Verslas

2017–2020 m. ekonominės raidos scenarijus yra tinkamas 2018 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektams rengti

Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė (toliau – fiskalinė institucija) atliko Finansų ministerijos parengto 2017–2020 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir išvadoje nurodė, kad jis yra tinkamas rengti 2018 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus.

Fiskalinės institucijos vertinimu, 2017 m. I pusmetį ekonomikos augimas buvo subalansuotas. Jį lėmė ne tik augantis privatus vartojimas, bet ir atsigaunančios investicijos bei ūgtelėjęs eksportas. Ciklinį pasaulio ūkio atsigavimą gana greitai pajuto Lietuvos eksportuotojai. Įtempta padėtis darbo rinkoje ir rekordiškai didelis 77,5 proc. gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis verčia įmones daugiau investuoti, tačiau produktyvių investicijų vis dar trūksta. Vidutinėje perspektyvoje Lietuvos ūkio plėtra taip pat projektuojama subalansuota – ją vienodai stipriai veiks vidaus ir išorės paklausa.

Darbo rinkoje ryškėja pirmieji demografinių pokyčių ženklai. „Iki šiol mažėjantį į darbo rinką įsiliejančių jaunų žmonių skaičių kompensuodavo ilgiau aktyviais darbo rinkoje išliekantys 55–64 metų amžiaus žmonės. Tačiau šių metų I pusmetį balansas tarp darbo rinką papildančių ir paliekančių dirbančiųjų tapo neigiamas – bendrai užimtumas mažėjo 0,4 proc., – sako Biudžeto politikos stebėsenos departamento patarėja Saulė Skripkauskienė. – Vidutinėje perspektyvoje projektuojamas tolimesnis užimtumo mažėjimas vidutiniškai po 0,3 proc. per metus.“

Fiskalinė institucija atkreipia dėmesį, kad projektuojamas darbuotojų trūkumas didins jų derybinę galią, todėl toliau numatomas spartus atlyginimų augimas, viršijantis 6 proc. Pagal „Sodros“ skelbiamus duomenis 2017 m. I pusmetį nuosekliai mažėjo mažiau nei minimalią mėnesinę algą gaunančių žmonių skaičius, o uždirbančių daugiau nei vidutinį atlyginimą – augo. Tai yra teigiamas darbo rinkos pokytis, rodantis, kad Lietuvoje po truputį stiprėja vidurinė klasė.

Rizikos veiksnių balansas išlieka neigiamas. Ateities sandorių rinkoje fiksuojamos kainos rodo projektuojamą stiprų JAV dolerio nuvertėjimą euro atžvilgiu. Išsipildžius projektuojamam JAV dolerio nuvertėjimui, Lietuvos eksportuotojai prarastų savo gaminamos produkcijos konkurencingumą trečiosiose šalyse.

„Siekiant nespartinti infliacinių procesų, 2018 m. būtina slopinti visuminę paklausą. Todėl fiskalinės drausmės taisyklių laikymasis yra svarbus subalansuoto ir stabilaus ekonomikos augimo pagrindas,“ – teigė valstybės ekonomistė Saulė Skripkauskienė, vertindama fiskalinės drausmės taisyklių poveikį 2018 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektams.

Fiskalinė institucija rugsėjo 11 d. viešai paskelbė 2017–2020 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir pateikė Seimui išvadą dėl jo tvirtinimo. Išvadoje nurodoma, kad šį scenarijų nulėmė pasirinktos ir įvardytos prielaidos, jis yra pagrįstas esamais statistiniais duomenimis ir neprieštarauja ekonomikos dėsningumams, todėl fiskalinė institucija jį tvirtina.

Išvados priede pateikta 2017 m. I pusmečio ekonominės raidos apžvalga, šią išvadą pagrindžianti makroekonominių rodiklių ir rizikos veiksnių analizė ir fiskalinės drausmės taisyklių poveikio 2018 m. valdžios sektoriaus biudžetų finansiniams rodikliams vertinimas.

Interaktyviame grafike matomi esminiai makroekonominių rodiklių pokyčiai.

Komentarams: Saulė Skripkauskienė, Biudžeto politikos stebėsenos departamento patarėja, tel. (8 5) 204 7646, el. p. saule.skripkauskiene@ifi.lt

Pranešimą paskelbė : Zita Bislienė, Valstybės kontrolė

Parašykite komentarą