Ar žinote, kas yra ornitofobija? Tai paukščių baimė – daugelis, išvydę sparnuotuosius ima jausti nerimą, jog paukščiai ims pulti. Kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas aiškina, kad didesnę žalą paukščiai kelia pernešdami žmogaus gyvybei pavojingas ligas. „Jei yra kiaušinių ar išsiritusių mažylių, pavyzdžiui, kirai gali pulti kaip „krintančios bombos” bet ką, kas artinsis prie jų lizdų, tačiau didesnė problema – ligos, kuriomis užsikrečiame nuo paukščių: ornitozė, paukščių tuberkuliozė, histoplazmozė ir kt.“, – teigia ekspertas. Kaip ligos plinta? Ornitoze užsikrėtę žmonės kenčia nuo sutrikusių kvėpavimo takų. Šią ligą dažniausiai perneša balandžiai. Ornitoze galima užsikrėsti valant paukščių išmatas, plunksnas, būnant aplinkoje, kur gausu balandžių. Kita pavojinga liga – paukščių tuberkuliozė. Užsikrėtus…
Materialinės atsakomybės sutartis – dar ne nuosprendis
Vytautas į profesinę sąjungą kreipėsi gavęs iš darbdavio reikalavimą atlyginti neva padarytą žalą. Kaip dažnai nutinka tolimųjų reisų vairuotojams, jo darbdavys nusprendė dėl eismo įvykio patirtą žalą atsiimti ne iš draudimo, o iš darbuotojo. Vis dėl to Vytautui apvalios sumelės mokėti neteks – teismas darbdavio ieškinį atmetė. Tolimųjų reisų vairuotojas Vytautas (past. – vardas pakeistas) į eismo įvykį pateko būdamas užsienyje. Įvykio metu buvo apgadinta jo vairuojamo vilkiko priekaba. Išlaidas už šios priekabos remontą buvo paprašyta padengti darbuotojo. Nors transporto sektoriuje materialinės atsakomybės sutartys jau yra tapusios savaime suprantamu dalyku, o patys vairuotojai skaičiuodami savo atlyginimus automatiškai atmeta sumą „žaloms”, kurios anksčiau ar vėliau nutikus nelaimei vis vien bus išskaičiuotos…
Atsakingo keliavimo diena jau ir Telšiuose
Tarptautinis socialinis projektas „Nebūk naivus kelyje“ inicijuoja Atsakingo keliavimo dieną, kuri bus minima lapkričio 16-ąją. Būtent tą dieną žuvo studentė Justina. Ši diena turėtų skleisti viltį, kad kiekvienas iš mūsų saugosime gyvybę ir keliaudami. Šiai iniciatyvai pritarė ir Telšių rajono savivaldybė, mero raštu išreiškusi palaikymą Atsakingo keliavimo dienos paminėjimui. Artimiausiu metu bus paruoštas renginio planas bei jo vykdimas aptartas su miesto valdžia. Pranešimą paskelbė: Nebūk naivus kelyje spaudos tarnyba , Socialinis projektas „Nebūk naivus kelyje“
Kas stovi už unijų reformos priešininkų?
Asociacija Lietuvos kredito unijos (ALKU) ir Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) nusprendė kreiptis į teisėsaugą prašydamos ištirti žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie galimą suinteresuotų asmenų ar grupių įtaką politikams priimant kredito unijų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. ALKU primena, kad dar prieš 3 savaites įspėjo LR Seimo narius apie galimus suinteresuotų grupių siekius stabdyti kredito unijų reformą. „Struktūrinei kredito unijų reformai, kurią pateikė LR finansų ministerija ir pritarė didžioji kredito unijų dalis, Lietuvos bankas, Tarptautinis valiutos fondas, aktyviai priešinasi kai kurios kredito unijos, vadinančios save „savarankiškai veikiančiomis“. Atstovaudamos mažiau nei 20 proc. sektoriaus, šios unijos paskubomis Seime inicijavo pataisų teikimą, kurios, mūsų vertinimu, neturi nieko bendra su kooperatine bankininkyste, sukuria sąlygas rizikingai…
Telšių rajone 99 proc. antraklasių išmokomi plaukti
Penktadienį Telšių „Ateities“ pagrindinėje mokykloje specialią viso rajono antrokams skirtą programą „Telšiuose antrą klasę baigi – plaukti moki!“ baigė šeštoji laida – dar 366 antraklasiai. Iš viso per šešis vietos verslininkų inicijuotos programos metus plaukti išmokyta jau 2090 antraklasių. „Manau, esame vienintelis Lietuvos, o gal net Baltijos šalių rajonas, kur 99 proc. antraklasių išmoksta plaukti. Baseino nelanko tik tie, kurie to padaryti negali dėl sveikatos problemų arba nesutinka tėvai, bet tokių atsiranda vienetai“, – sako Telšių „Ateities“ mokyklos direktorė Rita Motiejūnienė. Telšių rajono moksleiviams skirtą socialinę plaukimo programą 2010 m. inicijavo ir iki šiol vykdo pieno perdirbimo įmonė „Žemaitijos pienas“. Programos metu visų Telšių rajono mokyklų moksleiviai „Ateities“ mokyklos baseine…
Dalinimasis praktinėmis programavimo žiniomis – į „NFQ Akademiją” kasmet investuojama 50 tūkst. eurų
Jau keletą metų užsienio investuotojai ir augančios Lietuvos IT kompanijos ypatingą dėmesį skiria specialistų paieškai, kas dėl mažėjančio jų skaičiaus yra nemenkas iššūkis. Šiais metais valstybinį informacinių technologijų egzaminą, vyksiantį birželio 17 d., planuoja laikyti beveik 2600 moksleivių, tai yra 10 proc. mažiau nei praeitais metais. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, pernai metais informacinių technologijų studijų programas pabaigė 532 studentai – net 17 proc. mažiau lyginant su 2014 m. Akivaizdu, kad Lietuvos universitetuose paruošiamų IT specialistų skaičius yra gerokai per mažas, nes rinka kalba apie kelis kartus didesnį poreikį. Universitete išklausytos teorijos nepakanka „Lietuvos universitetai paruošia specialistus, su neblogu teorinių žinių bagažu. Tačiau praktinių įgūdžių jiems stipriai trūksta ir tik…
KOMENTARAS. E. komercijos potencija, arba kodėl lietuviai to vis dar nedaro lovoje?
