Įmonė tiki miesto perspektyvomis tapti verslo plėtros centru Didžiausios Baltijos šalyse komercinio nekilnojamojo turto (NT) fondų valdymo bendrovės EfTEN Capital AS valdomas fondas „EfTEN Real Estate Fund 4“ įsigijo prekybos centrą „River Mall“ bei verslo centrą „River Hall“, esančius Kaune. Prekybos ir verslo centrų įsigijimą finansavo „Swedbank“. Pirkėją sandoryje atstovavo advokatų kontora „FORT“. Sandoris įvykdytas, abiejų šalių susitarimu sandorio suma neatskleidžiama. Objektų pardavėjas – UAB „SIRIN Development“, išvystęs daugiau nei 300 000 kv. m. komercinio ir industrinio nekilnojamojo turto Lietuvoje, Latvijoje ir Rusijoje. Įmonė šiuo metu sparčiai auga ir per 2019 m. į logistikos parkus Baltijos, Rusijos bei Rumunijos rinkose planuoja investuoti 100 milijonų eurų. Objektų vieta puikiai tinka jų…
Lietuvoje daugėja vairuojančių žmonių: tik trečdalis gyventojų išsiverčia be automobilio
Tyrimai rodo, kad vis mažiau Lietuvos žmonių kasdien išsiverčia be automobilio, nevairuojančių mūsų šalies gyventojų per trejus metus gerokai sumažėjo. Naujausiais duomenimis, mūsų šalyje prie automobilio vairo nesėda 28 proc. žmonių. Jie naudojasi viešuoju transportu, renkasi kitas transporto priemones arba automobiliuose sėdasi į keleivio vietas. „Kasdienio gyvenimo be automobilio neįsivaizduojančių mūsų šalies žmonių skaičius kasmet auga. Šias tendencijas kuria vis didėjantis gyventojų siekis būti savarankiškais. Prie to prisideda ir ekonominės sąlygos – už miesto arba mažesniuose Lietuvos miesteliuose gyvenantiems žmonėms sudarytos menkesnės galimybės naudotis viešuoju transportu. Jiems neturint asmeninės transporto priemonės sunku pasiekti darbovietę, vaikų ugdymų įstaigas ir kitas vietas, kuriose žmonės privalo apsilankyti kiekvieną dieną“, – kalbėjo draudimo bendrovės…
Lietuvoje popiečio metu miega ir bedarbiai, ir vadovai
Netikėta, bet beveik trečdalis suaugusių Lietuvos gyventojų mažiausiai kartą per savaitę lepinasi pokaičio miegu. Nors miegas dieną labiau siejamas su privalomu vaikų darželio dienotvarkės atributu, tačiau mokslininkai tokią poilsio ir streso mažinimo priemonę laiko vienu efektyviausių būdų persikrauti ir išvengti su stresu ir nuovargiu susijusių nelaimių. Lietuvoje mažiausiai kartą per savaitę dienos metu numinga 30 proc. suaugusių gyventojų. Kiek rečiau, bent kartą per mėnesį, tuo lepinasi dar 15 proc. suaugusiųjų, rodo bendrovės BTA užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenys. „Pokaičio miegas padeda greitai, bet kokybiškai pailsėti, persikrauti, sumažinti nerimo bei streso lygį. Mokslininkų vertinimu, 1-1,5 val. miegas dieną prilygsta aštuonių valandų miegui naktį. Daugybė tyrimų patvirtina, jog pokaičio miegas…
Šiaulių banko grupės pirmojo pusmečio rezultatai
Per šešis šių metų mėnesius Šiaulių banko grupė uždirbo 27,8 mln. eurų grynojo pelno. „Pirmasis šių metų pusmetis Šiaulių banko grupei buvo sėkmingas – pasiekti rekordiniai pusmečio grynojo pelno ir tipinės veiklos rodikliai. Tvarus ir stabiliai didėjantis tipinės veiklos pelnas, kuris per metus išaugo 23 proc., leidžia tikėtis sėkmingos rezultatų dinamikos ir ateityje”, – komentavo Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius. Paskolų portfelis auga Banko grupės paskolų ir finansinės nuomos portfelis per 12 mėnesių išaugo 16 proc. ir birželio mėn. pabaigoje viršijo 1,5 mlrd. eurų. Vien per antrąjį šių metų ketvirtį portfelis padidėjo 7 proc. Nuo šių metų pradžios pasirašyta 0,4 mlrd. eurų vertės naujų kreditavimo sutarčių, iš kurių 60…
Šiuolaikinėse bibliotekose – nuo 3D spaudos iki video studijų
Dirbtuvės su 3D spausdintuvais bei robotikos ir elektronikos rinkiniais, edukacinės programos, kūrybos erdvės – prieš dešimtį metų sunku būtų buvę patikėti, kad tokias galimybes ir veiklas siūlys ne kas kita, o bibliotekos. Jos šiandien jau nėra vien ramaus skaitymo ar knygų skolinimosi vietos – tai šiuolaikiški bendruomenių centrai, modernios laisvalaikio vietos, į kurias atėję lankytojai gali susitikti su bendraminčiais bei yra skatinami aktyviai įsitraukti į veiklas, renginius, naujų dalykų mokančius užsiėmimus. Viešosios bibliotekos pačios sėkmingai bando neatsilikti nuo šiuolaikinės visuomenės poreikių, nuolat tobulėdamos jos sparčiai keičia įvaizdį. Siekdamas, kad tokia linkme judėtų ir Vilniaus mokyklų bibliotekos, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybiškumo ir inovacijų centras „LinkMenų fabrikas“ nusprendė prisidėti –…
VMI 700 tūkst. gyventojų laiku grąžino 109 mln. GPM
