• Studijos

    Medijų forume – apie visuomenės informavimą pasikeitusiomis sąlygomis

    Kultūros ministerijos šiemet virtualiu formatu surengtas Medijų forumas ieškojo atsakymų į klausimą, ką medijoms ir jų auditorijoms diktuoja naujoji realybė. Tarptautiniame forume žiniasklaidos, informacinio saugumo ir medijų edukacijos ekspertai aptarė pandemijos sukeltus iššūkius bei pokyčius visuomenės informavimo srityje. Kaip pasikeitė žiniasklaida Baltijos šalyse,  kokius naujus iššūkius medijos kelia vartotojams, ar tikrai gyvename naujoje realybėje ir kaip prie to prisitaiko medijų edukacija – šios temos gvildentos trijose renginio dalyse. Diskusijoje „Žiniasklaida ir COVID-19 realybė“ dalyvavę  medijų ir skaitmeninio verslo bendrovės „Media bitės“ rinkodaros vadovė Gabrielė Burbienė, Europos žurnalistų federacijos prezidentas Mogens Blicher Bjerregård, „Žinių radijo“ generalinė direktorė, vyriausioji redaktorė Laima Abromaitytė, laikraščio „Novaya Gazeta“ žurnalistė Maria Epifanova aptarė pandemijos paskatintus pokyčius…

  • Sveikata

    Nesaugi, ankstyva lytinė patirtis gali būti ir rizikos sveikatai veiksnys

    Nors terminas „saugus seksas“ paaugliams yra žinomas, informacijos apie lytiškai plintančias infekcijas (LPI) ir prevenciją, galimą slaptą jų eigą bei simptomus yra nepakankamai ir ji, deja, ne visada adekvati. LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja ginekologė dr. Ingrida Basevičienė sako, nors ankstyva lytinė patirtis savaime nėra patologija, jauni žmonės anksti pradėję lytinius santykius gali turėti rimtų sveikatos ir socialinių sunkumų. – LPI ligų paplitimas tarp jaunimo rodo, jog lytiniai santykiai tik po vestuvių, galima sakyti, atgyvena. Kaip jaunimą paveikti, kad šie atsakingai žiūrėtų į lytinius santykius? – Įvairiose pasaulio šalyse paauglių reprodukciniam sveikatos ugdymui, stiprinimui ir priežiūrai skiriamas didelis dėmesys, tačiau požiūris į ankstyvą lytinę elgseną, nėštumus, lytiškai plintančias infekcijas…

  • Įvairenybės

    „Žalios Lietuvos“ diskusija su nevyriausybininkais – Lietuvai reikia realios, o ne popierinės aplinkosaugos

    Prezidento komanda antradienį nuotoliniu būdu surengė penktąją Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotos „Žalios Lietuvos“ diskusiją, skirtą nevyriausybinio sektoriaus atstovams. Pilietinis dalyvavimas sprendžiant įvairius valstybės ir visuomenės raidos klausimus yra itin svarbus. Platus visuomenės įsitraukimas stiprina demokratiją, pasitikėjimą valstybės institucijomis, skaidrumą, užtikrina, kad sprendimai ir jų įgyvendinimas būtų kokybiškesni, atitinkantys visuomenės lūkesčius bei poreikius. Kartu su renginyje dalyvavusiu kadenciją baigusiu Prezidentu Valdu Adamkumi buvo diskutuojama apie nevyriausybinio sektoriaus svarbą sprendžiant aplinkos ir klimato kaitos problemas. ,,Aplinkosauga turi būti reali, paremta konkrečiais sprendimais, o ne popierinė – pasibaigianti tik politinėmis deklaracijomis, nugulančiomis stalčiuose“, – teigė Prezidentas V. Adamkus. Pritardama tokiai Prezidento žinutei, aplinkosaugos bendruomenė akcentavo, kad konkrečių sprendimų ypač trūksta sprendžiant…

