Darbo keitimas – iššūkis, sukeliantis stresą dažnam lietuviui. Kuomet pasiūlyti darbo pasiūlymai darbo biržoje (dabartinėje – Užimtumo tarnyboje) neatitinka kandidato lūkesčių, neretai pasitelkiami papildomi darbo skelbimų paieškos kanalai: įdarbinimo agentūros, skelbimų portalai, socialiniai tinklai ar aplinkinių rekomendacijos. Tačiau net esant daugybei skelbimų, kyla klausimas – kaip išsirinkti tinkamiausią darbo pasiūlymą? Šiame straipsnyje pateikiame patarimus, padėsiančius greičiau surasti svajonių darbą. Asmeninis „kodėl?“ – efektyvios darbo paieškos pradžia Siuntinėjate gyvenimo aprašymus, dalyvaujate darbo pokalbiuose, tačiau kurį laiką įsidarbinti taip ir nepavyksta? Nusiteikite – darbo paieškos gali užtrukti priklausomai nuo išsikeltų lūkesčių ir finansinių tikslų. Dažniausia kandidatų klaida – kandidatuojama į visas įmanomas ir nekryptingai. Dauguma nemažą patirtį darbo rinkoje sukaupusių specialistų teigia,…
Baldų tendencijos verslo erdvėse: ko reikia?
Darbuotojai vis daugiau dėmesio kreipia į tai, kaip atrodys jų nauja darbo vieta. Patogi ir šiuolaikiška darbo erdvė skatina darbuotojus labiau įsitraukti, didina jų darbo efektyvumą. Ko reikia, kad darbo vietos būtų ne tik patogios, bet ir atitiktų darbuotojų lūkesčius? Pasauliniuose biuruose vis labiau įsivyrauja penktosios kartos arba dar kitaip vadinama „Office 5.0“ koncepcija. Penktos kartos biurai įrengiami pagal konkrečios kompanijos veiklos specifiką, siekiama efektyviai organizuoti darbo procesus, atsižvelgiama į realius darbuotojų poreikius, siekiama efektyviai valdyti biuro eksploatacinius kaštus. „Darbdaviai, kurdami darbo vietas, pagrindinį dėmesį skiria erdvei. Kai yra pakankamai vietos – lengviau padaryti patogų išplanavimą ar keisti zonų išdėstymą, transformuoti erdvę. Taip pat neretai ieškoma vietų, kur būtų dideli…
Lietuvos pašto Pirkimų skyriui vadovauja Viktorija Norušytė
Nuo liepos 1 d. prie Lietuvos pašto vadovų komandos prisijungė daugiau nei 8 metus viešųjų pirkimų srityje besispecializuojanti Viktorija Norušytė. Iki šiol ji patirties sėmėsi Lietuvos geležinkeliuose ir Viešųjų pirkimų tarnyboje. „Prie Lietuvos pašto prisijungti paskatino sutampančios mano ir bendrovės puoselėjamos vertybės bei požiūris į pirkimus, kai taikomi aukšti pirkimų skaidrumo standartai ir tarpusavyje bendradarbiaujama, siekiant įsigyti bendrovei ekonomiškai naudingiausius sprendinius. Ateidama į Lietuvos paštą keliu sau pagrindinį tikslą – paneigti mitą, kad viešaisiais pirkimais negalima nusipirkti efektyviai. Tikiu, kad dirbant komandoje, mums pavyks to pasiekti“, – sako Pirkimų skyriaus vadovė V. Norušytė. Norušytė Vilniaus Gedimino technikos universitete baigė Informatikos inžinerijos bakalauro bei Vadybos ir verslo administravimo magistro studijas. Valstybės…
„BaltCap“ fondas investavo į Estijos pavėžėjimo bendrovę „Bolt“
