Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Nobelio literatūros premijos laureate iš Baltarusijos Svetlana Aleksijevič. Pokalbio metu aptarta išskirtinė rašytojos kūryba, skatinanti iš naujo įvertinti skaudžių istorinių pamokų – karinių konfliktų, politinio persekiojimo, nusikaltimų žmogiškumui, Černobylio tragedijos – prasmę. Pasak Prezidento, jautri rašytojos paskata atsigręžti į suluošintus žmonių likimus posovietinėje erdvėje dar kartą primena apie galimas, šiuo metu mūsų akivaizdoje bręstančių branduolinių ir geopolitinių grėsmių pasekmes. „Už kiekvienos tragedijos slypi tragiški žmonių likimai. Ar mokame įvertinti skaudžią patirtį ir deramai iš jos pasimokyti? Visai šalia Lietuvos, Baltarusijoje, kyla šiuolaikinis Černobylis – Astravo atominė elektrinė. Tai – grėsmė ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai. Svetlanos Aleksijevič knyga „Černobylio malda“,…
Šalyje paskelbus ekstremalią situaciją, prasitęsti receptą galima tiesiog telefonu
Vaistininkai pastebi, kad šalyje dėl koronaviruso paskelbus ekstremalią situaciją, klientai teiraujasi, ką daryti, kad nebūtų nutrauktas vaistų vartojimas. Nuo šiol pacientų vartojami vaistai, medicinos pagalbos priemonės (MPP), įskaitant ir kompensuojamąsias, galės būti pratęsiami be apsilankymo pas šeimos gydytoją, užtenka tiesiog paskambinti į savo gydymo įstaigą ir pakalbėti su savo šeimos gydytoju. Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Izabelė Juškienė sako, šiuo metu konsultavimas telefonu jau vyksta. „Šiuo metu šalyje paskelbta ekstremali situacija dėl koronaviruso grėsmės. Atšaukiami įvairūs masiniai renginiai, žmonių prašoma kuo mažiau lankytis masinio susibūrimo vietose, taip pat ir poliklinikose. Dėl pacientų saugumo patvirtintas aprašas, kuriame nurodoma, jog pacientai, kuriems reikia tęsti vaistų ar medicinos pagalbos priemonių skyrimą, tai gali padaryti…
Daugiau želdinių ir mažiau kietųjų dangų: E. Balsio skvero rekonstrukcijos projektą autoriams teks koreguoti
Viešas Eduardo Balsio skvero Žvėryne rekonstrukcijos projekto pristatymas sostinės savivaldybėje baigėsi aiškiu susitarimu: projekto rengėjams, IĮ „Gedimino Antano Sakalio projektavimo firma“, teks stipriai koreguoti projektinius pasiūlymus. Miestiečiai kritikuoja tuos pačius sprendinius, kuriais nepatenkinta ir miesto savivaldybė: pasigendama kontakto su esama gamtine aplinka, ryšio su tolimesnėmis ar artimesnėmis perspektyvomis, harmonijos. Per pristatymą ne kartą minėtas ir unikalesnės, šiai istorinei miesto daliai būdingesnės, architektūrinės išraiškos poreikis – projektas vertintojams pasirodė tinkamesnis verslo ir administraciniam kvartalui. Tokį įspūdį kalbėjusieji siejo pirmiausia su planuojamu kietųjų dangų plotu – nors architektai pabrėžė jį esant mažesnį nei priimtas standartas (suplanuota 4000 kv. m vejos, 760 kv. m kietųjų dangų, 780 kv. m takelių ir 240 kv.…
Dar vienas „Mantinga“ įsipareigojimas: iki 2025 metų gaminių sudėtyje neliks narvuose laikomų vištų kiaušinių
