Prokuratūrų ir žiniasklaidos reakcijos į pereitą savaitę įvykusias žmogžudystės padėjo sėti baimę ir mitus apie psichikos sveikatos problemų turinčius asmenis. Jais paremti teisėsaugos institucijų darbuotojų komentarai bei pranešimai žiniasklaidoje pademonstravo, kaip giliai visuomenėje yra įsišakniję mitai apie psichikos sveikatos problemų turinčių asmenų pavojingumą. Kaip tik tuo metu viešoji įstaiga „Globali iniciatyva psichiatrijoje” vykdė šiuos mitus paneigiančią visuomeninę kampaniją „Jie nori ir gali dirbti” . Jos fone eskaluojami mitai apie psichikos sveikatos problemų turinčius asmenis pademonstravo dar labai menką supratimą apie šią visuomenės grupę ir jos išstūmimą į socialinį užribį.
Prieš pat tragiškus įvykius Pakruojyje bei Panevėžyje startavusi visuomeninė kampanija kvietė visuomenę bei žiniasklaidos atstovus aktyviai prisidėti prie nepagrįstų, susijusių su psichikos sveikatos problemų turinčiais asmenimis, mitų griovimo, tolerantiškos visuomenės ugdymo. Šios kampanijos metu ir dabar visuomenė intensyviai informuojama: „Mūsų įsitikinimai išstumia psichikos sveikatos problemų turinčius asmenis iš visaverčio gyvenimo”.
Greta šios kampanijos socialinės reklamos praeitą savaitę žiniasklaidoje skambėjo perspėjimai saugotis sutrikusios psichikos užpuoliko. „Normalios psichikos žmogus to negalėjo padaryti” , − viešojoje erdvėje pranešimus komentavo Panevėžio miesto policijos komisariato viršininko pavaduotojas.
Globalios iniciatyvos ekspertų vertinimu, po žmogžudysčių sekę policijos komisariato darbuotojų komentarai buvo skuboti bei nesuderinami su Lietuvos Respublikos teisės aktais – pirmiausia, imperatyvia nuostata, jog ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šios nuostatos nepaisymas veda prie kitų fundamentalių principų – tokių kaip nekaltumo prezumpcijos, teisės į privatų gyvenimą neliečiamumo – pažeidimų. Dar nusikalstamą veiką atlikusiam asmeniui teisėsaugos diagnozavo ligą, ir ją tiesiogiai siejo su nusikaltimo priežastimi. Po šių įvykių „Globali iniciatyva psichiatrijoje” Generalinei bei apygardų prokuratūroms išplatino raštus, kuriuose institucijos skatinamos taisyti ydingą praktiką.
„Kiekvieną kartą įvykus tragiškam įvykiui nebrandžios valstybės ir visuomenės ieško prievartos šaknų „atpirkimo ožiuose”. Tuo tarpu brandžios valstybės vykdo veiksmingas prievartos prevencijos programas ir keičia visuomenės požiūrį į pažeidžiamas grupes. Kuo visuomenėje daugiau tolerancijos pažeidžiamoms grupėms tuo mažiau prievartos ir atvirkščiai”, − įvykį komentavo VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje” tarybos pirmininkas, Vilniaus universiteto docentas Dainius Pūras.
Anot jo, visuomenės sveikata kenčia būtent nuo pačios visuomenės pasenusių nuostatų visumos, o ne nuo psichikos ligonių tariamo pavojingumo. „Nepakanti pozicija formuoja tam tikrus priežastinius ryšius, kurie iki šiol trukdo ne tik kitokiems žmonėms — jie trukdo visuomenei ir valstybei pasveikti nuo tam tikros moralinės negalios”, − teigė jis.
Anot Dainiaus Pūro, gera psichikos sveikata neretai painiojama su poelgių moralumu, o sutrikusi psichika – su amoraliais poelgiais. „Dauguma nusikaltimų įvykdo sveikos psichikos žmonės. Būtent jie, turėdami labai aiškius tikslus, planuoja žmogžudystes ir jas šaltakraujiškai vykdo. Jų moralė dažnai yra stipriai pažeista, nors psichikos ligomis jie neserga”, − teigė Dainius Pūras.
Lietuvoje plačiai paplitęs mitas apie psichikos sveikatos problemų turinčių asmenų pavojingumą. 2006 metų Eurobarometro tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai išsiskiria iš kitų Europos šalių kaip labiausiai bijantys psichikos sveikatos problemų turinčių asmenų: net 68 procentai lietuvių mano, kad psichikos ligomis sergantys asmenys yra pavojingi. Tuo tarpu statistika rodo, kad tokie žmonės Lietuvoje įvykdė tik 4 procentus visų nusikaltimų ir mažiau nei 1 procentą visų smurtinių nusikaltimų.
Anot Globalios iniciatyvos psichiatrijoje direktorės Karilės Levickaitės, praeitos savaitės įvykiai stabdo nevyriausybinių organizacijų pastangas ugdyti tolerantišką visuomenę. „Panašūs reiškiniai psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis pasmerkia atskirčiai, verčia juos dar labiau slėpti savo negalią. Šiuo metu Lietuvoje reikėtų kalbėti apie visos visuomenės atsakomybę. Ypač svarbus vaidmuo šiuose procesuose tenka ir žiniasklaidai bei jai informaciją teikiančiai teisėsaugai”, – pabrėžė ji.
Kai kurios žiniasklaidos priemonės tragiškus įvykius nušvietė pateikdami platesnę specialistų nuomonę, neakcentuodami psichikos sveikatos problemų turinčių asmenų pavojingumo. Tačiau dauguma visuomenės informavimo priemonių nusikaltimą Panevėžyje susiejo su psichikos liga dar neturėdama konkrečių faktų, nepagrįstai eskalavo ir pabrėžė nusikaltimą įvykdžiusio asmens psichikos sveikatos būklę.
Anot K. Levickaitės, tiek teisėsaugos, tiek žiniasklaidos atstovai gali rinktis. „Šie svarbūs mūsų visuomenės nariai gali prisidėti prie tolerantiškos visuomenės ugdymo arba ją ir vėl skaidyti. Tolerantiškos visuomenės ugdymas priklauso nuo turimų žinių, žiniasklaidos poveikio socialiniams procesams įsisąmoninimo. Visi mes norime gyventi saugioje, pilietiškoje ir tolerantiškoje visuomenėje. Tačiau nereikia pamiršti, kad patys – kiekvienas iš mūsų ir esame už tokios visuomenės kūrimo procesą atsakingi”.
Įvykus panašiems įvykiams ir prieš viešai reiškiant nuomonę apie juos VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje” kviečia kreiptis reikiamos informacijos į psichikos sveikatos srityje dirbančius ekspertus”.
Kontaktinis (-iai) asmuo (-enys):
Neringa Jurčiukonytė
Atstovė ryšiams su visuomene
VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje”
