Prekyba akcijomis Europoje trečiadienį, spalio 19 d., baigėsi pagrindinių indeksų kilimu. Po dvi dienas trukusio akcijų kritimo, pagrindiniu kotiruočių augimo veiksniu tapo naujo euro zonos skolos krizės sprendimo plano, kurio aptarimas vyks Europos Sąjungos viršūnių susitikime artimiausią savaitgalį, laukimas. Iš Europos Sąjungos lyderių tikimasi naujų priemonių spręsti skolų krizę Graikijoje ir rekapitalizuoti euro zonos šalių bankus. Sesijos pabaigoje stambiausiųjų Senojo Pasaulio bankų kotiruotės iškopė į „žaliąją zoną“. Geriausiai sekėsi Italijos finansų įstaigoms: „Intesa Sanpaolo“ akcijos pakilo 7,31 %, „UniCredit“ – 5,19 %. Didžiojoje Britanijoje „Royal Bank of Scotland“ akcijos pakilo 4,38 %, „Lloyds Banking“ – 3,38 %, „Barclays“ – 2,63 %. Stambiausių Prancūzijos kreditinių organizacijų akcijos taip pat pabrango: „BNP…

Prekyba akcijomis Europoje antradienį, spalio 18 d., prasidėjo pagrindinių indeksų kritimu po neigiamais rodikliais baigtos JAV sesijos antradienio išvakarėse, kurią įtakojo prastos makroekonominės ir verslo naujienos. Neigiamą sesijos eigą įtakojo ir tarptautinė reitingų agentūra „Moody‘s“, kuri pranešė, jog trijų mėnesių laikotarpyje gali svarstyti Prancūzijos kredito reitingą ir jį sumažinti, jei šalies vyriausybė negalės sėkmingai įvykdyti finansinių ir ekonominių reformų. Prastas naujienas papildė žinios iš Kinijos. Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, metinis 2011 m. trečiojo ketvirčio šalies BVP augimo tempas sulėtėjo iki 9,1 %. 2011 m. antrajame ketvirtyje jis sudarė 9,5 %, o 2011 m. pirmajame ketvirtyje – 9,7 %. Be to, antradienio išvakarėse Vokietijos kanclerės atstovas pranešė, jog artimiausiu metu ES…

Prekyba akcijomis Europoje pirmadienį, spalio 17 d., prasidėjo pagrindinių indeksų kilimu. Biržų žaidėjų nuotaikos pagėrėjo dėl Paryžiuje vykusio „G20“ šalių finansų ministrų susitikimo rezultatų, kuriame Prancūzijos ir Vokietijos atstovai pranešė apie Europos skolos krizės ir bankų rekapitalizacijos plano vykdymo progresą. Tačiau teigiamos nuotaikos tęsėsi neilgai, nes Vokietijos kanclerės atstovas pranešė, jog Europos Sąjungos lyderiai artimiausiu metu nesugebės įveikti skolos krizės ir išspręsti visas regiono problemas. To pasėkoje, rinkoje prasidėjo pelno fiksacija, kuri išliko iki sesijos pabaigos. Sesijos duomenimis, Prancūzijos indeksas CAC 40 nukrito 1,61 % ir sudarė 3166,06 punkto, Vokietijos indeksas DAX – 1,81 % – iki 5859,43 punkto, Didžiosios Britanijos indeksas FTSE 100 – 0,54 % – iki 5436,7…

Prekyba akcijomis Europoje penktadienį, spalio 14 d., prasidėjo nedideliais pagrindinių indeksų pokyčiais. Neigiamas biržos žaidėjų nuotaikas lėmė naujienos apie tarptautinės reitingų agentūros „Standard & Poor’s“ („S&P“) Ispanijos ilgalaikio skolinimosi reitingo sumažinimą viena padala – nuo AA iki AA- su „negatyvia“ prognoze. Savo sprendimą “S&P“ ekspertai aiškina tiek makroekonominėmis, tiek ir mikroekonominėmis priežastimis. Pasak agentūros analitikų, Ispanijos ilgalaikis reitingas buvo sumažintas dėl nepastovaus ekonominio augimo, privataus sektoriaus priklausomybės nuo užsienio kapitalo įplaukų esant didžiulei valstybės skolai bei nestabilios euro zonos situacijos. Nepaisant to, sesijos pradžioje buvo pastebimas kainų kilimas, po kurio sekė trumpalaikė pelno fiksacija, vėliau pakeista išaugusia prekyba. Pagrindine optimizmo akcijų biržose priežastimi tapo situacijos stabilizavimo Europoje laukimas prieš dviejų…

Prekyba akcijomis Europoje ketvirtadienį, spalio 13 d., prasidėjo pagrindinių indeksų kritimu, tam turėjo įtakos neigiamos naujienos. Taip pat dalis investuotojų nusprendė užfiksuoti po kelių dienų augimo gautą pelną. Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ sumažino sistemiškai svarbių Didžiosios Britanijos bankų reitingus. Be to, ECB ekspertai pranešė, jog privataus sektoriaus dalyvavimas (PSI) suverenių skolų restruktūrizacijos programoje, numatančioje „savanorišką“ investuotojų dalies skolos atšaukimą probleminėms šalims, gali pakenkti euro zonos reputacijai, regiono bankams ir sukelti valiutų rinkų svyravimus. Be to, investuotojai atsargiau keis pinigus į aktyvus, išreikštus tu šalių valiuta, kurios nėra pasirengusios vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus. PSI turės tiesioginį neigiamą poveikį Europos bankams. To pasėkoje, didžiąją sesijos dalį Europos akcijų rinkose vyravo neigiama kotiruočių…

