Lietuvos bankui inicijavus finansų rinkos dalyvių dialogą, septynios šalies finansų ir kredito įstaigos įsipareigojo per vienus metus padvigubinti vietovių, kuriose galima išsigryninti pinigus, skaičių. Dabar bankomatai yra 91 vietovėje, o per metus galimybė išsigryninti pinigus būtų užtikrinama ne mažiau kaip 191 vietovėje. Tai numatyta Tarpusavio supratimo memorandume, siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje. Jį pasirašė „Swedbank“, AB, AB SEB bankas, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, AB Šiaulių bankas, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, Revolut Payments UAB ir Lietuvos centrinė kredito unija, taip pat Lietuvos bankas ir Lietuvos bankų asociacija (LBA). „Nors grynųjų pinigų naudojimas atsiskaitymams mažėja, mūsų šalyje jie vis dar yra reikšminga mokėjimo priemonė prekybos vietose ir tarp fizinių…
RRT apklausa rodo, kad filtravimo priemonių nuo nepilnamečiams netinkamo turinio naudojimas kasmet auga
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) atliko įstaigų, kuriose gali lankytis ir internete naršyti nepilnamečiai, apklausą. Apklausos rezultatai rodo, kad 2021 m. RRT aprobuotas filtravimo priemones naudojo 56 proc. atsakymus pateikusių įstaigų, 2020 m. ̶ 49 proc. Tačiau vis dar nemaža respondentų dalis (44 proc.) yra pasirinkę netinkamas interneto turinio filtravimo priemones arba jų nenaudoja. „Ne pirmus metus vykdome bendrojo ugdymo įstaigų, viešųjų bibliotekų ir elektronikos prekybos centrų apklausas, siekdami sužinoti, kaip šiose vietose laikomasi reikalavimų naudoti filtravimo priemones. Nors kiekvienais metais matome vis geresnę situaciją, tačiau vis dar nemaža dalis įstaigų, bendrovių neskiria pakankamai dėmesio tokių priemonių naudojimui, o 20 proc. respondentų klaidingai įsitikinę, kad turinio filtravimo priemonių…
Kokie dažniausiai gyventojų klausimai vaistinių skiepų kabinetuose apie COVID-19 infekciją?
Dažnas kartojame, kad pavargome nuo pandemijos bei jos suvaržymų, todėl svajojame apie kuo greitesnę jos baigtį. Ką galime dėl to padaryti? Vienintelis būdas sustabdyti pandemiją yra skiepytis. Taip vaistininkai atsako į vaistinę atėjusiems gyventojams, kurie prašo jų patarimo. „Kadangi pati esu onkologinė ligonė, taip pat svarsčiau, ką daryti – skiepytis ar ne. Paklausiau savo gydytojo, ką daryti. Jis man pasiūlė nueiti į COVID-19 pacientų reanimaciją, kur labai greitai priimsiu reikiamą sprendimą. Mes turime du pasirinkimus – pasiskiepyti, arba laukti, susirgsime ar ne. Tiek pasiskiepijus, tiek susirgus yra ir minusų, ir pliusų. Tačiau vakcina pastarųjų turi daugiau – gaunamas atsparumas ligai, su kuria dar gyvensime ne vienerius metus, nepaisant to,…
Prezidentas: turime rimtai pasiruošti ateities pandemijoms
Pirmadienį Prezidentūroje vyko Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas sveikatos forumas „COVID-19 pandemija: krizė, pamokos ir galimybės“. Kalbėdamas forume šalies vadovas pabrėžė, kad itin svarbi užduotis šiuo laikotarpiu – užtikrinti, kad bent 70 proc. gyventojų būtų paskiepyti šią vasarą. Prezidentas akcentavo, kad turime rimtai pasiruošti ateities pandemijoms, kurių visiškai išvengti bus sudėtinga. „ES solidarumas, investicijos į mokslą ir sveikatos mokslų industriją pandemijos šviesoje parodė savo milžinišką vertę. ES valstybės sulaukė patikimų ir saugių vakcinų nuo COVID-19 vos praėjus mažiau nei metams nuo pandemijos pradžios. Tai neįtikėtinas rezultatas. Kartu tai verčia pagalvoti, ar užtikrinant sklandų verslo, mokslo, nevyriausybinių, viešųjų institucijų bendradarbiavimą negalėtume pasiekti dar daugiau“, – sakė šalies vadovas. ES sveikatos komisarė…
Karštąjį savaitgalį pirkėjai šlavė ledus ir apsauginį kremą nuo saulės
Savaitgalį rekordiškai šoktelėjus termometro stulpeliams, gyventojai nuo karščio gynėsi mėgaudamiesi ledais, gėrimus vėsindami ledukais ir gerdami gerokai daugiau vandens. Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės Vaidos Budrienės, taip pat itin išaugo ir kremo nuo saulės pardavimai – per penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį jo parduota du kartus daugiau nei tomis pačiomis dienomis savaitę anksčiau. „Savaitės pabaigoje Lietuvą užklupę ir tebesitęsiantys karščiai neabejotinai koregavo ir pirkėjų krepšelių turinį. Planuodami išvykas į gamtą ar saugodamiesi nuo perkaitimo namuose, pirkėjai pasirūpino didesnėmis geriamojo vandens ir kitų gaivinančių gėrimų atsargomis. Karšti savaitgalio orai tik dar kartą įrodė pirkėjų lojalumą ledams ir kitiems šaldytiems desertams“, – sako V. Budrienė. Šį savaitgalį ledus pirkėjai į krepšelius dėjosi itin aktyviai.…
Perjungus dažnius daugelyje šalies vietovių pagerėjo eterinės televizijos signalų skverbtis
AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (toliau – Telecentras) pagal Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimą gegužės-birželio mėn. atliko eterinės televizijos siuntimo tinklo ST1 pertvarkymą, kuris pagrindinis tikslas buvo atlaisvinti 700 MHz dažnių diapazoną ir šiuos dažnius perduoti 5G tinklų vystymui šalyje. Atliktas pokytis taip pat leido daugelyje šalies vietovių pagerinti ST1 tinklu siunčiamų signalų skverbtį bei priėmimą. Transliacinė įranga į naujus dažnius buvo perjungta TV bokštuose, esančiuose Tauragėje, Telšiuose Laukuvoje, Biržuose, Rokiškyje Viešintose, Giruliuose, Mažeikiuose, Nidoje, Plungėje, Skuode, Švėkšnoje, Molėtuose, Šalčininkuose, Dieveniškėse, taip pat didžiajame TV bokšte Vilniuje. Pastarajame bokšte taip pat buvo įrengtas didesnės galios siųstuvas. Šie pakeitimai leido pagerinti ST1 tinklu siunčiamų TV programų, kurias kuria šalies ir užsienio…
Elektros rinkos barometras: elektra Lietuvoje brango 9 proc.