  • Verslas

    „AsstrA“ pasirengusi internetinės mažmeninės prekybos sezono įkarščiui

    Pirmosios Covid-19 pandemijos bangos metu el. komercijos rinka išaugo, jos dalis didėja net po karantino atidarius parduotuves. Manoma, kad 2020 metų šventiniu laikotarpiu internetiniai pardavimai 169% viršys pardavimus fizinėse parduotuvėse. „AsstrA“ Dalinių krovinių skyriaus vadovas Justas Cibulskas sako, kad pandemijos metu ne visi suprato situacijos rimtumą. Transporto ir logistikos procedūros vykdytos įprastai: priimamos užklausos, užsakymai, organizuojamas transportas. Tačiau praėjus kelioms savaitėms nuo pandemijos pradžios darbo specifika ėmė keistis. „Užsakymų skaičius drastiškai padidėjo, nes įmonės baiminosi fabrikų uždarymo ir norėjo išvengti produktų stygiaus. Išaugo skubaus pristatymo paklausa, prekes saugant partnerių sandėliuose ir galutiniams gavėjams pristatant pagal poreikį“, – teigia Justas Cibulskas. – „Taip pat padidėjo jungtinių užsakymų skaičius. Klientai ėmė teikti…

  • Verslas

    IFPA direktorė A. Gaižauskienė: ar nauja valdžia ištaisys senas PSDF biudžeto klaidas?

    Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė Seime darbą jau pradėjo neseniai išrinkta valdžia, kurios profesionalus požiūris bus reikalingas sprendžiant ne tik naujas, bet ir kai kurias iš anksčiau vis pasivejančias problemas. Viena jų – nemažai trūkumų turintis Privalomojo socialinio draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektas, nuo kurio priklauso mūsų šalies pacientų gerovė. Kadangi jų sveikata išlieka neabejotinu prioritetu, naujos valdžios atėjimas teikia vilties, kad sveikatos apsaugos sritis sulauks tikrai reikšmingų pokyčių. Prieš imantis konkrečių veiksmų, pirmiausia naujai valdžiai rekomenduotume atkreipti dėmesį į sveikatos priežiūros sistemos finansavimą Lietuvoje, kuris turi tiesioginės įtakos mūsų šalies pacientams. Lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, Lietuvoje sveikatos apsaugos valstybinis finansavimas yra vienas mažiausių…

  • Nekilnojamas Turtas

    Alytaus sinagogos pastato istorija: ir maldos namai, ir druskos sandėlis, ir viščiukų perykla

    Kultūros infrastruktūros centras (KIC) baigia Alytaus sinagogos tvarkymo darbus. Likvidavus avarinę būklę, pastatas remontuotas, restauruotas ir jame įsikurs Alytaus muziejaus padalinys. Alytuje, Kauno gatvėje, stūksanti senoji sinagoga prieš penkerius metus atrodė visiškai apleista: užkalti langai, ištrupėjusios sienų plytos. Dar liūdniau į ją žvelgė specialistai. „Fasadų būklė buvo gana prasta: siūlių skiedinys didesnėje jų dalyje ištrupėjęs, daugelis mūrinių architektūrinių elementų apsilaupę. Vietomis trūko kelių plytų, o kai kur buvo nutrupėję ir didesni mūro fragmentai. Buvo matyti, jog apatinės dalies mūras pažeistas drėgmės ar druskų, kurios iš pastato sienų šalinsis dar ne vienerius metus. Ypač nukentėję buvo pietinės pastato pusės fasadai. Vidų radome irgi smarkiai apleistą: išardytos grindys, langai, durys“, – pasakojo…

  • Studijos

    „iGEM“ nugalėtojų komandos vadovė: pandemija netapo kliūtimi siekti aukščiausio rezultato

