– Banko grupė uždirbo 51,5 mln. eurų grynojo pelno, nuosavybės grąža viršijo 17 proc. – Tipinės veiklos rezultatas per pastaruosius metus išaugo 17 proc. – Sparčiai augo paskolų ir finansinės nuomos portfelis – per metus padidėjo 21 proc. – Indėlių portfelis viršijo 2 mlrd. eurų ribą. – Per 2019 m. vyko rekordinė prekyba Šiaulių banko akcijomis. – Nuo 2020 m. sausio 1 d. už Šiaulių banko tiesioginę priežiūrą tampa atsakingas Europos Centrinis Bankas. – Šiaulių bankas išlaikė lyderio poziciją geriausiai klientus aptarnaujančio banko tyrime. „Finansiniai rezultatai – puikus banko įdirbio ir nuoseklaus augimo atspindys, įrodantis tinkamai pasirinktas strategines kryptis. Metai buvo kupini iššūkių ir įvertinimų, kurie lems ir šių metų…
Diskusija „Europietiškas Kovo 11-osios kelias“ ir fotografijų parodos atidarymas
Š.m. kovo 2 d., pirmadienį, 12 val., EP narių A. Kubiliaus, R. Juknevičienės, L. Mažylio biure Vilniuje įvyks diskusija „Europietiškas Kovo 11-osios kelias“, skirta Nepriklausomybės atstatymo trisdešimtmečiui. Joje dalyvaus EP nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė, kuri taip pat yra Nepriklausomybės Akto signatarė. Diskusijos dalyvius kalbins Algis Ramanauskas. Po diskusijos įvyks fotografijų parodos „Mūsų kelias Su Sąjūdžiu – Už Lietuvą“ atidarymas. Parodoje bus eksponuojamos dar nematytos Nepriklausomybės atkūrimo procese dalyvavusių R. Juknevičienės ir A. Kubiliaus nuotraukos. Eksponuojamos fotografijos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Pasvalio muziejaus ir asmeninių archyvų. Pranešimą paskelbė: Ugnė Naujokaitytė, Europos Parlamento narės Rasos Juknevičienės biuras
Lietuva siekia papildomų ES lėšų „Rail Baltica“ pagrindinės linijos statyboms nuo Kauno iki Latvijos sienos
Lietuva kartu su projekto partneriais pateikė paraiškas gauti papildomą Europos Infrastruktūros tinklų priemonės ES paramą „Rail Baltica“ projekto veikloms. Bendras visų šalių paraiškoje nurodytas projekto finansavimo iš ES poreikis siekia 664,1 mln. eurų, iš kurių Lietuvos dalis – 278,9 mln. eurai. ES institucijų sprendimo dėl finansavimo patvirtinimo laukiama 2020 m. birželio – liepos mėn. „ Norėdami pasiekti užsibrėžtą tikslą, iki 2026 metų įgyvendinti projektą, turime sudarę aiškų veiklų įgyvendinimo planą, pagal kurį šio periodo veikloms, kurioms dar nėra skirtas finansavimas, įgyvendinti, reikės 328,1 mln. eurų, iš kurių ES parama turėtų siekti 278,9 mln. eurų. Likusi dalis bus finansuojama nacionaliniais finansiniais ištekliais. Tikimės, kad ES vykdys savo įsipareigojimą finansuoti projektą ir…
Prezidentūroje vyks diskusija-konferencija „Lietuvos miškai po 2020 metų“
Rytoj, vasario 28 d., 10 val. Prezidento rūmų Kolonų salėje vyks Aplinkos ministerijos kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija organizuojama įžanginė diskusija-konferencija „Lietuvos miškai po 2020 metų“. Konferencija skirta aptarti Lietuvos miškų politikos kryptims ir iššūkiams po 2020 metų. Šiais metais baigiant galioti Nacionalinės miškų ūkio strategijos sektoriaus plėtros programai, būtina pradėti diskusiją dėl naujo miškų politikos strateginio dokumento turinio, kuris atlieptų šiandienos visuomenės poreikius miškams, aplinkosaugos problemas ir klimato kaitos iššūkius. Prezidento rūmuose vyksiančioje diskusijoje dalyvaus įvairių visuomenės grupių atstovai, valstybės institucijos, mokslininkai, nevyriausybinės organizacijos, privačių miškų savininkai. Tik visoms visuomenės grupėms diskutuojant apie kylančias problemas bus galima rasti tvarius sprendimus dėl Lietuvos miškų ateities. Informacija žiniasklaidai Bus galimybė…
A. Radavičius. Švari energija verslui – ne pasirinkimas, o nauja realybė
Nors klimato kaita pirmųjų puslapių verta naujiena turėjo tapti dar prieš kelis dešimtmečius, tikra aktualija ji virto visai neseniai. Tik šiemet Europa parengė planą, dar vadinamą Žaliuoju susitarimu (angl. Green Deal), ir jame iškėlė tikslą tapti neutralaus poveikio klimatui žemynu iki 2050-ųjų. Judant šio tikslo link, itin daug reikšmės turės švari elektros energija – pingant ir tobulėjant technologijoms, ją naudoti tampa naudingiau, nei to nedaryti. Taip elgtis užsienio kompanijas skatinančios verslo aplinkos netrukus turėtume sulaukti ir Lietuvoje. Klimato pokyčiai vienaip ar kitaip jaučiami visame pasaulyje, į vykstančius pasikeitimus neišvengiamai privalo reaguoti ir verslas. Tai nulemia daugybė priežasčių, tarp kurių – tiek aplinkos tausojimu besirūpinančių vartotojų spaudimas, tiek ir, žinoma, ekonominės…
Teisininkė: „Darbo santykių reguliavimas epidemijos metu – neapibrėžtas“