Prekyba akcijomis Europoje trečiadienį, spalio 12 d., prasidėjo pagrindinių indeksų kritimu. Dienos pradžioje biržų žaidėjus neigiamai nuteikė žinia, jog Slovakijos parlamentas atmetė Europos finansinio stabilumo fondo įgaliojimų išplėtimo plano ratifikavimą. Tikimasi, kad vėliau bus surengtas pakartotinas balsavimas, kurio metu EFSF įgaliojimų išplėtimas greičiausiai bus ratifikuotas. EFSF funkcijų išplėtimo planas įsigalios patvirtinus visoms 17 euro zonos šalių , tuo tarpu Slovakija yra vienintelė šalis neratifikavusi stabilizavimo fondo funkcijų plėtros. Sesijos pradžioje pakilias investuotojų nuotaikas lėmė naujienos iš Europos Sąjungos atstovų, kuriose pranešama, jog euro zonos lyderiai ketina pasiekti susitarimą dėl Graikijos problemų ir skolos krizės sprendimo. Sparčiausiai augo bankų sektoriaus vertybiniai popieriai. „Barclays“ akcijos pakilo 6,43 %. Atkūrus metalų rinkos kotiruotes,…

Europa. Prekyba akcijomis Europoje antradienį, spalio 11 d., prasidėjo pagrindinių indeksų kritimu. Laukdami naujienų iš krizės apimtos euro zonos, investuotojai buvo nusiteikę pesimistiškai. Investuotojų nuotaikas pablogino ir ECB pirmininko Žano Klodo Trišė pareiškimas Europos Parlamento komiteto posėdyje apie tai, kad skolos krizė euro zonoje tapo sistemine ir rizika ekonomikai sparčiai auga. Investuotojų nuotaikas taip pat gadino žinia apie Slovakų partijos „Laisvė ir solidarumas“ (SaS), priklausančios keturių partijų valdančiajai vyriausybei, grasinimus sužlugdyti EFSF įgaliojimų išplėtimo plano ratifikavimą Slovakijos parlamente. Antradienio išvakarėse Maltos parlamentas patvirtino EFSF reformą ir Slovakija yra paskutinė iš 17 euro zonos valstybių, kuri dar neratifikavo projekto, laikomo viena pagrindinių priemonių kovoje su skolos krize. Teigiamu veiksniu rinkoms tapo…

Europa. Prekyba akcijomis Europoje pirmadienį, spalio 10 d., prasidėjo žymiu pagrindinių indeksų kilimu, kurį netrukus pakeitė pelno fiksacija. Tačiau pardavimai nesitęsė ilgai ir netrukus Europos akcijos atnaujino savo laipsnišką augimą. Investuotojų optimizmo priežastimi tapo praėjusį savaitgalį vykęs Vokietijos kanclerės Andželos Merkel ir Prancūzijos prezidento Nikolia Sarkozy susitikimas, kurio metu lyderiai dar kartą užtikrino investuotojus, jog jie padarys viską, ko reikia siekiant užtikrinti pakankamą Europos bankų kapitalą, o taip pat nustatė trijų savaičių terminą (iki 2011 m. lapkričio 3 d.), per kurį turi būti sukurtas bankų rekapitalizacijos ir Graikijos problemos sprendimo planas. Atsižvelgiant į tai, labiausiai pabrango finansinio sektoriaus vertybiniai popieriai. Pirmadienio išvakarėse tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ sumažino ilgalaikius Italijos…

Europa. Prekyba akcijomis Europoje penktadienį, spalio 7 d., prasidėjo nežymiu pagrindinių indeksų kilimu, kurį pakeitė tokia pat nedidelė pelno fiksacija. Investuotojų nuotaikos buvo sugadintos naujienų iš reitingų agentūrų. Tarptautinė reitingų agentūra „Moody‘s Investors Service “ sumažino 12 Didžiosios Britanijos kredito organizacijų banko indėlių ir prioritetinės skolos reitingus. Tuo pačiu metu agentūra patvirtino vieno Didžiosios Britanijos banko reitingus. Agentūra ėmėsi veiksmų išnagrinėjusi Didžiosios Britanijos sistematiško palaikymo galimybę šioms kredito organizacijoms, pranešama „Moody‘s“ ataskaitoje. Vienu lygiu buvo sumažinti „Lloyds TSB Bank plc“ (nuo Aa3 iki A1 ), „Santander UK plc“ (nuo Aa3 iki A1) ir „Co-Operative Bank plc“ (nuo A2 iki A3) reitingai. Agentūra dviem lygiais sumažino „Royal Bank of Scotland plc“…

Europa. Prekyba akcijomis Europoje ketvirtadienį, spalio 6 d., prasidėjo pagrindinių indeksų kilimu. Europos akcijos augo dėl lūkesčių, jog euro zonos valdžia priims naujas regiono ekonomiką stiprinančias priemonės. Sparčiai augantys akcijų pirkimai buvo įtakoti ECB ir Anglijos banko posėdžio rezultatais. Europos centrinis bankas nepakeitė palūkanų normos – ji išliko 1,5 % ir sutapo su analitikų prognozėmis. Atkreipiame dėmesį, kad 2011 m. ECB bazinę palūkanų normą jau didino du kartus (balandžio ir liepos mėnesį). Abu kartus palūkanų norma buvo pakelta 0,25 procentiniais punktais. Griežtinti monetarinę politiką ECB privertė nuo 2011 m. pradžios kylanti infliacija, kuri viršijo Europos Sąjungos šalims nustatytą rodiklį 2 %. Po Valdančiosios tarybos posėdžio Europos centrinio banko prezidentas surengė…