Trys iš keturių atliekas rūšiuojančių Lietuvos gyventojų to imasi norėdami prisidėti prie aplinkos tausojimo. Siekį prisidėti prie gamtos išteklių taupymo ir sąvartynų mažinimo nurodė 74% apklaustųjų. Beveik trečdalis jų nurodė, kad juos rūšiuoti skatina patogi rūšiavimo sistema ir arti namų esantys konteineriai. Šiuos Lietuvos gyventojų įpročius atskleidė tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa, atlikta šių metų vasario 9 – 12 dienomis. Gamtos saugojimas labiau motyvuoja jaunus ir aukštesnes pajamas gaunančius gyventojus Tyrimo duomenimis, rūšiavimo dėl gamtos išteklių tausojimo dažniau imasi kotedžų ir individualių namų gyventojai (iki 83% rūšiuojančių apklausos dalyvių), didžiųjų Lietuvos miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Be to, gamtos išteklių tausojimo motyvais dažniau vadovaujasi jauno (18 – 29 m.) ir…
Velykiniai atradimai su šefu Roku Galvonu: išbandykite tris išskirtinius receptus
Velykos kasmet pranašauja apie visai čia pat esantį gamtos atgimimą, todėl tai – puiki proga naujos gyvybės suteikti ir mūsų šventiniams stalams, sako jauniausiu Lietuvos šefu tituluojamas Rokas Galvonas. Jis kviečia kurti naujas velykinių valgių tradicijas ir dalijasi trimis unikaliais receptais, kuriems reikalingus „Deluxe“ prekių ženklo ingredientus rasite prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvėse. R. Galvonas pasakoja, kad jam Velykos pirmiausia asocijuojasi su šeima, ir, žinoma, gausybe maisto nuklotu stalu: „Absoliutus mano velykinis favoritas yra tikra stalo puošmena – „Velykų boba“, dar kitaip vadinamas „paskenduoliu“. Tai dar XIX amžiuje ar seniau keptas mielinis pyragas, kurio kildinimo procesas vykdavo šaltame vandenyje. Po to, aukštoje formoje yra kepama mielinė banda. Apmaudu, kad šiemet švenčių su…
Taksi į pavežėjos darbą iškeitusi pensininkė: „Dabar aš ilsiuosi ir nebijau klientų“
„Dabar aš ilsiuosi“, – sako 63 metų „Bolt“ pavežėja dirbanti Irena Enskaitienė. Dvidešimt metų Vilniuje gyvenanti moteris – viena iš nedaugelio moterų, uždarbiaujančių su šia pavežėjimo platforma. Ji neslepia, kad, panorusi keisti darbą ir vežti keleivius, susidūrė su skeptiškomis aplinkinių reakcijomis, jų sulaukia iki šiol. Vis dėlto, žodžio kišenėje neieškanti moteris džiaugiasi pagaliau radusi ramų darbą, kurio gali imtis kada panorėjusi. Sumaniusi tapti vairuotoja išgirdo, kad čia ne bobų reikalas I. Enskaitienė vairuotojos darbu susidomėjo beveik prieš šešerius metus, kai pabodo ilgametė veikla. „Visą laiką dirbau restoranuose su maistu. Buvau ir kepėja, ir įvairiose kitose pozicijose. Viename draugų vakarėlyje papasakojau, kaip nusibodo tas darbas. Nebuvo galima ten nei pasipuošti, nei…
Individualią veiklą vykdantys gyventojai aktyviai deklaruoja pajamas
Pernai 93 tūkst. individualią veiklą pagal pažymą vykdančių gyventojų deklaravo 68 mln. gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o 98 tūkst. su verslo liudijimu dirbusiųjų – 9,1 mln. eurų GPM. 2021 m. kovo 16 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog šiais metais pajamas deklaruoti už 2020 m. turi 267 tūkst. individualią veiklą vykdančių gyventojų, iš kurių 58 tūkst. jau pateikė metines pajamų mokesčio deklaracijas su mokėtina 11 mln. eurų GPM suma. Elektroninio deklaravimo sistemoje (toliau – EDS) pateikti deklaracijas bei sumokėti mokesčius reikia iki gegužės 3 d. „Individualią veiklą vykdantys gyventojai savarankiškai veda savo pajamų ir išlaidų apskaitą ir pagal šiuos duomenis vėliau pildo metines pajamų mokesčio deklaracijas.…
S. Eidrigevičius patvirtino įteiksiantis savo kūrinių kolekciją
Menininkas Stasys Eidrigevičius tiki menų centro verte ne tik Panevėžiui, bet ir Lietuvai bei šalies kultūrai. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir Panevėžio miesto savivaldybei skirtame rašte jis patvirtino, kad menų centrui įteiks savo suformuotą autorinių kūrinių kolekciją, taip išsklaidydamas abejones dėl projekto sąlygų įgyvendinimo. „Neabejoju, kad abipusis nuoširdus bendravimas dovanos mūsų kraštui neįkainojamos meninės vertės kultūros objektą – Stasio Eidrigevičiaus menų centrą“, – rašė menininkas S. Eidrigevičius. Kūrybos eksponavimas – svarbiausia veikla Kultūros ekspertų darbo grupės posėdyje laikinai SEMC direktoriaus pareigas einantis dr. Arūnas Astramskas pristatė menų centro viziją, misiją, numatomas veiklos kryptis ir artimiausius uždavinius. „Tikime, kad SEMC taps autoritetą tarp profesionalų ir tarptautinį pripažinimą turinčiu menų centru. SEMC…
Aktyvumas karantininį pavasarį: kaip mankštintis, kol sporto klubai dar uždari?