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 9 proc. ir siekė 78,35 Eur/MWh. Latvijoje kaina kilo 6 proc. iki 75,86 Eur/MWh, o Estijoje ji mažėjo 4 proc. iki 68,63 Eur/MWh. „Baltijos šalyse, nepaisant išaugusios bendrosios gamybos, per savaitę pagaminta mažiau elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių, dėl to didesnę įtaką elektros kainai darė kuro kainos. Elektros kainas Lietuvoje ir Latvijoje augino 2 proc. sumažėjęs energijos srautas iš Švedijos (SE4), kur kaina, palyginti su praėjusia savaite, kilo 16 proc. iki 73,31 Eur/MWh. Įtaką elektros kainai Estijoje darė 19 proc. didesnis elektros kiekis iš Suomijos, kur jos kaina kilo 12 proc. iki 59,52 Eur/MWh“, – sako elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų…
Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai padovanotas Nobelio literatūros premijos laureato Boriso Pasternako rankraštis
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rankraščių fondas pasipildė unikaliu dokumentu. Gautas vieno žinomiausių ir įtakingiausių XX amžiaus rusų poeto, rašytojo, vertėjo, Nobelio premijos laureato (1958 m.) Boriso Pasternako (1890–1960) rankraštis – anglų poeto ir dramaturgo Williamo Shakespeare’o (1564–1616) dramos „Antonijus ir Kleopatra“ („Антоний и Клеопатра“) vertimas į rusų kalbą. Jį Nacionalinei bibliotekai padovanojo broliai Algirdas ir Leonidas Malcai. Kartu perduotas ir B. Pasternako laiškas dovanotojų tėvui Eliazarui Malcui, rašytas 1943 m. gegužės 26 d. Borisas Pasternakas ir Eliazaras Malcas susipažino Antrojo pasaulinio karo metais, evakuacijoje Čistopolyje (Rusija). Juos suartino filologiniai interesai: Malcas užsiminėjo lietuvių literatūros vertimais į rusų kalbą (nuo XX а. 9 dešimtmečio – Lietuvos rašytojų sąjungos narys). B.…
„Lietuvos Maximalistai“ pradeda gabiausių ir talentingiausių vaikų paiešką visoje Lietuvoje
Gerai besimokantys, iniciatyvūs, sumanūs ir talentingi 1–12 klasių moksleiviai jau gali pretenduoti į rekordinį 90 tūkst. eurų „Lietuvos Maximalistų“ stipendijų fondą 2020-2021 m. mokslo metams. „Lietuvos Maximalistai“ bus apdovanoti mokslo, meno, muzikos, sporto, visuomeniškumo, inovacijų, ekologiškumo ir pažangumo srityse. „Jau devynioliktus metus iš eilės mes skatiname jaunuosius talentus drąsiai siekti savo svajonių, nes tikime, kad taip galime prisidėti prie gražesnės ateities kūrimo. Įvairiose srityse gabius vaikus būtina ne tik finansiškai paskatinti, bet ir įvertinti jų pastangas siekti užsibrėžtų tikslų bei puoselėti savo talentus. Džiaugiamės galėdami pagelbėti jauniesiems talentams pasiekti nuostabių rezultatų, kurie vėliau džiugina ir garsina visą Lietuvą“, – sako „Maximos“ generalinė direktorė Jolanta Bivainytė. Iš viso „Lietuvos Maximalistų“ stipendijoms…
Lietuvos oro uostuose nuo praeitos savaitės – 10 naujų maršrutų, atnaujintas susisiekimas su strateginiu oro uostu
Lietuvos oro uostuose trečiąją birželio mėnesio savaitę toliau augo skrydžių pasiūla. Nuo praėjusios savaitės atnaujinta 10 maršrutų įvairiomis kryptimis, tame tarpe ir tiesioginis susisiekimas su strategiškai svarbiu Helsinkio oro uostu (HUB). Vien per 3-iąją birželio mėn. savaitę Lietuvos oro uostai aptarnavo daugiau nei 40 tūkst. keleivių. Anot Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, skrydžių atnaujinimo tempai įrodo, kad prognozės, jog birželio mėnuo taps keleivinės aviacijos atsigavimo lūžio tašku, yra pagrįstos. „Atnaujinamų maršrutų skaičius rodo, kad reaguojama į augančią skrydžių paklausą. Vasaros sezonas įprastai keleivinei aviacijai yra aktyvus dėl išaugančio susidomėjimo atostogų kryptimis, tačiau praėjusią savaitę stengėmės vien jomis neapsiriboti ir keleiviams pasiūlyti maršrutus į strategiškai svarbius oro…