• Laisvalaikis

    Grilio sezono pradžia – patarimai, kaip iškepti puikaus skonio šašlykus

    Atšilę orai skatina pradėti ir grilio sezoną – Lietuvoje egzistuoja senos mėsos kepimo ant žarijų tradicijos ir šiltuoju metų laiku galimybe ruošti mėsą po atviru dangumi naudojasi vis daugiau žmonių. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, pastebima, kad ant žarijų kepti tinkama mėsa vis dažniau atsiduria pirkėjų krepšeliuose. „Atšilus orams matome didėjančius įvairių paruoštų kepti mėsos gaminių pardavimus. Populiariausi iš kepti ant žarijų tinkamų gaminių yra kiaulienos ir vištienos šašlykai. Šiltuoju sezonu jų pardavimai išauga iki 80 proc. Žinoma, tai lemia ir gamtos sąlygos – žiemą oras kepsninei užkurti ne visada palankus. Pagal pardavimus po kiaulienos šašlykų rikiuojasi kiaulienos dešrelės – jas pirkėjai taip pat renkasi kepti ant…

  • Įvairenybės

    „Rimi“ ir „Omniva“ pristato pirmąją lojalumo programą siuntų rinkoje

    Prie prekybos tinklo „Rimi“ klientų lojalumo programos Baltijos šalyse prisijungė didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Omniva LT“. Tai pirmoji tokia partnerystė Lietuvos siuntų pristatymo rinkoje, kuri lojaliems „Rimi“ tinklo pirkėjams pasiūlys aktualias siuntų pristatymo paslaugas su papildoma finansine nauda. Nuo kiekvienos OMNIVA e. savitarnos sistemoje mano.omniva.lt užregistruotos siuntos lojalumo programos dalyviams į asmeninę „Mano Rimi“ kortelę sugrįš 20 centų. Tokia vertė bus suteikiama prekybos tinklo „Rimi“ lojalumo kortelę turintiems privatiems OMNIVA klientams visose Baltijos šalyse. Ateityje lojaliems bendrovės klientams suteikiamų naudų spektrą planuojama plėsti. „Apsipirkimas e. parduotuvėse pandemijos metu tapo itin ryškia tendencija, kuri išliks svarbi ir toliau. Norime savo klientams pasiūlyti paslaugas, kurios būtų aktualios, palengvintų jų gyvenimą ir papildomai motyvuotų dalyvauti…

  • Įvairenybės

    Duomenys valstybinėje informacinėje sistemoje aiškiai parodys, kaip sklypo savininkas tvarko nuotekas

    Aplinkos ministerijos kuriama Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS) padės saugoti šalies vandens telkinius nuo taršos individualiai tvarkomomis nuotekomis ir pagerinti jų būklę. Joje fiksuojami duomenys aiškiai parodys, kaip sklypo savininkas tvarko nuotekas, ar neviršija taršos normų. Sistemoje bus pažymėtos individualių nuotekų tvarkymo įrenginių vietos ir informacija apie juos. Pavyzdžiui, nurodytas įrenginio tipas, kada išsiurbtos nuotekos ir kur nuvežtos sutvarkyti, kada įrenginys aptarnautas, ar jį patikrino valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai ir pan. Šiuo metu nuotekas individualiai tvarko beveik ketvirtadalis (apie 23 proc.) šalies gyventojų. Vieni naudojasi biologinio valymo įrenginiais, kiti nuotekas kaupia rezervuaruose arba septikuose – požeminėse talpose su biologinio ar mechaninio valymo sistema. Dalis šių priemonių naudojamos netinkamai, todėl…

  • Įvairenybės

    VERT: Elektrėnų savivaldybės taryba AB „Ignitis gamyba“ šilumos kainos dedamąsias nustatė nesilaikydama teisės aktų

    Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi AB „Ignitis gamyba“ skundą, nutarė, jog Elektrėnų savivaldybės taryba nustatė Abromiškių ir Šarkinės katilinėse gaminamos šiluminės energijos bazinės kainos dedamąsias nesilaikydama ginčo metu aktualaus teisinio reglamentavimo. AB „Ignitis gamyba“ kreipimesi į VERT nurodė, jog Elektrėnų savivaldybės taryba AB „Ignitis gamyba“ Abromiškių ir Šarkinės katilinėse gaminamos šiluminės energijos bazinės kainos dedamąsias nustatė subjektyviai pritaikiusi 2 % investicijų grąžos normą, o ne Investicijų grąžos normos nustatymo metodika bei VERT duomenimis pagrįstą bei savivaldybės tarybai pateiktą 3.91 % investicijų grąžos normos dydį. Taip pat savivaldybės taryba šilumos bazinės kainos nenustatė per numatytą 30 kalendorinių dienų terminą.  AB „Ignitis gamyba“ prašė pripažinti: Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu nustatytos Abromiškių…

  • Transportas

    Lietuvoje jau galima įsigyti ekonomišką iš tinklo kraunamą hibridinį „Tiguan eHybrid“

    „Tiguan“ – populiariausią „Volkswagen“ Europoje ir geriausiai parduodamą visureigį Baltijos šalyse – jau galima įsigyti ir su iš elektros tinklo kraunama hibridine pavara, kuri apjungia galingą elektros motorą bei 1,4 l TSI variklį. „Tiguan eHybrid“ galima važiuoti naudojant tik elektrą, tik benziną arba apjungti abiejų variklių galią. Pagrindinis iš tinklo kraunamo „eHybrid“ privalumas yra ypač mažos, tik 1,8 l/100 km siekiančios, kuro sąnaudos ir gerokai mažesnės CO2 emisijos. 180 kW/245 AG „Tiguan eHybrid“ jėgainė visada įsijungia elektriniu režimu ir vienu įkrovimu gali įveikti iki 50 km (pagal WLTP). Dėl ištobulintos hibridinės technologijos ir išmanių vairuotojo asistentų naujasis „Tiguan“ yra geidžiamas kompanionas tiek trumpoms, tiek ilgoms kelionėms, kurios tampa ekonomiškos, draugiškos…

  • Verslas

    Vidutinis „Maximos LT“ darbuotojų atlyginimas kovą padidėjo dešimtadaliu

    Didžiausias darbdavys šalyje – lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ – toliau viеšina informaciją apie mokamą atlygį savo darbuotojams. Naujausiais duomenimis, vidutinis darbo užmokestis „Maximos LT“ darbuotojams šių metų kovą buvo dešimtadaliu didesnis nei vasarį ir prieš mokesčius siekė 1174 EUR. Praėjusį mėnesį beveik 70 proc. prekybos tinklo „Maxima“ darbuotojų buvo išmokėtos skatinamosios premijos. Kovą darbuotojai uždirbo daugiau Prekybos tinklas skelbia, kad „Maxima“ parduotuvių darbuotojų vidutinis kovo mėnesio atlygis buvo 1071 EUR iki mokesčių. Maisto gamybos cecho darbuotojai vidutiniškai uždirbo 1292 EUR, o logistikos padalinio darbuotojai – 1277 EUR. Administracijos darbuotojų atlyginimo vidurkis siekė 2487 EUR. Vidutinis skirtingų „Maxima“ padalinių darbuotojų atlygis yra apskaičiuotas pagal išdirbtą visą kovo mėnesio darbo laiką, t.…

  • Verslas

    „Elektrum Lietuva“: konsultuojasi kas antras laisvoje rinkoje atsidūręs elektros vartotojas

    Liberalizuojant elektros rinką šimtai tūkstančių buitinių vartotojų kasmet pasirenka nepriklausomą elektros energijos tiekėją ir susiduria su pokyčiais apmokėdami pirmąsias sąskaitas. Viena didžiausių nepriklausomų šalies elektros tiekėjų „Elektrum Lietuva“ pastebi, jog pirmaisiais mėnesiais po sutarties sudarymo įvairiais klausimais į juos kreipiasi apie pusė klientų. „Pakeitus tiekėją, klientui keičiasi dalykai, kurie jau buvo tapę įprastais: būdas, kaip vartotojas deklaruoja elektros rodmenis, kaip gauna ir apmoka sąskaitas, kaip prireikus bendrauja su savo elektros energijos tiekėju. Rinkos liberalizavimas atnešė gyventojams ne tik galimybę laisvai pasirinkti tiekėją, bet ir poreikį prisijaukinti naujas sistemas ir aplinkas. Todėl natūralu, kad pirmaisiais mėnesiais sulaukėme didelio skambučių ir laiškų antplūdžio – gyventojams svarbu turėti tiesioginį kontaktą, galimybę pasitikrinti, perklausti,…

