Europos Komisija patvirtino pagal iniciatyvą REACT-EU skiriamas lėšas Lietuvai, tarp jų – ir finansavimą kultūros ir kūrybinėms industrijoms (KKI), kurioms numatyta 15,5 mln. eurų. REACT-EU – tai Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyva, trumpuoju 2021–2023 m. laikotarpiu numatanti investicijas, skatinančias ir stiprinančias tuos ekonomikos sektorius, kurie gali efektyviausiai prisidėti prie spartaus bendro Europos šalių atsigavimo po COVID-19 pandemijos ir jos sukeltų padarinių. „Šis sprendimas kartu yra ir milžiniškas viso KKI sektoriaus įvertinimas. Europos Komisija pripažįsta didžiulį kultūros ir kūrybinių industrijų potencialą prisidedant prie bendro Europos ekonomikos atsigavimo, Lietuva šiuo aspektu – ne išimtis. Planuojamos investicijos KKI taps teigiamu postūmiu stiprinant tolesnį šio sektoriaus augimą, kuris reikšmingai prisidės prie aplinką tausojančio, skaitmeninio…
CEER paskelbė ataskaitą apie nacionalinių energetikos reguliavimo institucijų nepriklausomumą
2021 m. balandžio 26 d. Europos energetikos reguliuotojų taryba (angl. Council of European Energy Regulators – CEER) paskelbė ataskaitą apie nacionalinių energetikos reguliavimo institucijų nepriklausomumo principo įgyvendinimą (toliau – Ataskaita). Ataskaitai duomenis teikė iš viso 29 CEER atstovaujančios nacionalinės energetikos reguliavimo institucijos, tarp jų ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Ataskaitoje nagrinėjama nacionalinių energetikos reguliavimo institucijų organizacinė struktūra ir funkcijos, finansavimo ir nacionalinės atrankos procedūros, atskaitomybės ir skaidrumo reikalavimai. Pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55/EB (Dujų direktyva), 39 str. 4–5 d. ir Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. birželio 5 d. direktyvos (ES) 2019/944 dėl…
Arbūzai jau pasiekė parduotuves – kaip išsirinkti skaniausią vaisių
Nors pavasariškos šilumos dar tenka palaukti, šiltąjį sezoną pranašaujantys vaisiai jau pasiekė parduotuves. Tarp labiausiai gyventojų laukiamų atsiduria ir arbūzai, be kurių vasara sunkiai įsivaizduojama. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad vos pasirodę pirmieji sezono arbūzai sulaukia didelio pirkėjų susidomėjimo ir jų pardavimai išauga iki 10 kartų, palyginti su žiemos mėnesiais. „Po šaltojo sezono gyventojai būna tikrai pasiilgę vasarą primenančių arbūzų. Naujojo derliaus arbūzai parduotuves pasiekia iš tų šalių, kuriose jau yra sunokę – Maroko, Irano, taip pat Ispanijos ir netgi Panamos bei Kosta Rikos. Jau pačioje sezono pradžioje arbūzai atsiduria pirkėjų krepšeliuose, tačiau jų pardavimų pikas – liepa. Šį mėnesį arbūzų pardavimai išauga iki 15 kartų“,…
Užbaigti darbai keturių sostinės mokyklų stadionuose
Vilniaus miesto savivaldybė užbaigė remonto darbus keturių ugdymo įstaigų stadionuose. Levo Karsavino mokykloje, Sausio 13-osios progimnazijoje, Baltupių progimnazijoje ir Abraomo Kulviečio klasikinėje gimnazijoje baigtas atnaujintų aikštynų dangų paruošimas, sužymėtos ir logotipais išpieštos aikštelės, tad moksleiviai ir bendruomenės kviečiami išbandyti stadionus. „Šių stadionų atnaujinimą pradėjome dar pernai, bet atšalus orams ir iškritus pirmam sniegui nedidelė dalis jų buvo atidėti. Dabar sudėjome paskutinius taškus ir atidavėme mokykloms šeimininkių teises. Kadangi ir neformalųjį ugdymą, ir sporto veiklas lauke leidžiama vykdyti, tikimės, kad aikštynai išjudins nuo karantino pavargusias bendruomenes“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas, atsakingas už sporto klausimus. Visose mokyklose įrengtos ir sužymėtos futbolo aikštės, bėgimo takai, krepšinio aikštelės. Pagal poreikį –…
VERT: kviečiame dalyvauti viešajame pirkime dėl elektros energijos kainų palyginimo informacinės sistemos vystymo paslaugų
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), siekdama sudaryti galimybes buitiniams vartotojams išsirinkti labiausiai jų poreikius atitinkantį nepriklausomą elektros energijos tiekėją, modernizuoja Elektros energijos kainų palyginimo informacinę sistemą – kviečiame dalyvauti viešajame pirkime dėl sistemos vystymo paslaugų iki gegužės 7 d. 10 val. 00 min. (pirkimo sąlygas rasite čia). Elektros energijos kainų palyginimo sistema – vienas efektyviausių būdų užtikrinti sklandų elektros energijos rinkos liberalizavimą buitinių vartotojų segmente. Pagal suvartojamą elektros energijos kiekį vartotojai vienoje vietoje galės palyginti nepriklausomų tiekėjų siūlomas kainas ir lengviau priimti sprendimą, kurį tiekėją rinktis. Šiuo metu nepriklausomo elektros energijos tiekimo paslaugas buitiniams vartotojams siūlo 8 tiekėjai. Pranešimą paskelbė: Eglė Juozėnaitė, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
