Gruodžio 9 d., pirmadienį, Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES Briuselyje buvo pristatyta iniciatyva kitąmet atnaujinti tarptautinius „Sacharovo klausymus“ – diskusijas apie žmogaus teisių problemas ir konkrečias rekomendacijas jų sprendimui, kurias prieš 45 metus pradėjo Nobelio premijos laureatas, akademikas Andrejus Sacharovas. Klausymus atnaujinti ėmėsi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) A. Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija, pilietinės visuomenės, NVO atstovais, diplomatais ir kitais šalies universitetais.
Klausymų atnaujinimo projektas remiasi ne tik garsiojo žmogaus teisių gynėjo A. Sacharovo idėjomis, tačiau ir Helsinkyje 1975-aisiais įvykusiu susitarimu, kuris siekė numalšinti Šaltojo karo įtampas tarp rytų ir vakarų. Nors žmogaus teisių pažeidimai po to tęsėsi dar ilgai, galiausiai Sovietų Sąjunga žlugo, o Helsinkio susitarimas buvo reikšmingas postūmis kovoje už žmogaus teises ir pilietiškumą. Organizatorių teigimu, šiandien ši kova yra vis dar labai aktuali ir reikalinga.
„Deja, dabartinė politinė situacija Europoje vis dar yra mažų mažiausiai problematiška. Mums be galo reikalingi tokie drąsūs, ryžtingi vizionieriai, koks buvo A. Sacharovas. Žmogaus teisių padėtis Rytuose yra ne ką geresnė, o gal net blogesnė nei sovietmečiu – žmonės yra dešimtmečiams įkalinami pagal sufabrikuotus kaltinimus. Kaip ir anuomet, reikalingi žmonės, tikintys geresne ateitimi, lygiomis teisėmis rytuose ir vakaruose, kupini ryžto ir užsidegimo kurti padorios visuomenės viziją“, – paaiškina VDU A. Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro vadovas, profesorius Robertas van Vorenas.
2020 m. gegužę Vilniuje vyksiančiuose „Sacharovo klausymuose“ bus aptariamas žmogaus teisių užtikrinimas skaitmeninėje erdvėje, klimato kaitos politika, įtraukios visuomenės kūrimas ir kiti klausimai. Renginyje ketinama suburti aktyvistus, kurie ateityje galėtų prisidėti prie politikos formavimo ir įgyvendinti klausymuose aptartas vizijas.
„Simboliška, kad šeštieji tarptautiniai „Sacharovo klausymai“ vyks Seimo salėje, kurioje 1990-ųjų kovą Lietuva atstatė savo nepriklausomybę – juk tai buvo tiesioginė Helsinkio susitarimo išdava. Mūsų projektas yra pilietinės visuomenės iniciatyva, tačiau prie jo daug prisideda švietimo ir valstybinės institucijos – taip užtikrinant, kad mūsų balsas bus išgirstas ir turės realią galimybę paveikti politinius sprendimus“, – viliasi prof. R. van Vorenas.
Iniciatyvos pristatyme Briuselyje kartu su profesoriumi dalyvavo Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, EP viceprezidentė Heidi Hautala, A. Sacharovo anūkė, fizikė, žmogaus teisių aktyvistė Marina Sacharov-Liberman, „Radio Free Europe“ prezidentas Jamie Fly, Briuselyje veikiančio centro „Defending Democracy“ vykdančioji direktorė Alice Stollmeyer, ES pareigūnai, diplomatai, NVO ir akademinės bendruomenės atstovai.
Atnaujinamus klausymus remia A. Sacharovo šeima, Europos parlamentas, Lietuvos ir Nyderlandų užsienio reikalų ministerijos. „Sacharovo klausymai“ Vilniuje bus vienas iš 2020-2025 metų projekto „Helsinkio dvasios atgaivinimas“ („Reviving the Helsinki Spirit“) renginių.
„Sacharovo klausymuose“ žmogaus teisių ekspertai ir gynėjai, remdamiesi gyvais liudijimais, išsamiai aptaria žmogaus teisių problematiką ir parengia konkrečias rekomendacijas jų sprendimui. Iki šiol šie renginiai vyko Kopenhagoje (1975 m.), Romoje (1977 m.), Vašingtone (1979 m.), Lisabonoje (1983 m.) ir Londone (1985 m.). Romoje vykusių klausymų metu Lietuvos politinio kalinio Viktoro Petkaus liudijimus perskaitė Tomas Venclova.
Andrejus Sacharovas (1921–1989) – vienas drąsiausių sovietų režimo kritikų, tapęs kovos už pamatines žmogaus teises simboliu. Pirmiausia išgarsėjęs kaip vandenilinės bombos išradėjas, vėliau mokslininkas susirūpino savo atradimo pasekmėmis žmonijai ir pradėjo didinti sąmoningumą apie branduolinio ginklavimosi pavojus. A. Sacharovas Sovietų Sąjungoje buvo laikomas pavojingu disidentu. Iš dalies jo dėka buvo pasirašyta Branduolinių bandymų uždraudimo sutartis, o 1970-aisiais, nepaisant režimo spaudimo, su bendraminčiais įsteigtas Maskvos Žmogaus Teisių komitetas. 1975 m. A. Sacharovui įteikta Nobelio taikos premija. Dėl nuolatinių pastangų stengiantis išlaisvinti disidentus ir režimo kritikos, jis buvo ištremtas į Gorkio miestą, siekiant apriboti jo ryšius su užsieniu. A. Sacharovo vardu pavadinta Europos Parlamento premija, kasmet teikiama kovotojams už minties laisvę. Nuo 2017 m. Vytauto Didžiojo universitete veikia A. Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas žmogaus ir pilietinių teisių problematikai, Vidurio ir Rytų Europos valstybių politikai ir kitiems klausimams.
Pranešimą paskelbė: Martynas Gedvila, Vytauto Didžiojo universitetas
