„Kaip bebūtų, mokslininkus gaunamos premijos motyvuoja, tačiau tai dar ne viskas“, – pripažįsta KTU profesorius, Mechatronikos institutui vadovaujantis inžinierius Vytautas Ostaševičius. Jam gruodžio viduryje buvo įteikta Kauno miesto mokslo premija. Pastaroji papildė ir taip nemenką per gyvenimą gautų mokslo apdovanojimų bagažą. Bene penkis dešimtmečius mokslo pasaulyje besisukantis mokslininkas esamų pasiekimų nesureikšmina ir vertina kaip dar vieną veiklos etapą. Pasak jo, ne tik moksle, bet ir gyvenime verta neapsiriboti ir nesitenkinti dabartyje pasiektu rezultatu. Daug svarbiau žiūrėti į priekį, turėti ilgalaikę viziją ir nuosekliai dirbti savo darbą. Daugiau kaip 40 technologinių išradimų, 300 mokslinių straipsnių ir 6 monografijas parengęs profesorius nedaugžodžiauja, o apie savo patirtį, įvykusius pokyčius Lietuvos moksle kalba trumpomis…
KTU profesorius Dainius Martuzevičius: Fejerverkai. Deja, ne tik grožis, bet ir didžiulė tarša
KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros profesorius Dainius Martuzevičius Artėjant Naujųjų Metų nakčiai, vėl girdime intensyvėjančius petardų griausmus, o šių griausmų kulminacija, trunkanti apie pusvalandį naujametinės nakties, nušviečia dangų įvairiomis spalvomis ir suteikia džiaugsmą fejerverkus šaudantiems ir nerimą tiems, kurie nemėgsta šio griausmo. Fejerverkų šaudymo laikotarpis yra lydimas pranešimų apie suintensyvėjusį ligoninių skubios pagalbos ir traumų skyrių darbą, kadangi dešimtims Lietuvos piliečių nepasiseka saugiai iššauti šių pavojingų produktų. Pandemijos laikotarpiu, kai ligoninės dirba viršydamos savo pajėgumus, tai gali tapti ir kritine problema, kainuosiančia gyvybes. Mažai dėmesio sulaukia kitas fejerverkų aspektas – didžiulė oro tarša jų šaudymo metu. Dažniausiai šis šaudymas vyksta naktį, todėl ryškios fejerverkų šviesos nustelbia šaudymo metu…
Elektros rinkos barometras: praėjusią savaitę elektra Lietuvoje pigo 40 proc.
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje krito 40 proc. ir siekė 31,94 Eur/MWh. Ji sumažėjo ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje – 37 proc., Estijoje – 41 proc. ir abejose šalyse pasiekė 31,84 Eur/MWh. „NordPool“ biržoje elektros energijos kaina per savaitę krito 35 proc. iki 14,82 Eur/MWh. „Didžiausią įtaką „NordPool“ regione elektros energijos kainų kritimui turėjo mažesnis vartojimas šventinių dienų metu. Be to, prie rinkos pokyčių taip pat prisidėjo gausesnis kritulių kiekis, didesnis branduolinių išteklių panaudojimas ir 14 proc. daugiau pagamintos vėjo energijos. Kainos Baltijos šalyse atitiko rinkos tendencijas Šiaurės šalyse. Sumažinti kainų augimą padėjo ir 61 proc. didesni elektros energijos srautai iš Suomijos. Palyginti su praėjusia savaite elektros energijos suvartojimas…
Keičiasi pranešimų apie nelaimingus atsitikimus darbe teikimas
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. keičiasi pranešimų apie nelaimingus atsitikimus darbe teikimo tvarka. Pranešimus apie lengvus nelaimingus atsitikimus darbe bei apie nelaimingus atsitikimus, įvykusius pakeliui į darbą ar iš darbo, darbdaviai turės pateikti tik VDI. Atskirai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) skyriams nelaimingų atsitikimų darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo dokumentų teikti nebereikės. VDI teritoriniams skyriams turės būti pateikiami lengvų nelaimingų atsitikimų darbe N-1 formos ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo N-2 formos aktai (originalai) kartu su patvirtintomis tyrimo dokumentų kopijomis. Šiuos aktus pildyti ir dokumentus pateikti galima elektroniniu būdu, prisijungus prie VDI Elektroninių…
Ką išduoda po pasivaikščiojimo spaudžiant šaltukui atsiradę bėrimai ir niežulys?