Paštas ir kurjerių tarnybos šiandien tapo gyvybine elektroninės prekybos arterija. Pastaruosius kelerius metus bene geriausiai jaučiame sparčiai augančios rinkos tempus ir pokyčius. Internetinės prekybos Lietuvoje laukiančias permainas patvirtino neseniai Lietuvos pašto užsakymu tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atliktas Lietuvos gyventojų pirkimo internetu įpročių tyrimas. Remiantis Eurostato duomenimis, pernai Europos Sąjungos (ES) šalyse beveik du trečdaliai (65 proc., apie 292 mln. gyventojų) visų interneto naudotojų apsipirkdavo neišeidami iš namų, t. y. internetu. Tuo tarpu Lietuvoje internetu apsiperka beveik perpus mažiau – tik 32 proc. internautų. Esame tvirčiau prisirišę prie tradicinio apsipirkimo būdo nei mūsų artimiausi kaimynai: pavyzdžiui, Latvijoje internetu perka 38 proc., Lenkijoje – 37 proc., o Estijoje – net 59…
Kabotažiniai vežimai, daugiau efektyvumo ES šalyse?
Tai daugeliui jautri tema, ir dažnai yra tiesiogiai susijusi su nelegalia veikla. Tačiau iš tikrųjų, transporto paslaugos, kurias šalies viduje teikia užsienio bendrovė, arba kabotažas, yra visiškai įprasta praktika. Įvairios suinteresuotos grupės kabotažą vertina prieštaringai. Tačiau legalus kabotažas vargu nėra kažkuo ypatingas. Tas faktas, kad kelių transporto kabotažas yra praktiškas ir tikrai rekomenduojamas, turėtų būti akivaizdus bent jau nuo 2014 metais paskelbto paskutinio ES Komisijos tyrimo. Remiantis tyrimo duomenimis, 25 % visų sunkiasvorių krovininių transporto priemonių Europoje važiuoja tušti – ir galėtų, pavyzdžiui, pasinaudoti kabotažu, kad išvengtų tuščiai pravažiuotų mylių. Transporto bendrovės turi susidoroti su keletu problemų, pirmiausia, kontaktų įvairiose šalyse trūkumu ir aiškumo dėl tikslių kabotažo taisyklių stoka. Galų…
5 įspūdingiausios programėlės virtualios realybės entuziastams
Dar pernai buvo kalbama, kad paprastam vartotojui skirto patrauklaus virtualios realybės turinio yra per mažai, tačiau šiais metais programėlių kūrėjai pasistengė – internetinėse parduotuvėse aplikacijų pasirinkimas iš tiesų prasiplėtė. Kviečiame susipažinti su penkiomis įspūdingiausiomis programėlėmis, kurias galima atsisiųsti bei naudoti su „Samsung Gear VR“ virtualios realybės akiniais. 1. „Speech Center VR”. Tai viena iš saviugdai skirtų programėlių, sukurta tobulinti viešojo kalbėjimo įgūdžius. Užsidėję virtualios realybės akinius, atsidursite auditorijoje prieš šimtus klausytojų ir galėsite praktikuotis tol, kol scenos baimė atrodys nebe tokia didelė. „Speech Center VR” tai naudingas įrankis visiems, kam kalbėti prieš auditoriją tenka gana dažnai – verslininkams, dėstytojams, studentams ir panašiai. 2. „Mars Is A Real Place”. Jei nesate…
DNB parama savaitgalio bėgimui – per kai kurių klientų „kaulus“
Vilnius, 2016 05 23 Sekmadienį Vilniuje praūžęs masinio sporto renginys „We run Vilnius“ ne visiems kelia tik teigiamas emocijas. DNB banko aukos rinkosi į renginį nešinos plakatais, pavyzdžiui – „DNB: Daugiau Nebeturėsi Būsto“, „Run away from DNB“ (Bėk šalin nuo DNB) ir panašiai. „Atėjau čia protestuoti, nes nemokamas alus maratono dalyviams čia dalijamas ir už mano pinigus, kuriuos bankas iš manęs atėmė“, – sakė 56-erių vilnietis inžinierius A. K., praradęs dėl DNB veiksmų apie 14 000 eurų šeimos santaupų. Šis buvęs DNB klientas laiko plakatą: „Sorry, Nike. DNB is the wrong partner“ (Atleisk, Nike. DNB – ne koks partneris). DNB logotipai „puošė“ tiek bėgimo trasą, tiek visą reklaminę atributiką, kartu…