Pagrindiniai faktai: Pajamų mokesčio permoka grąžinama dėl pritaikyto per mažo NPD, sumokėtų gyvybės draudimo ar pensijų įmokų, palūkanų už būsto kreditą bei įmokų už studijas; Permoka grąžinama tik gyventojams, neskolingiems valstybei ir laiku pateikusiems visas privalomas deklaracijas; Deklaracijas už 2018 m. turėtų patikslinti 25 tūkst. gyventojų, kuriems sugrįžtų 5 mln. eurų GPM; Galimybe susigrąžinti GPM permoką už 2018 m. dar gali pasinaudoti 190 tūkst. gyventojų (29 mln. eurų sumai). 2019 m. rugpjūčio 5 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad beveik 700 tūkst. gyventojų, kurie laiku ir teisingai užpildė pajamų deklaracijas, iki liepos 31 d. pervedė 109,4 mln. eurų Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) permokų. VMI…
Aviacijos ekspertai paaiškino, kodėl vėluoja lėktuvai ir kokios yra keleivių teisės
Nors statistika rodo, kad vėluojančių lėktuvų tenka laukti ne taip ir ilgai, taip tikrai gali neatrodyti tiems, kurie yra patekę tarp tų nelaimingųjų, kurių skrydis buvo atidėtas ir teko šiek tiek palaukti. Laukiantieji skrydžio patiria nepatogumų – tenka sugaišti laiko, koreguoti tolesnius savo planus ir pan. Aviacijos ekspertai aiškina, dėl kokių priežasčių dažniausiai yra nukeliami skrydžiai ir ką apie savo teises tokiais atvejais reikėtų žinoti kiekvienam keleiviui. Dažna priežastis – oro eismo ribojimas Priežasčių, kodėl lėktuvas vėluoja ir delsia pakilti gali būti įvairių – netinkamos oro sąlygos skrydžiui, užtrukusios oro uoste privalomos procedūros – bagažo patikra, dokumentacijos tvarkymas, vėluojantis įgulos laipinimas ar užsitęsęs orlaivio paruošimas skrydžiui. Tačiau, net jei visos…
Dviračių vairuotojų įpročiai neramina: kas penktas išnyksta tamsoje
Beveik 40 proc. dviratininkų gatvėmis važinėja be privalomų atšvaitų. Kitų matomumą kelyje garantuojančių priemonių – dviračio žibintų ar drabužių su šviesą atspindinčiomis detalėmis – naudojimas dar retesnis. Maža to, kas penktas dviratininkas eisme dalyvauja be jokių privalomų, šviesą atspindinčių priemonių. Tokie eksperimento, kurį atliko draudimo bendrovė ERGO Lietuvoje, rezultatai specialistams kelia nerimą. Anot jų, minant dviratį be atšvaitų ar žibintų, ignoruojama smarkiai išauganti skaudžių padarinių rizika. Šviesą atspindinčių drabužių nesirenka Eksperimento metu buvo stebimos Vilniaus gatvės, sulaukiančios didžiausių dviratininkų srautų. Kaip parodė dviratininkų įpročius atskleidžiantys rezultatai, dauguma šios populiarėjančios transporto priemonės vairuotojų į saugumą vis dar numoja ranka. „Liepą vykdyto eksperimento metu stebėjome, ar sostinės gatvėmis važiuojantys dviratininkai naudoja tris…
Sveiko gyvenimo būdo startuolis griauna mitus apie kanapes
Kanapės išgyvena aukso karštinės laikus – tuo įsitikinusi Kauno mokslo ir technologijų parke naują augalinių baltymų išgavimo technologiją kurianti „Biomica“ komanda. Kūrėjai eksperimentuoja su ekologiškomis pluoštinėmis kanapėmis ir tai diegia maisto pramonėje, kai gyvūninės kilmės baltymai keičiami ne mažiau vertingais augaliniais. Tačiau sėkmės, kurią jiems prognozuoja tyrimai ir sveikos gyvensenos produktų bumas, paslaptis slypi dar iki šiol iki galo neišnaudotame kanapių sėklų branduolyje. Tyrimai su vietinių augintojų pluoštinėmis kanapėmis parodė, kad tinkamai apdorojus kanapių sėklas galima išgauti gerokai vertingesnį maistinių medžiagų turintį užkandį. Atsigręžė į vietinių produktų potencialą Noras užkandžiauti ištinka netikėčiau nei žiema kelininkus, juokauja itin išgrynintus baltymus kurianti komandos narė Viktorija Puzerytė. Deja, realybėje tai menki juokai – nors įveikti…
Saulės jėgainė ant stogo – didelė grėsmė kilus gaisrui?
Dar dabar nerimsta aistros dėl pavasarį vykusio gaisro vienoje Norvegijos įmonių, kurios stogas buvo padengtas saulės moduliais. Sudėtingas gaisro gesinimas sukėlė nesibaigiančias diskusijas, ar saulės moduliai galėjo apsunkinti ugniagesių darbą. Įdomu, ar lietuvių specialistai yra pasiruošę kovai su ugnimi degančioje saulės energijos elektrinėje?Diskusijos kilo po nelaimėsSaulės elektrinės, sumontuotos ne tik ant gamyklų, bet ir daugiabučių bei privačių namų stogų – vis dažnesnis reiškinys Lietuvoje. Skandinavijos žiniasklaidoje ir ugniagesių bendruomenėse jau pusmetį netyla diskusijos, kaip tinkamiausiai reiktų elgtis, užsidegus pastatui, kuriame yra veikianti saulės jėgainė. Šios diskusijos paaštrėjo po šių metų balandį Norvegijos Asko gamykloje vykusio gaisro, kurio gesinimą, anot ugniagesių, apsunkino stogą dengusios saulės baterijos. Pasirodo, net ir atjungus elektrą…