Italijoje prasidėjus koronaviruso protrūkiui, ekspertai svarsto, kad tik laiko klausimas, kada pirmuosius ligos atvejus fiksuosime Lietuvoje. Jau dabar grįžusieji iš susirgimo židinių gali gauti laikino nedarbingumo pažymėjimą, todėl didesnis susirgimo mastas neabejotinai paveiktų ir šalies įmonių darbo procesus. Teisininkai sako, kad tiek darbuotojai, tiek darbdaviai galimoms situacijoms turi ruoštis iš anksto: nors teisiniame reguliavime esama spragų, ypač svarbi aiški darbdavio komunikacija. Sveikatos priežiūros specialistai teigia, kad grįžusieji iš kelionių koronaviruso židiniuose, pavyzdžiui, Kinijos ar Italijos, inkubaciniu laikotarpiu turėtų likti namuose, o pajutę ligos simptomus, nedelsdami kreiptis į gydytoją. Nors darbdaviai turėtų sudaryti galimybę dirbti nuotoliniu būdu, teisės firmos „Sorainen“ darbo teisės praktikos vadovė Agnietė Venckienė sako, kad darbdavys ne visada…
Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Kaune nuo 2020 m. kovo 1 d. bus net 20,7 proc. mažesnė, nei pernai
Dėl sumažėjusių perkamos šilumos ir kuro kainų nuo š. m. kovo 1 d. kauniečiams bei Kauno rajono ir Jurbarko gyventojams nustatyta net 20,7 proc. mažesnė nei pernai kovą centralizuotai tiekiamos šilumos kaina. Vienanarė šilumos kaina gyventojams nuo š. m. kovo 1 d. bus 4,33 ct už kilovatvalandę su PVM. Palyginus su praėjusiųjų metų kovo mėnesiu, ši kovą centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Kaune bus net 20,7 proc. mažesnė. Pernai kovą ji sudarė 5,46 ct/kWh su PVM. Sumažėjimas pavaizduotas grafike. Šilumos kaina Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke mažėja ir palyginus su šių metų vasariu. Šį vasarį šilumos kaina gyventojams sudaro 4,87 ct už kilovatvalandę su PVM, taigi kovą šilumos kaina bus 11,1…
Konkursą vadovauti valstybiniam chorui „Vilnius“ laimėjo V. Bagdonas
Kultūros ministerijos konkursą eiti Koncertinės įstaigos valstybinio choro „Vilnius“ vadovo pareigas laimėjo dabartinis choro vadovas Vladas Bagdonas. Ilgametis choro „Vilnius“ vadovas V. Bagdonas taip pat yra buvęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas, dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 1983 metais tuometėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje V. Bagdonas baigė chorinio dirigavimo, 1991 m. – solinio dainavimo klases. Konkurso laimėjusio asmens tinkamumas eiti pareigas dar bus patikrintas teisėsaugos institucijų, kaip numatyta teisės aktuose. Koncertinės įstaigos valstybinio choro „Vilnius“ vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai. Pranešimą paskelbė: Ramūnas Korsakas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas domėjosi valstybės sienos apsauga
2020 m. vasario 27 d. pranešimas žiniasklaidai Vasario 26 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas lankėsi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) Vilniaus pasienio rinktinėje. Komiteto nariams buvo pristatyti Tarnybos struktūriniai pokyčiai, pagrindiniai šių metų veiklos prioritetai, turimi ir planuojami žmogiškieji ištekliai, finansiniai resursai ir perspektyvos, planuojama įsigyti sienos stebėjimo įranga ir priemonės, pateikta informacija apie Tarnyboje vykdomą korupcijos prevenciją ir jos rezultatus. Pristatydamas situacijos prie valstybės sienos 2019 metų apžvalgą, Tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas atkreipė Komiteto narių dėmesį į neteisėtos migracijos dinamiką ir piktnaudžiavimo prieglobsčio procedūra problemas, aptarė padėtį prie Lietuvos Respublikos saugomos Europos Sąjungos išorės sienos, taip pat…
Konkurencingumo taryboje – dėmesys Europos žaliajam kursui ir bendrosios ES rinkos funkcionavimui
Šiandien Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos Konkurencingumo tarybos posėdyje diskutuojama apie Europos Sąjungos (ES) žaliąjį kursą – perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos. Taip pat didelis dėmesys skiriamas ES bendrosios rinkos stiprinimo ir funkcionavimo klausimams. “Sėkmingam žaliojo kurso įgyvendinimui svarbus geras teisinių instrumentų, investicijų ir skaitmeninių technologijų įgalinimas. Lietuvos nacionaliniam energetikos ir klimato planui iki 2030 m. įgyvendinti bus būtinas ir mūsų pramonės indėlis. Tam reikalingos 14 mlrd. eurų investicijos ir mūsų pramonei svarbi lygiateisė prieiga prie ES finansinių instrumentų. Planuojant investicijas verslas turi žinoti, kad transformacija reikalauja naujų sprendimų ir technologijų, o tai reiškia naujas rinkas ir paties verslo augimą“, – sakė laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Lietuva laikosi…
