Net sušilus bandau kaip tikra kompiuterių specialistė Tau paaiškinti, kas per problemos mano kompui, o Tu tik sėdi ir žiūri į mane… Aš vis taršku nesustodama, o tu tiesiog tyli… Nukreipus savo akis nuo monitoriaus pasisuku į Tave ir sutrikus nuo Tavo žvilgsnio tesugebu ištarti: „Na ko tu į mane taip žiūri?” O Tu staigiai pačiupęs mane už rankos, prisitrauki artyn savęs ir įsisiurbi į lūpas. Visa net nutirpstu… nes tokio veiksmo iš Tavęs nesitikėjau… Kažkada Tavimi žavėjausi, bet tai buvo jaunos pienburnės paauglės svaigimai, lyg visas pasaulis būtų rožinis, naujos pazintys. Bėgo metai, Tave pamiršau, o dabar… Štai tau kad nori! Atsitraukęs pasižiūri man į akis… Ir… tyli… Matyt…