Prieš gerą dešimtmetį užsienio slidinėjimo kurortuose lietuvius ar kitus iš rytų Europos atvykusius slidinėtojus buvo galima atpažinti iš spalvotų kepurių, todėl, kad reto iš jų galvas puošdavo slidinėjimo šalmas. Šiandien užsienio kurorte pamatyti slidininką be šalmo praktiškai neįmanoma. Tai ne tik blogo tono, bet ir aplaidumo ženklas. Tačiau Lietuvos slidinėjimo kurortai, kurie pritraukia vis daugiau entuziastų – nemaloni išimtis. Savo įžvalgas apie lietuvių įpročius kalne pateikia daugkartinė Lietuvos čempionė ir Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje ekspertas. Daugiau nei 30 metų profesionaliai šiuo sportu užsiimanti slidinėjimo trenerė Anžela Aleksandravičienė teigia, kad lietuvių požiūris važiuojant slidinėti į Liepkalnį, Druskininkus ar kitą vietą Lietuvoje vis dar yra labai neatsakingas. „Pastebiu, jog nemažai žmonių…
Daugėja ne tik prašančių kreditų, bet ir sukčiaujančių, kad juos gautų
Lietuvos banko duomenimis, 2014 metų rugsėjo pabaigoje bankams buvo negrąžinta beveik 1,2 mln. litų vartojimo kreditų – tai 155,6 tūkst. litų didesnė skola nei tuo pačiu metu 2013 m. Vartojimo kreditų, kai mokėjimas buvo pradelstas daugiau kaip 90 dienų iš eilės, pokytis nuo metų pradžios iki 2014 m. rugsėjo 30 dienos, skaičiuojant vienetais (ne sumomis), buvo 13,5 proc. Kaip pastebi „Creditfirm“, refinansuojančios ir konsoliduojančios gyventojų skolas, įmonės vadovas Linas Kliukas, pastebima tendencija, kad besikreipiančių dėl paskolų skaičius auga: prasiskolinę žmonės bando išpirkti savo įkeistus butus ar kitą turtą, palankiomis sąlygomis grąžinti skolas, neretai nevengdami nusikalsti. „Praėjusiais metais nuskambėję unijų skandalai sujudino visą paskolų rinką, perskirstydami klientų srautus iš unijų į…
Marketingo specialistai kritikuoja valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektą
Lietuvos marketingo asociacija (LiMA) išreiškė susirūpinimą dėl Seime svarstomo Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projekto, galinčio turėti neigiamos įtakos Lietuvos verslui. Pasak specialistų, siekis šalia prekių ženklų žymėti prekybos ar paslaugos teikimo vietą ar bendrinį pavadinimą lietuvių kalba, įveda naujus perteklinius reikalavimus verslui ir yra betikslis. „Siūloma 17 straipsnio formuluotė reiškia, kad šalia prekės ženklo reikalaujama parašyti prekių ar paslaugų kategoriją, pavyzdžiui nurodyti, kad tai yra degalinė, parduotuvė ar kioskas, – teigia LiMA valdybos pirmininkas Simonas Bartkus. – Manome, kad šis reikalavimas yra netikslingas – juk pats prekės ženklo savininkas yra suinteresuotas pritraukti vartotojus ir sprendžia kokie užrašai reikalingi. Daugumai prekės ženklų prierašai tiesiog taps pertekline informacija, mažinančia paties ženklo matomumą.…
„Kaspersky Lab“: 32 proc. vartotojų nemato rizikos dalytis savo įrenginiu
Maždaug trečdalis viso pasaulio respondentų (32 proc.), skolinančių savo įrenginius giminaičiams, kolegoms ar draugams naršyti internete, nesiima saugumo priemonių asmeninei informacijai apsaugoti, liudija „Kaspersky Lab“ kartu su nepriklausoma analitine bendrove „B2B International“ atlikto tyrimo rezultatai*. Tai gerokai padidina įrenginyje saugomų duomenų nutekinimo riziką – kuo daugiau žmonių turi prieigą prie įrenginio, tuo didesnė tikimybė, kad kuris nors iš jų pasielgs neapdairiai ir paklius į kibernetinių nusikaltėlių pinkles. Įrenginio savininkas toli gražu ne visada vienintelis naudoja įrenginį naršyti internete – apie tai pranešė kas trečias respondentas. 28 proc. apklaustųjų įrenginiu dalijasi su suaugusiais šeimos nariais, 5 proc. jį duoda savo vaikams, dar kai kurie dalijasi su kolegomis ir pažįstamais (1 proc.).…
Lietuvių įkurtas investicinis fondas patenka tarp geriausių pasaulyje
Lietuvoje gerėjant ekonominei situacijai, vis daugiau žmonių ieško galimybių „įdarbinti“ savo pinigus. Vienas populiariausių būdų investuoti – investiciniai fondai, tačiau ekonominė krizė parodė, kad neturint žinių investicijos į tokius fondus gali būti nuostolingos. Ieškodamas galimybių saugiai investuoti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentas su kolegomis įkūrė fondą, kuriame prioritetas skiriamas moksliniais tyrimais paremtam rizikos valdymui. Jau trečius metus iš eilės jis pagal pelningumą lenkia apie 70 proc. į prestižinę „Morningstar“ duomenų bazę patenkančių globaliai veikiančių fondų. 2012-aisiais pasaulį išvydo itin modernia filosofija paremtas investicinis fondas „Synergy Finance Tactical Asset Allocation“ – jame iki nulio sumažintas fondo valdytojo psichologinis faktorius, o investiciniai sprendimai priimami sistemiškai, apdorojus pastarųjų 50 metų mokslinių tyrimų…
Kada pirkėjai renkasi lietuvišką prekę?
