mėnesių per metus, kai melionai sulaukia daugiausia pirkėjų dėmesio. Todėl būtent šiuo metu „Maxima“ skelbia melionų dienas…
A. Armonaitė: „Turime geriau išnaudoti mūsų mokslo ir verslo pasiekimus“
Penktadienį aplankysianti Fizinių ir technologijų mokslų centrą bei Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centrą ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad reikėtų labiau išnaudoti mokslinių įstaigų Lietuvoje pranašumus. „Turime centrus, kuriuose ne tik vystomas aukšto lygio mokslas, bet ir kuriamos verslui ir visuomenei naudingos moderniosios technologijos. Suburti geriausi šalies mokslininkai, įdiegta moderni laboratorinė įranga, tad dauguma čia atliekamų mokslinių tyrimų yra unikalūs ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, o sukurtos technologijos ir pasiekti moksliniai rezultatai žinomi tarptautiniu lygiu. Todėl labai svarbu, kad šios sritys augtų. Turime dėti visas pastangas skatindami verslo ir mokslo partnerystę bei inovacijų kūrimą šalyje“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė. Šiuos aktualius klausimus ministrė…
