Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Belgijos Karalyste, Nyderlandų Karalyste ir Liuksemburgo Didžiąja Hercogyste grupės pirmininkas Valdas Rakutis šiandien susitiko su Flandrijos investicijų ir prekybos agentūros atstovu Lietuvai, Latvijai ir Estijai Vauteriu Debeinu (Wouter Debeyne). Nuotolinio susitikimo metu buvo aptartos Beniliukso šalių bendradarbiavimo galimybės ekonomikos ir mokslo srityse. „Tarpparlamentinės grupės su Beniliukso šalimis nariai numato remti bendradarbiavimą istorijos, kultūros, turizmo srityse, tačiau taip pat reikia pradėti kalbėti apie ekonominius ir mokslo ryšius, o tam būtų svarbi ir Flandrijos investicijų ir prekybos (FIP) agentūros patirtis, kaip paskatinti šių ryšių plėtrą“, – teigė V. Rakutis. Flandrijos investicijų ir prekybos agentūros atstovas Lietuvai, Latvijai ir Estijai V. Debeinas pritarė V. Rakučio nuomonei, kad Beniliukso ir…
Nauja skaitmeninio meno platforma „HighLimits“ siekia reabilituoti vaizduotę
Įšaldyta muziejų ir galerijų veikla paskatino kūrėjus susiburti ir sukurti pirmąją Lietuvoje skaitmeninio meno platformą „High Limits“. Projekto iniciatoriai – menininkas Robertas Narkus, atstovausiantis Lietuvai 2022 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje, ir kuratorius JL Murtaugh. „Kiekviena krizė brėžia ne tik ribas, bet ir atveria naujas galimybes. Nors muziejai ir galerijos uždarytos, aukso amžių išgyvena skaitmeninis menas. Ieškodami mums patiems aktualių išraiškos formų, dar karantino pradžioje inicijavome skaitmeninio meno platformos sukūrimą“, – teigia R. Narkus. Pasak jo, šia iniciatyva siekiama išjudinti vaizduotes. „Pasaulį ir kasdienybę užgriuvo savo ribų supratimas. Ir nepaisant to, kad mūsų erdvėlaiviai išsiveržė už Saulės sistemos, o su išmaniaisiais telefonais galime daugiau, negu graikų dievai, dėl vaizduotės nepakankamumo…
Didėjant Nemuno debitui, Kauno hidroelektrinė didina elektros energijos gamybą
Bendrovė „Ignitis gamyba“ informuoja, kad prasidėjus pavasariui stebima didėjanti vandens prietaka į Kauno marias. Jeigu vandens lygis Kauno mariose toliau kils, tai turės įtakos ir Nemuno vandens lygiui žemiau Kauno A. Brazausko hidroelektrinės (Kauno HE) užtvankos. Atsižvelgiant į pritekamo vandens kiekį, šiuo metu jau dienos metu Kauno HE dirba išnaudodama visus 4 hidroagregatus, o marių vandens lygis palaikomas apie 10-20 cm žemiau nei normali patvanka. Vis dėlto jei Nemunas į Kauno marias vandens atplukdytų dar daugiau, elektrinė daugiau gamintų ir nakties metu tam, kad vandens lygis Kauno mariose būtų išlaikytas tvenkinio naudojimo taisyklėse numatytose ribose. „Ignitis gamyba“ primena, kad Kauno marios nebuvo suprojektuotos sukaupti potvynio debitą, todėl hidroelektrinė neturi galimybės…
Pasikartokime: kaip apsaugoti asmeninius duomenis?
Kiekvieną sekundę milijonai žmonių naršo internete darbo, asmeniniais, pramogų ar kitais tikslais. Tačiau retas iš jų susimąsto, kiek asmeninės informacijos, naršydamas ar apsipirkinėdamas internete, atskleidžia kitiems. Pastarųjų savaičių įvykiai parodė, kad asmeninius duomenis turime akylai saugoti. Priešingu atveju – galime nukentėti. Pasitikrinkime, ar tikrai darome viską, kad mūsų asmeniniai duomenys būtų saugūs? Asmens duomenų apsauga – kas tai? Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Fundamentinių mokslų fakulteto prodekano doc. dr. Nikolajus Goranino, Europos Sąjungoje (ES) asmens duomenų apsaugą apibrėžia BDAR – bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Jis tapo privalomas dar 2018 m. Į jį patenka bet kokia informacija, kuri vienaip ar kitaip leidžia identifikuoti žmogų, pavyzdžiui, vardas ar pavardė. Taip…
Specialistai įspėja: storas sniego sluoksnis erkėms pasitarnavo tarsi antklodė, laikas ruoštis erkių sezonui
Tirpstantis sniegas ir prasidėjęs kalendorinis pavasaris primena apie ne itin malonią šiltojo sezono aktualiją – erkes. Epidemiologų teigimu, nors žmonėms šalta ir sniego negailėjusi žiema pridarė nemažai rūpesčių, erkių tokios oro sąlygos greičiausiai nepražudė, tad netrukus parazitai jau ims busti iš žiemos miego. Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, gausus sniegas žiemą erkėms išgyventi nesutrukdė, kaip tik atvirkščiai – tapo „antklode“, saugančia nuo šalčių. „Gali būti, kad ši žiema nesumažino erkių gausos, kaip galėtume manyti. Užėjus šalčiams, žemė jau buvo nuklota storu sniego sluoksniu, kuris apsaugojo erkes nuo pražūtingo tiesioginio šalčio poveikio. Be to, erkės visada įsirausia giliau po lapais ar nudžiūvusia žole,…
Kai bendravimas ima kelti siaubą: kodėl sutrikus klausai tampama atsiskyrėliu?
