„Jei gyvatė būtų buvusi uždrausta, Adomas ją būtų suvalgęs“, – be galo taiklūs Marko Tveno žodžiai. Kas negalima, traukia lyg magnetas. Prieiti, paragauti, išbandyti ar bent akimirkai prisiliesti. Kuo labiau draudžiama, tuo labiau geidžiama pajausti uždrausto vaisiaus skonį. Uždrausto vaisiaus saldumas Kodėl uždraustas vaisius toks saldus? Ir kodėl laimė nėra absoliutus saugiklis nuo uždrausto vaisiaus paieškų? Dėl to, kad tikrasis vaisiaus saldumas slypi akyse, fantazijose, tiesiog – mūsų mintyse. Matom – patrauklu, žinom – uždrausta, o dėl viso kito, kodėl išties apsąla širdis ir aptemsta protas – kaltos fantazijos. Nebežinai, kas su tavimi vyksta, o tikrasis kaltininkas – slepiasi mintyse. Iliuzija, kuriai negali atsispirti Kodėl? Nes aš nežinau, koks iš…
Kas padės Kazlų Rūdos merui dirbti skaidriai ?
Metų pradžioje paskelbus Kazlų Rūdos savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2020 metų bendrojo plano projektą, tarp gyventojų kilo nemažas sąmyšis. Reikalavimas tokiam pertvarkymui turi būti paremtas konkrečiais paskaičiavimais. Deja, projekto rengėjai su meru priešakyje sunkiai suskaičiuoja iki 11-kos. Imituojant tinklo pertvarką uždaromos savivaldybės mokyklos kaip atskiri juridiniai vienetai, tačiau atidaroma daugiau skyrių, taip iš esmės paliekant tokį pat mokyklų skaičių tinkle. Paskaičiuokime – buvo 11 mokyklų, liko viena mokykla ir 10 skyrių… Gal aritmetikos pamokas meras M.Varaška Ir lankė, tačiau žinias būtina nuolat atnaujinti ir neklaidinti bendruomenės. Sukilę mokytojai, mokiniai, tėvai klausia kur protas, kur logika ? Koks tikslas prie gimnazijos prijungti pagrindinę bei pradinę mokyklas kaip skyrius, bet palikti…
Kultūros viceministrė G. Žemaitytė dalyvavo 2005 m. UNESCO konvencijos tarpvyriausybinio komiteto sesijoje
Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė dalyvavo UNESCO Kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo konvencijos tarpvyriausybinio komiteto 13-oje sesijoje Paryžiuje. Sesijos renginiuose tarpvyriausybinis komitetas aptarė 2020–2021 metų darbo planą, apimantį kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo politikos stebėseną ir gebėjimų stiprinimą, taip pat Tarptautinio kultūros įvairovės fondo (IFCD) veiklos klausimus. 2005 metais Paryžiuje priimta UNESCO konvencija dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo aprėpia vienuolika sričių: kultūros politiką, medijas, skaitmeninę aplinką, visuomenės įtrauktį, nevyriausybinių organizacijų veiklą, menininkų ir kultūros profesionalų mobilumą, kultūros prekių ir paslaugų judėjimą ir mainus, tarptautines sutartis ir susitarimus, nacionalinius darnaus vystymosi planus ir politiką, tarptautines darnaus vystymosi programas, lyčių lygybę, menininkų laisves. Konvencija skatinama pripažinti išskirtinį šiuolaikinės kultūros…
4 paskutinės minutės Valentino dienos dovanos technologijų fanams
Valentino diena – puiki proga savo antrajai pusei skirti daugiau meilės ir dėmesio. Didžiuosiuose parduotuvių centruose pasimetę tarp širdelės formų šokoladų ir spalvingų atvirukų sustokite, giliai įkvėpkite ir pasvarstykite – galbūt verta investuoti į išliekamąją vertę turintį daiktą, kuris jūsų partnerį galėtų džiuginti ištisus metus? Dovanos vyrams dažniausiai būna praktiškos ir pritaikomos jų kasdienybėje, bet skutimosi rinkinį ar dar vieną porą kojinių galima išmainyti į kasdienybėje nuolat gelbstinčias naujas šių laikų technologijas. Išmanusis laikrodis: ir aksesuaras, ir asmeninis treneris Laikrodžiai – aksesuarų klasika, kurią pastaraisiais metais ištobulino ir įvairūs išmanių technologijų gamintojai. Renkant dovaną vyrui vertėtų pagalvoti apie jo interesus ir hobius. Jei mylimasis paskutiniu metu pasinėrė į sveiką gyvenseną…
Vertėjo krėslo premija – Laurai Laurušaitei
Lietuvių PEN centro ir Kultūros ministerijos įsteigta Vertėjo krėslo premija šiemet paskirta Laurai Laurušaitei už meistriškai įveiktus įvairiapusius originalo teksto iššūkius verčiant Noros Ikstenos knygą „Motinos pienas“ („Tyto alba“, 2019). L. Laurušaitė – vertėja iš latvių ir anglų kalbų, Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos pirmininkė. Baigė kalbinės (bakalauro) ir literatūrinės (magistro) baltistikos studijas Vilniaus universitete, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūrinės komparatyvistikos doktorantūrą. Dvejus metus stažavo Latvijoje. Iš latvių kalbos išvertė daug šiuolaikinių autorių apsakymų antologijoms, žurnalams, Mario Putninio romaną „Laukiniai pyragai“ („Nieko rimto“, 2014) ir Gunčio Bojaro „Šilko gyvatė“ („Alma littera“, 2011), pjesių Lietuvos teatrams. 2005–2009 m. buvo kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ korespondentė Latvijoje, rengė rubriką „Avižų kioskas“, kurioje supažindino…
Kas trečios poros romantinius santykius Lietuvoje temdo įtampa dėl finansų
Nors Šv. Valentino dieną nuo raudonų širdelių gausos gali raibti akys, o viską aplink, regis, užvaldo romantika, tačiau kasdienybėje porų santykiams iššūkių dažnai kelia labai žemiški dalykai – pavyzdžiui, finansinės problemos. Tarptautinės kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ atliktas Europos vartotojų mokėjimų tyrimas rodo, kad net trečdalio lietuvių romantiniuose santykiuose finansiniai reikalai kelia įtampą. Psichologai tai aiškina kiekvieno žmogaus jaučiamu saugumo poreikiu, kuris šiandienos pasaulyje didele dalimi yra susijęs su pinigais. Lietuviams santykiuose finansai įtampą kelia gerokai dažniau nei vidutiniškai europiečiams. Europoje dėl finansinių reikalų problemų santykiuose kyla kas ketvirtai porai. „Turimi mokestiniai įsipareigojimai, finansinių lūkesčių ir galimybių neatitikimas, vieno ar abiejų partnerių patiriamos finansinės problemos neabejotinai gali paveikti ir asmeninius santykius,…
Ar laukiamos jaunos šeimos Lietuvos regionuose?