Prasidėjus kalendoriniam pavasariui, tradiciškai ateina metas pradėti judėti aktyviau ir ruoštis vasaros sezonui. Bet sporto klubai lankytojams durų Lietuvoje neatvers mažiausiai iki balandžio 1 dienos, tad savo sveikata gyventojams tenka pasirūpinti patiems – sportuoti namuose ar lauke, dažnai be trenerių pagalbos ar stingant reikiamų įrankių. Savarankiškai mankštintis gali padėti išmaniosios programėlės, kurios leis sekti savo progresą, išmokti naujų pratimų ir atsipalaiduoti. 1. Sportui bet kokiomis sąlygomis – „Fitify Workouts“ Ieškantiems įrankio, kuris aktyviu laisvalaikiu padėtų pasirūpinti nuo „A iki Ž“ verta išbandyti virtualų trenerį „Fitify“. Programėlė ne tik išmokys naujų pratimų, bet ir pasiūlys iš anksto paruoštų treniruočių, seks vartotojų progresą, skaičiuos sudegintas kalorijas. „Fitify“ vartotojai programėlėje ras daugiau nei 900…
Metai nuo pirmojo karantino Lietuvoje: kaip pasikeitė pirkėjų krepšelis?
Šiandien, kovo 16-oji žymi metų ribą, kai pernai Lietuvoje buvo įvestas pirmasis karantinas. Tai neišvengiamai padarė didžiulę įtaką lietuvių apsipirkimo įpročiams, nes suretėjęs vaikščiojimas į parduotuves pakeitė ir pirkinių krepšelio sudėtį. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ pirkėjų vartojimo tendencijų analizė rodo, kad pernai lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu išaugo įvairių priedų maisto gamybai paklausa, gyventojai atrado etninę virtuvę ir daugiau gamino patys namuose. Pasak „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, karantino laikotarpiu kasdienį žmonių lankymąsi parduotuvėse pakeitė savaitinis apsipirkimas, o masiškai šluojamos kruopų ir kitų ilgiau galiojančių maisto produktų lentynos tebuvo trumpalaikė žmonių panikos dėl prasidedančios COVID-19 pandemijos išraiška. „Pandemijai pradedant įsisiūbuoti radosi daug nežinomybės, situacija atrodė visiškai neaiški, todėl žmonės stengėsi apsirūpinti…
Eksporto specialistams rengti skirta programa keliasi į Kauno technologijos universitetą
Eksporto augimas didele dalimi priklauso nuo specialistų, dirbančių su užsienio rinkomis, kompetencijų ir parengimo. Nuo 2023 metų šių specialistų rengimu rūpinsis Kauno technologijos universitetas (KTU), kuris perima „Versli Lietuva“ eksporto lyderių programos „Sparnai“ įgyvendinimą ir integruoja ją į bakalauro studijų programą „Verslas ir antreprenerystė“. Tai bus pirmoji specializuota studijų programa, rengianti eksporto srities specialistus Lietuvoje. „Menkas eksporto rinkų pažinimas ir eksporto kompetencijų trūkumas vis dar išlieka viena didžiausių kliūčių, stabdančių smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą į užsienį. Nors nuo programos „Sparnai“ pradžios į darbo rinką įsiliejo 40 eksporto specialistų, bet tai yra gana mažai, lyginant su verslo poreikiu ir eksporto rinkų galimybėmis, kurias įmonėms gali atverti eksporto specifiką išmanantys darbuotojai.…
„Vilniaus vandenys“: plastiko minkštikliai nuotekose – grėsmingai auganti problema, pramonei būtini griežtesni įpareigojimai
Plastiko minkštiklių – ftalatų ir fenolių – kiekiai nuotekose grėsmingai auga. Prieš dešimtmetį šalies vandentvarkininkams dar buvę nežinomi, dabar šie teršalai rikiuojasi dažniausiai nuotekose aptinkamų ir sparčiausiai augančių teršalų dešimtuke. Vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ pirmadienį kreipėsi į Aplinkos ministeriją, siūlydama griežtinti gamybos įmonių į nuotekas išleidžiamų ftalatų ir fenolių reguliavimą. Bendrovė taip pat ieško mokslinio ir technologinio sprendimo šiems teršalams išvalyti ir tikisi didesnio visų – pramonės įmonių bei gyventojų – sąmoningumo, siekiant išsaugoti švarią supančią aplinką. Ftalatai ir fenoliai yra lengvai migruojanti plastiką suminkštinanti medžiaga, plačiai naudojama gamybos procesuose ir randama įvairiuose buities produktuose – maisto ir gėrimų pakuotėse, namų valymo ir skalbimo priemonėse, žaisluose, kosmetikos gaminiuose, asmens higienos priemonėse. Skaičiuojama, kad vien…
Pasaulinė žemės diena: sustokime, pagalvokime, veikime!
Šiais metais Pasaulinę žemės dieną antrą kartą esame priversti minėti kitaip – be šiai progai skirtų masinių renginių ir žmonių susibūrimų. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) akademinei bendruomenei Žemės diena turi ypatingą simbolinę reikšmę, nes akademijos tyrėjai ir dėstytojai dirba, o studentai ateityje planuoja dirbti tiesiogiai planetos likimui įtaką darančiose srityse – ekologijos, žemės ūkio, miškininkystės, inžinerijos, vandens išteklių, bioekonomikos. Kovo 20 d. 12 val. VDU ŽŪA laikantis valstybės nustatytų karantino reikalavimų bus iškelta Žemės vėliava. Šia ceremonija akademijos bendruomenė siekia atkreipti visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį į mūsų planetai kilusius iššūkius bei skatina ugdyti naują požiūrį ir ieškoti naujų sprendimų šiems iššūkiams mažinti. 2021 m. Žemės dienos…
