Pernai gruodžio pabaigoje „Versli Lietuva“ atliktas klientų tyrimas parodė, kad per metus pagrindinių Lietuvos įmonių eksporto plėtros rinkų penketukas nepakito, o jame geidžiamiausių rinkų pozicijas sustiprino Švedija ir Vokietija. Sumažėjo planuojančių plėtrą į Norvegiją, tuo tarpu noras plėstis į Daniją ir Jungtinę Karalystę išliko stabilus.
„Lietuvos eksportuotojai Skandinavijos šalis laiko savo namų rinka, o Švediją išskiria kaip vieną ekonomiškai stabiliausių rinkų. Švedijos rinka yra svarbi Lietuvos baldų, inžinerinės pramonės, statybos paslaugų bei statybinių prekių gamybos sektoriams. Pastaraisiais metais Švedijos nekilnojamojo turto rinka sparčiai augo, tai lėmė ir nekilojamojo turto kainų augimą. Dėl to galėjo susidaryti besiformuojančio nekilnojamojo turto rinkos burbulo įspūdis. Šiuo metu vykstančios kainų korekcijos yra laikinos ir netrukus stabilizuosis. Todėl Lietuvos eksportuotojai situacijos nedramatizuoja ir nekeičia savo planų plėstis į vieną turtingiausių ES ekonomikų“, – sako Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas.
V. Ivanovo teigimu, jei būsto kainos kristų ilgesnį laikotarpį, tai pastebimai paveiktų privatųjį vartojimą ir investicijas į būstą. „Tačiau stiprus Švedijos pramonės sektorius ir auganti eksporto paklausa bei palanki globalių veiksnių konjunktūra turėtų kompensuoti neigiamą nekilnojamo turto rinkos poveikį investicijoms į būstą ir privačiam vartojimui“, – pažymi jis.
„Versli Lietuva“ klientų tyrimas atskleidžia, kad 2018-2019 metais dauguma (38 proc.) Lietuvos eksportuotojų planuoja plėtrą į Švediją, 31 proc. – į Vokietiją, 29 proc. – į Daniją, 29 proc. – į Norvegiją ir 27 proc. – į Jungtinę Karalystę. Po pagrindinių eksporto plėtros šalių penketuko, kurio sudėtis nepakito per metus, toliau seka Baltijos šalys. Iš tolimesnių rinkų šiais metais net kas penktas Lietuvos eksportuotojas norėtų patekti į Jungtinių Valstijas, kas dešimtas – į Kinijos rinką.
Tyrimo duomenimis, 2017 metais pusė Lietuvos eksportuotojų, kurie naudojosi „Versli Lietuva“ teikiamomis eksporto plėtros paslaugomis, žengė į naujas rinkas. Pernai pagrindinė Lietuvos įmonių nauja eksporto rinka buvo Vokietija (23 proc.), toliau sekėsi įžengti į Estiją (16 proc.), Jungtinę Karalystę (13 proc.), Lenkiją (13 proc.), Jungtines Valstijas (10 proc.), Norvegiją (10 proc.), Prancūziją (10 proc.), Švediją (10 proc.) ir kt.
„Beveik du trečdaliai mūsų klientų pasisako, kad mūsų teikiamos su eksporto plėtra susijusios paslaugos padeda gerinti jų eksporto rezultatus. Beveik kas penktas eksportuotojas sutinka, kad padedant „Versliai Lietuvai“ pavyko sudaryti kontraktus su užsienio partneriais, o sudarytų kontraktų vidurkis siekia per 37 tūkst. eurų. Didžioji dalis pirminių kontraktų nėra dideli ir siekia iki 10 tūkst. eurų, bet praėjusiais metais yra buvę atvejų, kai padėjome eksportuotojams sudaryti ir iki 150 tūkst. eurų siekiančius kontraktus. Mūsų pagalba sudaryti kontraktai yra pirmas žingsnis tolimesnėse derybose dėl bandomosios gamybos arba pirmųjų užsakymų, kurių skaičius ateityje nuosekliai auga. Tai pasiekti eksportuotojams pavyksta dalyvaujant tarptautinėse parodose su nacionaliniu stendu, naudojantis eksportuotojų duomenų baze, plečiant kompetencijas „Versli Lietuva“ organizuojamuose renginiuose“, – sako Aivaras Knieža, „Versli Lietuva“ Eksporto departamento vadovas.
Šiemet „Versli Lietuva“ ketina ne tik tęsti jau pasitvirtinusias veiklas, bet pristatyti ir naujas paslaugas, kurios prisidės prie Lietuvos įmonių konkurencingumo didinimo ir eksporto augimo.
„Versli Lietuva“ klientų pasitenkinimo tyrimą 2017 m. gruodžio mėnesį atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.
Pranešimą paskelbė : Jolita Mažeikienė, VšĮ „Versli Lietuva”