Per mėnesį virš 50 tonų kiaušinių masės sunaudojanti šaldytų duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių kompanija UAB „Mantinga“ įsipareigojo iki 2025 metų visiškai atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių. Laisvai laikomų vištų kiaušinių naudojimas „Mantinga” gamyboje nėra nauja, nes dalis įmonės produkcijos jau dabar yra gaminama su tokiais kiaušiniais. „Šis įsipareigojimas yra tiesiogiai susijęs su įmonės strategija – gamyboje naudoti tik kokybiškus ir atsakingai parinktus ingredientus. Esame socialiai atsakingas verslas, atkreipiame dėmesį ne tik į augantį vartotojų dėmesį produkto kokybei, bet ir jų gamybai auginamų gyvūnų gerovę. Be šio susitarimo, jau nuo 2018 metų esame įsipareigoję mažinti cukraus, druskos ir riebalų kiekį gaminiuose“, – kalbėjo UAB „Mantinga“ generalinis direktorius Mantas Agentas. „Per…
Laikinosios sostinės širdyje statybos darbus vykdžiusios įmonės sąžinė nubudo tik po patikrinimo
Yla išlindo iš maišo paaiškėjus, kad bendrovė kai kuriems darbuotojams vėluoja išmokėti atlyginimus. Po detalesnio patikrinimo įmonė papildomai deklaravo 146 tūkst. eurų išmokėtų dividendų ir daugiau nei 5 tūkst. eurų PVM apmokestinamų sandorių, todėl valstybės biudžetą papildė 23 tūkst. eurų priskaičiuotų mokesčių. 2020 m. kovo 5 d., Kaunas. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) informuoja, kad statybų darbus Kauno miesto centre vykdanti bendrovė po patikrinimo privalėjo deklaruoti 146 tūkst. eurų išmokų ir sumokėti beveik 22 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM). Įmonė taip pat patikslino pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaraciją, papildomai deklaruodama 5,1 tūkst. eurų apmokestinamųjų sandorių, todėl papildomai sumokėjo 1,1 tūkst. eurų…
Aukštojo mokslo komercializacija: kur ribos?
Doc. dr. Tomas Berkmanas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetas Globali perspektyva Pastaruoju metu pasaulyje – ypač tame, kuris tradiciškai asocijuojasi su Vakarais – daugėja nuomonių ir faktinės informacijos apie tai, kokią žalą aukštajam mokslui darė ir vis dar daro jo komercializacija. Savaime šis procesas nėra blogis ipso facto. Tačiau dėl srities specifiškumo ir visuomeninės reikšmės, neapgalvoti ir pertekliniai jos sukomercinimo procesai visgi pradeda reikštis groteskiškomis grimasomis, kurios iš esmės iškreipia visą aukštąjį mokslą. Tai turi pasekmių ne tik mokslininkams, dėstytojams ir studentijai – tai lemia esminius pokyčius visoje visuomenėje, kuri dėl to tikrai netampa inteligentiškesnė, atsakingesnė, kultūriškai ir etiškai labiau išprususi. Veikiau atvirkščiai – pildosi tokių ekonominių redukcionistų kaip Karlas…
Seimo Pirmininkas: „Transatlantiniai santykiai svarbūs mūsų regiono saugumui“