Paprašyti kalbėti garsiau ar pakartoti ištartą sakinį gerai girdinčiam asmeniui paprastai nekelia keblumų. Kai to tenka prašyti kasdien ir ne vieną kartą, gali atsirasti didelis barjeras, nulemiantis socialinę atskirtį. Su šia problema susiduria begalė žmonių, turinčių klausos sutrikimų. Minėdami Tarptautinę ausų ir klausos dieną kalbamės su dar paauglystėje atskirtį dėl klausos sutrikimų patyrusia Jurgita Samsanavičiene, dabar dirbančia klausos protezavimo specialiste klausos centre „Audiomedika“. Baimė pripažinti išmokė apsimetinėti Nuo vaikystės prastai girdinti J. Samsanavičienė pasakoja, kad paauglystėje gėdydavosi pašnekovo atvirai paprašyti pakartoti, ką šis pasakė, tad ji vis labiau ėmė vengti apskritai bendrauti. „Aš jų negirdėdavau, išmokau šiek tiek apsimetinėti, ignoruoti, nes pasakyti, kad negirdžiu, paprašyti pakartoti buvo tabu. Įprotis išsisukinėti vis…
Tyla – gera byla: sena patarlė tinka ir interneto bankininkystės amžiuje
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, pernai interneto bankininkyste šalyje naudojosi daugiau vartotojų, nei Lietuvoje yra gyventojų – 4 milijonai, mat kai kurie yra kelių bankų klientai. Vartotojai vis dažniau už prekes atsiskaito pavedimu arba susieja išmaniųjų programėlių paskyras su mokėjimo kortelėmis. Mokėjimų patogumas auga, tačiau žinant, kad nuosekliai didėja ir internetinių sukčių aktyvumas, kyla klausimų, kaip užsitikrinti saugumą. Anot ekspertų, pagrindinis principas nesikeičia – negalima niekam atskleisti informacijos, susijusios su prisijungimu prie banko sąskaitos. Vasario mėnesį Lietuvoje paaiškėjo keli duomenų nutekėjimo atvejai verslo įmonėse, kurie dar kartą priminė, jog klientų duomenų saugumo užtikrinimas turi būti prioritetinis kiekvienos bendrovės tikslas. Kita vertus, ne vienas po jų susimąstėme apie savo naudojamus slaptažodžius.…
Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius
Priemonės, kuriomis barstomi keliai, vilioja stirnas ir briedžius, ir tai savo ruožtu gali tapti rimtų eismo nelaimių priežastimi. Druską laižo atsiklaupę ant kelio Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, kad druska – svarbi laukinių gyvūnų mitybos sudėtinė dalis, kuri gali traukti juos išeiti į kelius. Be to, nutirpus storai sniego dangai žvėrys darosi drąsesni, ir jie traukia į kelius. „Mineralinė mityba žinduoliams yra labai svarbi – daugelis jų mėgsta laižyti druską bei druskožemio molį. Medžiotojai žvėrims įrengia laižyklas, kur tirpstanti druska pritraukia daugelį kanopinių – briedžius, elnius, stirnas. Kadangi mūsų keliai žiemą barstomi įvairių druskų mišiniu, žvėrys vis dažniau išeina prie kelių ir laižo pakelėse susikaupusias druskas. Taip jie atstato žiemą negautų…
Suvalgius greito ar kinų maisto skauda galvą? Gali būti kalta viena medžiaga
Vakarienė iš greito maisto ar kinų restorano gali baigtis galvos skausmu ir pykinimu – tokiais simptomais dažnai skundžiasi žmonės, kurie yra jautrūs mononatrio glutamatui, dar kitaip žinomam kaip E621. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad į vaistinę užsukantys klientai, kuriuos kankina galvos skausmas, dažnai nesusimąsto, kad taip yra dėl suvalgyto maisto. Diskusijos apie mononatrio glutamatą netyla jau daug metų, mokslininkai neturi vieningos nuomonės apie galimą jo poveikį sveikatai. Vis dėlto yra žmonių, kurie yra jautresni mononatrio glutmato poveikiui, pasak vaistininkės, jie dėl šios medžiagos gali jausti galvos skausmą, pykinimą ar galūnių tirpimą. Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad mononatrio gliutamatas gali paskatinti priklausomybės greitam maistui atsiradimą, būtent dėl to greitas maistas…
Minint Pasaulinę laukinės gamtos dieną: kodėl vandenyne vis sunkiau rasti „žuviuką Nemo“?
Ar žinojote, kad dėl žmonių įtakos šiandien vandenyne surasti „Žuviuką Nemo“ – jūrų klouną – yra dar sunkiau, o realybėje „Kempiniuko Plačiakelnio“ gimtojo miesto „Bikini įdubos“ populiacija būtų gerokai sumažėjusi? Klimato kaita, perteklinė žuvininkystė ir vandenynų bei jūrų tarša kelia didžiulę grėsmę mūsų planetos biologinei įvairovei, tad kai kurioms žuvims gresia visiškas išnykimas. Šiandien minint Pasaulinę laukinės gamtos dieną, specialistai pasakoja apie problemas, su kuriomis susiduria Lietuvos ir pasaulio žuvų ekosistemos. Anot pašnekovų, prisidėti prie jų išsaugojimo gali kiekvienas iš mūsų. Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjo Sauliaus Karaliaus teigimu, mūsų ekosistemose kiekvienas gyvas organizmas turi savo vaidmenį. Sujaukus vidinius jų procesus, pavyzdžiui, išėmus vieną mitybos grandinės…