Baltijos regionas stiprina tvarią energetinę nepriklausomybę: „Enefit“ ir „Ørsted“ plėtos jūros vėjo jėgainių parką Rygos įlankoje
Estijos kapitalo bendrovė „Enefit“, veikianti ir Lietuvoje, pirmadienį, balandžio 26 d., su tarptautine danų energetikos kompanija „Ørsted“ pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą (angl. memorandum of understanding), kuriame įtvirtinta vizija tapti lyderiaujančiu jūros vėjo energetikos vystytoju Baltijos regione. Šiuo susitarimu taip pat numatyta iki 2030 m. abiem bendrovėms kartu pastatyti pirmąjį jūros vėjo jėgainių parką Rygos įlankoje. Dar 2020 m. rugsėjo mėnesį Estijos ir Latvijos vyriausybės pasirašė susitarimą dėl bendro jūroje esančio vėjų jėgainių parko vystymo. Atsižvelgiant į tai, kad buvo sukurta palaikomoji jūros vėjo energetikos projekto reguliavimo sistema, pastarąją iki 2030-ųjų sieks įgyvendinti „Enefit“ kartu su „Ørsted“, kuri yra viena pirmaujančių pasaulio vėjo energetikos srityje. Vykdydamos tarpusavio supratimo memorandumą, „Ørsted“ ir…
Seimo Kaimo reikalų komitetas: „Atraskime daugiau Lietuvos“
2021 m. balandžio 26 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo III rūmų ( 3 a. fojė) eksponuojama nuotraukų paroda „Tradicinių lietuviškų amatų gidas“, kuria siekiama didinti Lietuvos tradicinių amatų žinomumą ir populiarumą. Lietuvos amatininkų nuotraukų parodą pristato Lietuvos kaimo turizmo asociacija, o Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo ne tik rinktis lietuviškus maisto produktus ir palaikyti vietinius gamintojus, bet ir kviečia, esant galimybei, keliauti po šalį, lankyti amatininkų sodybas, dalyvauti edukacijose ir įsigyti autentiškų rankų darbo kūrinių. Pasak Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentės dr. Agnės Vaitkuvienės, pastaruoju metu vietinis turizmas tampa vis populiaresniu, o praėjusiais metais prasidėjusi pandemija tik paskatino atostogoms rinktis savo šalį: „Kasmet vis daugiau žmonių keliauja po Lietuvą, todėl…
Privatus verslas neatlygintinaistengiasi padėti restoranams užtikrinti saugumą
Kavinės, barai ir restoranai – bene labiausiai dėl pandemijos nukentėjęs paslaugų sektorius. Didžioji dalis maitinimo įstaigų, karantino metu, pakeitė savo veiklos pobūdį: tiekia maistą išsinešti arba veža jį klientams tiesiai į namus. Tačiau kai kurie restoranai savo veiklą sustabdė. Pagrindiniai argumentai – ženkliai sumažėjęs, ar nutrūkęs klientų srautas, dideli finansiniai nuostoliai, sudėtingas darbuotojų išlaikymas, ar jų saugumo užtikrinimas. Vyriausybei paskelbus, jog nuo balandžio 22 d. galima atverti lauko kavines (jos galės veikti nuo 7 val. iki 21 val., prie vieno staliuko galės sėdėti iki 2 asmenų (išskyrus vieną namų ūkį), jų savininkai taip pat reaguoja skirtingai – vieni džiaugiasi, jog vėl bus galima plėtoti verslą, kiti dar dvejoja ar verta…
Į verslą 2,7 mln. Eur investavę panevėžiečiai atsimušė į pandemijos krizę, bet plėtra tiki
Per maždaug dvejus metus Panevėžyje metalinių durų gamyba ir metalo apdirbimu užsiimanti UAB „Langemė“ pastatė naujas gamybos patalpas ir nusipirko modernią įrangą. Plėtrą šeimos verslui įgyvendinti padėjo banko paskola ir Europos Sąjungos fondų investicijos. Atsinaujinimas turi žymiai kilstelėti bendrovės pajėgumus ir apyvartą. Tačiau atėjo pandemija, kai kur 100 proc. išauginusi metalo žaliavų kainas. Užsakymų yra, o dirbti sudėtinga. Partnerystė su norvegais ir milijoninis projektas Kas šeimos verslą, užsispyrusį augti tiek, kiek leidžia jų pačių finansinės galimybės ir nepiktnaudžiauti banko paskolomis, paskatino ryžtis milijoninėms investicijoms ir pirmą kartą ieškoti Europos Sąjungos pagalbos verslui? UAB „Langemei“ lūžiu tapo Norvegijoje surasti verslo partneriai, per kuriuos dabar panevėžiečių gaminiai iš Lietuvos rinkos prasiveržė į…
Lietuviai stebina inovatyvumu – kas bendro tarp dantų pastos ir mineralinio vandens?
Du žinomi lietuviški prekės ženklai – burnos priežiūros priemonės „Ecodenta“ ir natūralus mineralinis vanduo „Vytautas“ – pristato inovaciją. Tai – pirmoji dantų pasta su stiprios mineralizacijos vandeniu, išgautu iš vieno seniausių Europos gamtinių parkų. Didžiausia Lietuvoje kosmetikos gamybos bendrovė „BIOK LAB“ ir mineralinį vandenį gaminanti bendrovė „Birštono mineraliniai vandenys“ įsitikinę, jog ši daugiau nei metus kurta dantų pasta yra inovatyvios prekės ženklų partnerystės įrodymas, kaip bendromis pastangomis galima sujungti mokslo žinias ir natūralius mūsų gamtos turtus bei rinkai pristatyti išskirtinių produktų. Lietuvoje su nauju dantų pastos produktu tikimasi sustiprinti inovatyvios lietuviškos dantų pastos įvaizdį, sujungiant tai, ką šalyje turime geriausia – mokslą ir gamtos turtus. „Ecodentos“ produktus pamėgę žmonės vis…