Norint atgaivinti Lietuvos regionus ir pritraukti į juos jaunas šeimas reikia remtis ne statistiniais kriterijais, o vertinti regiono potencialą bei pasiryžimą skatinti jo ekonominę ir socialinę plėtrą. Taip teigia šalies savivaldybės, vertindamos tai, kad nuo sausio 1 dienos Utenos miestas, Gargždai ir didžioji Tauragės miesto dalis pateko į zoną, kurioje jaunos šeimos nebegali pasinaudoti finansine paskata pirmam būstui įsigyti. Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas numato, kad įsigyjamo pirmojo būsto teritorijoje nekilnojamojo turto (NT) kvadratinio metro vidutinė vertė turi būti bent 65 proc. mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę Lietuvoje. Ji peržiūrima kiekvienų metų sausio 1 d. ir skelbiama Nekilnojamo turto registre. Dėl šio kasmetinio vertės…
Ekologiški produktai – nauda pirkėjams: kviečia pasinaudoti ekologinio ženklinimo galimybėmis
Prieš trejetą metų Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad beveik pusė šalies gyventojų perka ekologiškus produktus. Gyventojai akylai stebi, ką deda į pirkinių krepšelį, ir ši tendencija toliau stiprės. Savo ruožtu Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) primena, kad verslininkai gali gauti iki 80 tūkst. Eur. finansavimą pagal priemonę „ECO-INOVACIJOS LT“, kurį gali panaudoti ir ekologiniam ženklinimui. Iš viso šiuo kvietimu netechnologinių inovacijų skatinimui numatyta skirti 1,5 mln. Eur. Už ekologišką gaminį sutinkama mokėti daugiau „Kantar TNS“ 2017-aisiais atliktu tyrimu, kuriuo analizuotas lietuvių požiūris į ekologišką gyvenimo būdą, išsiaiškinta, kad sveikesnį produktą renkasi 46 proc. šalies gyventojų. Šis tyrimas taip pat parodė, kad pusė perkančiųjų ekologiškus gaminius mano, jog už natūralius maisto produktus verta mokėti…
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Juozo Imbraso pranešimas: „Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai dalyvavo išvažiuojamajame posėdyje“
2020 m. vasario 12 d. pranešimas žiniasklaidai Vasario 11 d. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas dalyvavo išvažiuojamajame posėdyje. Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas, komiteto nariai Artūras Skardžius ir Kęstutis Bacvinka lankėsi keturiose naudotų padangų perdirbimo įmonėse: Elektrėnuose, Kaune, Vandžiogaloje (Kauno r.) ir Šiauliuose. Pirmiausia buvo aplankyta UAB „Ekobazė“, esanti Elektrėnuose. Pasak įmonės direktoriaus Karolio Kubiliaus, UAB „Ekobazė“ yra stambiausias naudotų padangų perdirbėjas Lietuvoje. Šiais metais įmonė ketina perdirbti 17 tūkst. tonų padangų. Perdirbama didžioji dalis Lietuvos padangų. Anot K. Kubiliaus, didelė Lietuvos padangų perdirbėjų problema – nekontroliuojamas kiekis. Disbalansas tarp importuoto ir perdirbto kiekio. Problema – kaip reguliuoti ir apskaityti. Perdirbamos padangos smulkinamos, o metalas parduodamas Lietuvoje, tekstilė parduodama Lenkijai. Didžioji įmonės…
Sinchronizacijos projektui dar daugiau dėmesio – bus kuriama Vyriausybės komisija
Vyriausybė pritarė Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Europos tinklais ataskaitai, kurioje pristatyta projekto eiga ir 2019 m. atlikti svarbiausi darbai. Taip pat pritarta siūlymui įkurti Vyriausybės komisiją, kuri užtikrins projekto koordinavimą aukščiausiu lygiu. Vyriausybė priėmė sprendimą įsteigti specialią komisiją atsižvelgdama į sinchronizacijos svarbą ir projekto kompleksiškumą, kuris apima ne tik elektros perdavimo infrastruktūros parengimą, bet ir santykius su kitomis šalimis. Ši komisija užtikrins sklandų tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir koordinavimą, siekiant pagrindinio tikslo – Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais iki 2025 m. „Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija – strateginis energetinio saugumo projektas, kuriam nuo pat pradžių Vyriausybė skiria prioritetinį dėmesį. Projektas turi būti įgyvendinamas sparčiai, darbų daugės ir…