Didžiausio privataus kapitalo fondų valdytojo Baltijos šalyse „BaltCap“ ir Japonijos fondų valdymo įmonės „JBIC IG Partners“ įkurta bendrovė „NordicNinja VC“ investavo į Estijos pavėžėjimo paslaugas teikiančią įmonę „Bolt“ (buvusi „Taxify“). Investicijų suma neskelbiama. „Bolt“ yra pirmaujanti Europoje pavėžėjimo paslaugų platforma, savo veiklą pradėjusi 2013 metais. Europoje ir Afrikoje veikianti bendrovė jau sulaukė investicijų iš „Daimler“, „Didi Chuxing“, „Korelya Capital“ ir vieno „TransferWise“ kūrėjų Taaveto Hunrikuso. „Bolt“ paslaugomis naudojasi daugiau nei 25 mln. klientų daugiau nei 30-yje pasaulio šalių. „Bolt“ pasiekimai kuriant pirmaujančią pavėžėjimo platformą – įspūdingi. Investuodami mes remiame bendrovės siekį sukurti ateities transporto sistemą“, – pažymėjo vadovaujantis „NordicNinja VC“ partneris Tomosaku Sohara. „NordicNinja VC“ valdo daugiau nei 100 mln.…
Lietuvos paštas ir „Baltic Post“ susijungė
Lietuvos paštas ir „Baltic Post“ baigė bendrovių reorganizavimo procesą – nuo liepos mėnesio pastarosios veiklą perėmė Lietuvos paštas. Abiejų įmonių klientams niekas nesikeičia – jie ir toliau galės naudotis LP Express kurjerių paslaugomis bei siuntų savitarnos terminalais. „Reorganizavimo procesas buvo būtinas, norint suefektyvinti abiejų įmonių veiklą ir supaprastinti procesus bei jų valdymą, todėl, pritarus bendrovių valdyboms ir Lietuvos pašto akcininko teises įgyvendinančiai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, buvo nuspręsta AB „Baltic Post“ prijungti prie AB Lietuvos pašto. Šis susijungimas – vienas iš nedaugelio šių metų balandžio viduryje pristatytos 2019–2023 m. strategijos įgyvendinimo žingsnių. Numatyti technologiniai ir procesiniai pokyčiai įmonėje leis suefektyvinti jos veiklą ir pagerinti darbo sąlygas įmonių grupės darbuotojams –…
Ministras: „Laisvoji ekonominė zona Alytuje yra būtinybė“
Siekiant stiprinti pietų Lietuvos ekonomiką ir spręsti regionui opias nedarbo ir emigracijos problemas, Alytuje turi būti įkurta laisvoji ekonominė zona, vizito Alytuje metu sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius. Skaičiuojama, kad į naująją Alytaus LEZ galima būtų pritraukti iki 600 mln. eurų investicijų ir sukurti 2 500 darbo vietų. „Alytaus pramonės parkas šiandien nebeturi kur plėstis, o Pietų Lietuvoje nėra kito pramonės parko ar specialiosios ekonominės zonos, kur galėtų kurtis didelius projektus planuojantys investuotojai. Todėl Alytaus aerodromo teritorijoje planuojama įkurti LEZ, kurioje būtų visa gamybos investicijoms reikalinga infrastruktūra ir kiti elementai, padėsiantys pritraukti tiek Lietuvos verslo, tiek užsienio investuotojų gamyklų, kursiančių darbo vietas regiono gyventojams“, – teigia V. Sinkevičius. Naujoji…
Visuomenės saugumas: kokios grėsmės kyla ir kaip jas suvaldyti
Kiekvienas norime jaustis saugus: bijome tapti nusikaltėlių aukomis, patirti smurtą, susidurti su teroro išpuoliais, gaisrais, gamtos stichijomis, prireikus nesulaukti teisėsaugos ir kitų institucijų pagalbos ir t. t. Kartais iš tikrųjų esame pagrįstai saugūs, kartais tokiais jaučiamės (subjektyvus saugumas) arba pasitikime saugumu. Anot teisės sociologo, Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Vytauto Šlapkausko, žmonių ir visuomenės saugumas yra svarbiausia socialinė problema, todėl svarbu įvardyti ir nagrinėti jam kylančias grėsmes. Mokslininkas išskiria keturis socialinių grėsmių tipus: fizinės (skausmas, sužeidimas, mirtis), ekonominės (nuosavybės atėmimas ar sunaikinimas, įsidarbinimo ir naudojimosi resursais galimybių atėmimas), grėsmės teisėms (įkalinimas, žmogaus teisių neigimas) ir grėsmės statusui (viešas pažeminimas). Šios grėsmės dažniausiai pasireiškia ne po vieną, bet kelios iš karto. „Nagrinėdami…