2020 m. kovo 5 d. pranešimas žiniasklaidai Vašingtone (Jungtinės Amerikos Valstijos, JAV) su oficialiu darbo vizitu besilankantis Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto Europos reikalų pakomitečio pirmininku Viljamu Kytingu (William Keating) ir Kongreso nariu Marijumi Diaz-Balartu (Mario Díaz-Balart). Susitikimų metu aptarti transatlantinio bei dvišalio bendradarbiavimo klausimai ir regioninio saugumo iššūkiai. „Šiandien mums labai svarbu išsaugoti ir stiprinti transatlantinius santykius, kurie lemia ir mūsų regiono saugumą. Turime bendrai ir operatyviai reaguoti į saugumo iššūkius“, – sako parlamento vadovas. Vizito metu Seimo Pirmininkas kartu su Latvijos ir Lenkijos parlamentų Pirmininkėmis ir Estijos parlamentarais dalyvavo diskusijoje „The Heritage Foundation“ apie JAV politikos aktualijas. Vašingtone parlamento vadovas skyrė dėmesį…
RRT skelbia elektroninių ryšių rinkos 2019 m. IV ketvirčio duomenis
2020-03-05, Vilnius. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia elektroninių ryšių rinkos 2019 m. IV ketvirčio duomenis. RRT duomenimis, LTE technologijos (4G) aktyvių SIM kortelių, naudojamų interneto prieigos paslaugoms teikti, skaičius 2019 m. išaugo 14,4 proc. ir pasiekė 2,4 mln. vnt. Keičiantis gyventojų įpročiams, per metus 18,3 proc. sumažėjo siunčiamų SMS skaičius – nuo 3 978,0 mln. 2018 m. iki 3 248,6 mln., ir toliau auga mobiliu internetu išsiunčiamų duomenų kiekis, kuris per 2019 m. padidėjo net 50,5 proc. ir siekė 460 767 TB. Vieno paslaugų gavėjo per mėnesį išsiųstų ir priimtų duomenų kiekis per metus išaugo 35,4 proc. – nuo 9,8 GB 2018 m. iki 13,3 GB. Bendrosios elektroninių ryšių sektoriaus pajamos…
Paradoksas: užfiksavus pirmąjį koronaviruso atvejį šalyje, gyventojų baimė sumažėjo
Panašu, kad koronaviruso Lietuvos gyventojai bijojo tik tol, kol šis pasiekė Lietuvą: užfiksavus pirmąjį ligos atvejį šalyje, gyventojų panika sumažėjo, daugiau nei pusė jų jaučiasi ramūs. Taip pat ženkliai išaugo pasitikėjimas valdžios institucijų gebėjimu susidoroti su koronaviruso grėsme bei padaugėjo tų, kurie jau ėmėsi prevencinių priemonių saugotis nuo viruso plitimo, rodo „KOG Instituto“ atlikta apklausa. Koronavirusui pradėjus plisti Italijoje 29 proc. šalies gyventojų jautėsi išsigandę – savo susirūpinimą vertino aukščiausiais 8-10 balais, tuo tarpu visiškai ramūs (susirūpinimą vertino 1-3 balais) jautėsi 36 proc. gyventojų. Paskelbus apie pirmąjį ligos atvejį Lietuvoje, itin susirūpinusiųjų dalis sumažėjo perpus (iki 15 proc.), o ramiųjų dalis išaugo iki 52% (vietoj buvusių 36%). „Panašu, kad…
Naujas vairuotojų iššūkis kelyje – automobilių elektronikos gedimai
Ne tik nuo automobilio pagaminimo metų ar jo nusidėvėjimo priklauso kelyje įvykstančių transporto priemonės gedimų dažnis. Draudikai pastebi, kad pastaraisiais metais gerokai padaugėjo atvejų, kai pagalbos kelyje tarnybą kviečia naujesnių automobilių vairuotojai. Specialistai teigia, kad elektronikos gedimų vairuotojai savarankiškai įveikti neįstengia. „Gjensidige“ duomenimis, dažniausia priežastis, dėl ko vairuotojai kviečia pagalbos kelyje tarnybą, yra eismo įvykiai, po kurių automobilis nebegali važiuoti. Antra svarbi priežastis – automobilio gedimai kelyje. „Matome, kad pagalbos kelyje ekipažų Lietuvos vairuotojams dvigubai dažniau prireikia darbo dienomis nei savaitgaliais, o tai susiję su intensyvesniu eismu ir žmonių suplanuotu laiku. Daugiausia iškvietimų sulaukiame „piko“ metu – ryte nuo 7 iki 9 val. ir vakare nuo 17 iki 19 valandos.…