    Lapkričio 13–22 d. vykusiame didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ iš Vilniaus universiteto (VU) studentų sudaryta komanda laimėjo didįjį prizą. Pasak komandai vadovavusios Gyvybės mokslų centro (GMC) ketvirtakursės Ievos Lingytės, pandemijos sąlygomis vykusios varžybos ne tik tapo nauju iššūkiu, bet ir atvėrė naujas galimybes, kuriomis lietuvių studentai puikiai pasinaudojo.  Antrą kartą per šešerius metus prestižiniame konkurse „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda laimėjo didįjį prizą. Koks jausmas apėmė po tiek laiko vėl tapus nugalėtojais?  Kol kas sudėtinga apsiprasti su jausmu, kad esame geriausi pasaulyje. Bet šis jausmas – nerealus! Aš pati pirmą kartą dalyvavau šiame konkurse, todėl puikiai suprantu emocijas, kurias ši komanda jautė po pergalės 2017 m.   Labai džiaugiamės, kad Lietuva vėl įrodė esanti stipriausia gyvybės mokslų srityje. Ir kartu mes,…

  • Studijos

    Rekordiškai efektyvius saulės elementus išradusio KTU profesoriaus Vytauto Getaučio darbą priėmė žurnalas „Science“: kartais naujų išradimų idėjos jam kyla ir bėgiojant stadione

    KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) profesorius Vytautas Getautis labiausiai žinomas už pasiektą pasaulinį saulės elementų efektyvumo rekordą – kartu su kitais mokslininkais sukurtas saulės elementas net 29,15 proc. krintančios šviesos paverčia elektros energija. Už šį pasiekimą V. Getautis šiemet ne tik nominuotas LRT metų apdovanojimų „Metų atradimo“ kategorijoje, bet jo išradimą priėmė ir bene žymiausias pasaulyje mokslinis žurnalas „Science“. Kauno technologijos universiteto profesorius (KTU) – ne vieno patentuoto išradimo autorius, kurių licencijas yra įsigijusios įvairiose pasaulio šalyse veikiančios įmonės. Jis įsitikinęs, kad vykdant tokius mokslinius tyrimus ypatingai svarbi kartu dirbanti komanda ir kiekvieno grupės nario turima patirtis. „Per trumpą laiką neįmanoma išmokti visų „virtuvės“ paslapčių. Čia panašiai kaip ir buityje…

  • Politika ir teisė

    Lietuvos ir Sakartvelo partnerystę sustiprino sėkmingai įgyvendintas ES Dvynių projektas

    Europos socialinio fondo agentūra kartu su Vyriausybės kanceliarija, Vidaus reikalų ministerija ir Valstybės tarnybos departamentu baigė įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) Dvynių projektą, skirtą stiprinti Sakartvelo Valstybės tarnybos biuro gebėjimams įgyvendinant valstybės tarnybos reformą. Vykdant šį projektą, Lietuvos institucijų ekspertai Sakartvelo kolegoms perdavė gerąją patirtį valstybės tarnybos tobulinimo klausimais, bendradarbiavo diegiant modernią žmogiškųjų išteklių valdymo informacinę sistemą, įrankius ir metodus, kuriant personalo valdymo specialistų mokymo programą, tobulinant turto deklaravimo stebėsenos sistemą, organizavo mokymus, pasiūlė nacionalinės teisinės sistemos pakeitimų. Projektas truko daugiau kaip dvejus metus, jo biudžetas siekė 1,2 mln. eurų. Lapkričio 19 d. vykusiame projekto nuotoliniame baigiamajame Valdymo grupės posėdyje susirinkusius Sakartvelo Valstybės tarnybos biuro darbuotojus, centrinių įstaigų personalo valdymo specialistus…

  • Verslas

    Socialinių reikalų ir darbo komitetas – už sisteminį požiūrį teisėkūroje

    2020 m. lapkričio 24 d. pranešimas žiniasklaidai    Socialinių reikalų ir darbo komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad antrajam svarstymui Seime bus teikiamas 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5302, siūlo Vyriausybei papildomai įvertinti kartu su valstybės biudžetu pateiktus šiuos socialinės srities įstatymų projektus: Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1, 5, 9, 10, 11, 12, 16 straipsnių ir 1, 2, 3, 4 ir 5 priedų pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5293; Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2021 metais, įstatymo projektą Nr. XIIIP-5299;…

Privatumo politika