Pavasarį besiskleidžiantys žiedai alergiškiems žmonėms prilygsta košmarui, tačiau dalis jų negali atsipalaiduoti ir žiemą. Pavasarį alergiją įprastai sukelia žiedadulkės, šiuo atveju kaltininkas – šaltis ir žvarbus vėjas. Šalčio dilgėlinė būna įvairių formų: lėtinė, ūminė, įgimta, įgyta. Ši, kaip ir kitos alergijos, sukelia daug nemalonių pojūčių – bandydamas gintis organizmas duoda signalą ypatingoms imuninėms ląstelėms, kurios pradeda išskirti biologiškai aktyvias medžiagas, sukeliančias simptomus. „Daliai žmonių šaltis pažeidžia odą – pirmiausiai kenčia veidas ir rankos. Žmogus ant savo odos pamato išbėrimą, pajunta niežulį, po to ant pažeistų vietų gali atsirasti ir pūslės. Kartais išbėrimai išplinta ir neatvirose vietose – keliuose, dilbiuose. Šios kūno vietos jautriai reaguoja į šaltį, nes čia yra mažai…
Rimantas Vanagas: „Privalome saugoti gamtą, krašto vertybes ir tradicijas“
Rašytojas Rimantas Vanagas rašyti laikraščiams pradėjo dar 6-oje klasėje, o per daugybę kūrybos metų pelnė įvairius apdovanojimus. „Ryškiausiai išsiskiriame, atkreipiame dėmesį į save tik tuomet, kai sugebame atsispirti nuo savo žemės, kalbos, istorijos, savasties.“, – mintimis apie kūrybą, meilę Anykščių kraštui ir Lietuvai dalinasi R. Vanagas. – Apkeliavote nemažai šalių. Kuo Lietuva skiriasi nuo kitų šalių? – Man Lietuva pirmiausia – namai. Ne tiek gamtovaizdis, klimatas, pažįstami medžiai, ežerai ir žmonės, kiek dvasinė savijauta. Nors klimato požiūriu mano organizmui yra kur kas palankesnių kraštų, bet kokioje kelionėje galvoju, kaip gera bus sugrįžti. Pirmą kartą Lietuvą iš šalies pamačiau 1974-1975 metais, su Klaipėdos studentų šokių ansambliu keliaudamas po šiaurės Kazachstaną. Tada…
„Iki“ skiria paramą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui
Šalyje ir toliau fiksuojant aukštus užsikrėtimų koronavirusu skaičius, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) darbuotojams išlieka itin intensyvus darbo krūvis. Prekybos tinklas „Iki“, siekdamas palengvinti ten dirbančiųjų kasdienybę, NVSC skambučių centrų darbuotojams skyrė paramą. „Stebime sudėtingą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbą šiuo sudėtingu laiku iš labai arti. Suprantame, koks darbo krūvis tenka centro darbuotojams, todėl norime paremti ir palaikyti ten dirbančius žmones, kad jų kasdienybė būtų lengvesnė. Solidarumas ir vienas kito palaikymas dabar ypač svarbus“, – sako Nijolė Kvietkauskaitė, prekybos tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ generalinė direktorė. NVSC skambučių centrų darbuotojai ir savanoriai kasdien turi paskambinti šimtams žmonių, kad apklaustų susirgusius asmenis, išsiaiškintų užsikrėtimo aplinkybes, sąlytį turėjusius asmenis. Šis darbas vyksta…
Eksperto patarimai, norintiems sumažinti sąskaitas už elektrą
Šiuolaikinėje buityje paprastai neišsiverčiama be įvairių ją palengvinti padedančių prietaisų, o nuo jų naudojimo įpročių didele dalimi priklauso gaunamų sąskaitų už elektrą dydis. Visgi, „Samsung“ buitinės elektronikos vadovas Baltijos šalyse Tomas Deržanauskas pažymi, kad renkantis energiją tausojančią buitinę techniką galima ženkliai sumažinti savo išlaidas elektrai. Tad kaip tinkamai pasirinkti? Energijos suvartojimą apskaičiuoti nesunku Įvertinti, kiek vienas ar kitas prietaisas namuose sunaudoja energijos, galima pasinaudojus paprasta formule. Tam reikia žinoti vatais matuojamą elektros prietaiso galią ir paskaičiuoti, kiek valandų per dieną ir dienų per mėnesį prietaisas naudojamas. Vatais išreikštą prietaiso galią padalinus iš tūkstančio ir šią vertę padauginus iš bendro naudojimo valandų skaičiaus gaunamas apytikslis prietaiso per mėnesį sunaudojamos energijos kiekis…
KTU absolventas sukūrė nuotolinę sužadėtinių rengimo Santuokos sakramentui sistemą
Nuotolinis mokymo(si) būdas dažnai vertinamas kaip neužtikrinantis kokybės, ne toks efektyvus, kaip tradicinis, tačiau vienas tokiu būdu studijavęs KTU absolventas įrodė priešingai. Jis ne tik gavo aukščiausią įvertinimą už baigiamąjį magistro darbą, bet ir sukūrė unikalią sistemą, padedančią šeimą kuriančioms poroms. „Kokybiškos ir prieinamos esant bet kuriame pasaulio ar Lietuvos krašte“ – taip apie „Nuotolinio mokymosi informacinių technologijų“ (NMIT) studijas Kauno technologijos universiteto Informatikos fakultete (KTU IF) kalba jo absolventai. Vienas iš pagrindinių NMIT programos dėstytojų ir koordinatorių dr. Ramūnas Kubiliūnas sako, jog mokantis nuotoliniu būdu galima pasiekti tokių pačių gerų rezultatų, kaip ir tradiciniu. „Tikiuosi, kad nuotolinio mokymosi skeptikai supras, kad ir nuotolinis mokymasis gali būti naudingas, jei jis…
Kardiologė: Ką daryti, kad koronaviruso infekcija neužkimštų kraujagyslių
Koronavirusas gali sukelti rimtų komplikacijų, kai trombai „užkemša“ kraujagysles. Kardiologai įspėja, kad šis virusas nusitaiko ne tik į plaučių audinių ląsteles, bet įsiskverbia į endotelį – vidinį kraujagyslės audinį, todėl mirties priežastimi gali tapti infarktas ar insultas. Tai rodo ir Lietuvos statistikos duomenys, atskleidžiantys vyresnių nei 50 metų žmonių mirčių perviršį, kuris yra fiksuojamas ne vieną savaitę. Specialistai muša pavojaus varpais ir kalba apie beprecedentį mirčių kiekį Lietuvoje, pavyzdžiui, per tipišką 50-ąją savaitę buvo galima tikėtis maždaug 730 mirčių. Tačiau 2020-aisiais šią savaitę mirčių įvyko maždaug 425 daugiau. Didžiąją dalį išaugusio mirčių skaičiaus lėmė kraujotakos sistemos ligos, kurios Lietuvoje sudaro daugiau nei pusę visų mirties priežasčių. Manoma, po išaugusių mirčių…