  • Verslas

    Pandemijos įtaka: lietuviai per karantiną vairuoja mažiau, estai ir latviai įpročių nepakeitė

    Pandemija pakeitė ne tik visuomenės bendravimo, bet ir vairavimo įpročius. Naujausio tyrimo duomenys rodo, kad 42 proc. Lietuvos gyventojų karantino laikotarpiu mažiau naudojasi automobiliu. Kaimyninėse valstybėse tendencijos priešingos – 57 proc. Estijos ir 48 proc. Latvijos žmonių transporto priemonę vairuoja tiek, kiek ir prieš pandemiją. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ vasario mėnesį atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa. Tyrimo duomenimis, dvigubai daugiau Lietuvos žmonių, lyginant su Latvijos ir Estijos gyventojais, karantino laikotarpiu sumažino naudojimąsi automobiliu. Kitose Baltijos šalyse tik penktadalis gyventojų rečiau sėda prie transporto priemonės vairo, Lietuvoje mažiau važinėja keturi iš dešimties vairuotojų. „Skaičiai rodo, kad Lietuvos gyventojai keliones automobiliu sumažino labiausiai. Tikėtina, kad prie šio rezultato…

  • Politika ir teisė

    Iškreiptų veidrodžių karalystė: savivaldybėms svyra rankos tariantis dėl pakuočių atliekų tvarkymo, nors oficialiai Lietuva – šios srities lyderė

    Rūšiuoti norinčių gyventojų nuolat daugėja, tačiau už pakuočių atliekų tvarkymą atsakingos gamintojų ir importuotojų organizacijos (GIO) ne tik vengia prisidėti prie pakuočių konteinerių infrastruktūros plėtros, bet ir netinkamai surenka atliekas. Tvarką miestuose prižiūrinčios savivaldybės metų metus bando GIO įpareigoti atliekų tvarkytojus sutartimis, bet atsitrenkia į abejingumo sieną. Nesutarimams persikėlus į Seimą, GIO teisinasi, kad tai – tik sostinės problema. Vis dėlto aiškėja, kad tos pačios bėdos dėl rūšiuojamų atliekų kankina per 90 proc. šalies savivaldybių.   Vilniaus miesto savivaldybė jau maždaug šešerius metus bando atnaujinti sutartis su pakuočių atliekų tvarkytojais. Siekiama, kad už pakuočių tvarkymą nuo didelių taršos mokesčių atleidžiamos GIO prisidėtų prie konteinerių infrastruktūros plėtros, dažniau iš miestiečių kiemų…

  • Politika ir teisė

    Kauno rajono savivaldybė nepritaria, kad KKJ degintų daugiau atliekų

    Kauno kogeneracinės jėgainės (KKJ)  poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programa, kurioje siūloma didinti pajėgumus nuo 200 tūkst. tonų iki 255 tonų atliekų per metus, nesulaukė Kauno rajono savivaldybės palaikymo. KKJ nuo 2020 vasario pradėjo veikti Karmėlavos seniūnijoje, Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, ir iš pat pradžių susilaukė gyventojų protestų. Pirmadienį vykusiame pasitarime su savivaldybės vadovais įmonės generalinis direktorius Ramūnas Paškauskas informavo, kad iki šių metų kovo 31 dienos KKJ sudegino 296 t atliekų. „Veikiame rinkos sąlygomis, sparčiai didėja pramoninių atliekų kiekiai, o mes turime didelį rezervą, kurio nepanaudojame“, – dėstė argumentus R. Paškauskas. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas priminė, kad pradiniuose susitarimuose, kuriuose dalyvavo ir Ramučių bendruomenės atstovai, buvo sutarta neviršyti 200…