Parduotuvėse šiandien galima rasti produktų iš įvairiausių pasaulio kampelių – nuo Grenlandijos iki Ugandos, Naujosios Zelandijos ir dar daugelio kitų egzotiškų šalių. Nemažą dalį parduotuvių lentynose užima ir lietuviškos prekės. Kaip rodo prekybos tinklo „IKI“ duomenys, pastarosios pirmauja šviežių produktų pardavimuose. Tačiau mūsų šalies prekės neretai nukonkuruojamos ilgo galiojimo, kosmetikos prekių kategorijose. Daugeliui lietuvių patriotiškumo faktorius lemia ir kai kurių prekių pasirinkimą. Žmonės vertina tai, kad lietuviška prekė šviežesnė. Taigi renkantis tokius produktus kaip pienas, sūris, daržovės, vaisiai, kiaušiniai, mėsos gaminiai – pirkėjai tiesia ranką į lietuvišką produkciją. „Lietuviškumas šviežių prekių kategorijoje pirkėjams net svarbiau nei kaina – jeigu lentynoje šalia viena kitos lietuviška ir užsienietiška prekė panašia kaina, prioritetą…
Deloitte paskelbė daugiausiai uždirbančių pasaulio futbolo klubų dvidešimtuką
Tarptautinė audito ir verslo konsultacijų įmonė Deloitte jau aštuonioliktą kartą paskelbė Futbolo pinigų lygos tyrimo rezultatus. Projekto tikslas yra reitinguoti daugiausiai uždirbančius pasaulio futbolo klubus. Esminė atliktos analizės išvada – 20-ies daugiausiai uždirbančių klubų pajamos praėjusį sezoną išaugo 800 mln. eurų (14 proc.) ir pasiekė 6,2 mlrd. eurų. „Pajamų augimas tarp TOP 20-ies klubų buvo neįtikėtinas. Nors 500 mln. eurų pajamų ribą kol kas peržengė tik „Manchester United“ ir „Real Madrid“, manome, kad iki kitų metų tai pavyks visiems TOP 5-uko klubams. Pajamos iš komercinės veiklos ir transliacijų klubams dabar yra svarbesnės nei kada nors anksčiau, nes dėl jų klubai gali varžytis finansiškai ir į aikštę išleisti talentingiausius žaidėjus. Būtent…
Mokymasisi visą gyvenimą – iššūkiai ir sprendimai
Kaip būtų galima paskatinti mokymąsi visą gyvenimą? Kaip mokymąsi Lietuvoje paversti įprasta tradicija? Kokios kliūtys trukdo to pasiekti jau šiandien? Ieškodama atsakymų į šiuos klausimus, Valstybės pažangos taryba organizuoja pažangos forumą „Mokomės visą gyvenimą“. Šį kartą forumas keliasi į Alytaus regioną, kur apskrities bendruomenė ir ekspertai bus kviečiami diskutuoti apie mokymosi visą gyvenimą svarbą, iššūkius, sampratos suvokimą bei kultūrą Lietuvoje. Renginys vyks 2015 m. sausio 23 d. (penktadienį) Alytaus rajono savivaldybėje (Pulko g. 21, Alytus). Renginio pradžia 9:30 val. Renginyje „Lietuvoje kuriame mokymosi tradiciją: su kokiais iššūkiais susiduriame?“ Alytaus, Varėnos, Lazdijų ir Druskininkų rajonų savivaldybių bendruomenių nariai diskutuos kartu su Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos prezidente, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Alytaus…
2014 m. kredito unijos AMBER pelnas augo beveik 3 kartus
Kredito unija AMBER 2014-ais metais beveik 3 kartus padidino savo pelną uždirbdama 229,92 tūkst. eurų (793,86 tūkst. Lt), rodo neaudituoti duomenys. 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu AMBER pelnas siekė 77,36 tūkst. eurų (267,12 tūkst. Lt). 2014-ųjų pabaigoje kredito unijos AMBER turtas sudarė 16,58 mln. eurų (57,25 mln. Lt). Tai – 82,1 proc. daugiau nei 2013 m., kai jis sudarė 9,11 mln. eurų (31,44 mln. Lt). Unijos indėlių portfelis 2014 metais siekė 7,55 mln. eurų (26,07 mln. Lt). 2014-aisiais AMBER atitiko visus Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus, kuriuos privalo vykdyti visos Lietuvos kredito unijos. Kredito unijos kapitalo pakankamumo rodiklis siekė 36,72 proc. (normatyvas negali būti mažesnis nei 25 proc.),…
Lietuva – trečia pigiausia šalis Europoje pagal populiariausių prekių kainas
vertinus 14 skirtingų Europos šalių pirkėjų dažniausiai į krepšelius dedamų prekių kainas, Lietuva yra trečia Europos valstybė pagal pigumą po Bulgarijos ir Lenkijos. Tai rodo nepriklausomas prekybos tinklo „Maxima“ atliktas tyrimas, kurio metu vertinamos ne tik maisto produktų, bet ir kitų dažniausiai vartojamų prekių kainos – iš viso net 70 prekių. Trečia Lietuva atsiduria rikiuojant šalis pagal kainų mažumą tiek vertinant importuojamas, garsių užsienio prekių ženklų gaminamas, prekes, tiek lyginant mažiausios kainos prekes, kurios neretai yra parduodamos su prekybos tinklo privataus prekės ženklo etikete. Tą pačią poziciją Lietuva išlaiko ir įvertinus visą 70 dažniausiai perkamų prekių krepšelį. Po Lietuvos kainų didėjimo seka vertinant visų 70 prekių kainas rikiuojasi Estija, Latvija,…