ĮSIGALIOJO MAŽMENINĖS PREKYBOS ĮMONIŲ NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMAI
Liepos 1 d. įsigaliojo Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (MPĮNVDĮ) pataisos, praplečiančios šiame teisės akte numatyto nesąžiningų veiksmų draudimo, taikomo didiesiems prekybininkams, sąrašą ir suteikiančios daugiau įgaliojimų Konkurencijos tarybai. Vadovaujantis MPĮNVDĮ pakeitimais, mažmeninės prekybos įmonės nebegalės reikalauti tiekėjų suteikti komercines nuolaidas ar bet kokį kitą atlyginimą, jeigu dėl to iš anksto nebuvo susitarta raštu, taip pat – taikyti neigiamo poveikio priemones tiekėjams, kurie kreipėsi į Konkurencijos tarybą ar teismą dėl nesąžiningų prekybos įmonės veiksmų. Jeigu prekybininkas taikys tam tikras priemones, kilus ginčui jis turės įrodyti, kad neigiamus padarinius tiekėjas patyrė ne dėl to, kad kreipėsi į Konkurencijos tarybą ar teismą. MPĮNVDĮ pataisos sudaro geresnes galimybes apsaugoti į Konkurencijos…
Vertėjui Corneliui Helliui – Austrijos valstybės premija
Birželio 30 d. Vienos literatūros namuose Corneliui Helliui už lietuvių literatūros vertimus į vokiečių kalbą įteikta Austrijos valstybės premija. Komisija išskyrė ypatingą vertėjo gebėjimą tiksliai, įtaigiai ir natūraliai perteikti kūrinio originalo skambesį ir stilių. C. Hellis taip pat įvertintas už meistrišką šiuolaikinės lietuvių literatūros skerspjūvio pateikimą Austrijos bei kitų vokiškai kalbančių šalių skaitytojams. Vertėjas, publicistas, literatūros kritikas C. Hellis yra išvertęs kelias dešimtis Lietuvos rašytojų (J. Ivanauskaitės, R. Šerelytės, G. Radvilavičiūtės, U. Radzevičiūtės, J. Vaičiūnaitės, V. Juknaitės, N. Miliauskaitės, A. Nykos-Nyliūno, K. Platelio, S. Parulskio, R. Stankevičiaus, H. Kunčiaus, M. Zingerio, E. Ališankos, L. Katkaus, M. Ivaškevičiaus ir kitų) kūrinių, sudaręs kelias lietuvių literatūros antologijas, parengęs knygą apie Vilniaus miestą,…
Lyčių nelygybė stabdo ekonomikos augimą ir pažangą
Diskriminacija dėl lyties išlieka viena labiausiai paplitusių pasaulyje, įskaitant Lietuvą. Nors daug nuveikta siekiant užtikrinti lyčių lygybę, daugelyje šalių moterys vis dar uždirba mažiau nei tą patį darbą dirbantys vyrai, dėl gerokai daugiau šeimos pareigų pakankamai neužsidirba pragyvenimui ir yra ekonomiškai priklausomos nuo vyrų, pernelyg mažai dalyvauja priimant sprendimus politikos, ekonomikos ir verslo srityse, kenčia nuo įvairaus pobūdžio smurto. Anot Mykolo Romerio universiteto Gyvenimo kokybės laboratorijos vadovės prof. Onos Gražinos Rakauskienės, lyčių lygybė Europoje susiduria su rimtais iššūkiais ir panašu, kad bent artimiausiu metu situacija nesikeis. Pastaruosius dešimtmečius, ypač prasidėjus pasaulinei krizei, paaštrėjo socialinės problemos: padidėjo masinis nedarbas, socialinė ekonominė nelygybė, nuvertinamas žmogiškasis veiksnys ir profesionalumas, smuko moralinės etinės vertybės.…
