Saugoti ar saugant leisti ūkininkauti? Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) paviešino Europos Komisijai kas šešerius metus teikiamą ataskaitą už 2019-2024 metų laikotarpį apie Buveinių direktyvos įgyvendinimą. Ją rengė specialistai, ekspertai, mokslininkai. Pasak jų, rezultatai rodo gerokai pablogėjusią natūralių buveinių apsaugos būklę: iš anksčiau buvusių 12 buveinių tipų liko tik 4 geros būklės, o blogos būklės padaugėjo nuo 21 iki 32. Deja, miškininkų nuomonės dėl jų labai skiriasi. Buveinės apsaugos būklės nustatymo metodika 2025 metų lapkritį Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba publikavo savo ataskaitą apie natūralių buveinių apsaugos būklę mūsų krašte 2019-2024 metų laikotarpiu. Visų mūsų interesas yra tinkama gamtos vertybių apsauga, tačiau ar galima šį vertinimo projektą naudoti tarpinstituciniam konfliktui kurstyti?…
K. Vaitiekūnas prieš ECOFIN: agresorius turi sumokėti
Prieš prasidedant Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų ministrų tarybos (ECOFIN) posėdžiui finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas vadinamame doorstep’o pasisakyme akcentavo, kad Europa turi grįžti prie sankcijų rusijai ir reparacijos paskolos Ukrainai klausimų. „90 milijardų paskola Ukrainai pagaliau patvirtinta Parlamente ir Europos Komisijoje, dabar svarbu susitarti, kad šie pinigai pasiektų Ukrainą balandžio mėnesį, kai šaliai jų reikės. Žinoma, svarbu kalbėti apie sankcijas, sankcijų režimo tobulinimą, jo sulyginimą tarp Vakarų sąjungininkų, tarp Jungtinių Valstijų, Europos ir, žinoma, vėl pradėti dialogą dėl reparacinės paskolos. Turime susitarti dėl to, nes principas, kad agresorius turi mokėti, mūsų nuomone, yra teisingas“, – sakė Kristupas Vaitiekūnas. Ministras aptarė ir kitus du ECOFIN klausimus, kurie yra ypač…
3 dalykai, kuriuos reikėtų įsivertinti prieš perkant būstą
Sprendimą įsigyti nuosavą būstą dažnai lemia ne konkretus amžius ar susiklosčiusios idealios aplinkybės, o finansinis ir emocinis pasirengimas. Apie tai, ką įsivertinti prieš įsigyjant savo namus, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Įvertinkite, ar pajamos stabilios Anot ekspertės, vienas pagrindinių ženklų, kad žmogus ar šeima gali būti pasiruošę nuosavam būstui, yra stabilios ir prognozuojamos pajamos. Tai nereiškia, kad pajamos negali augti ar keistis, tačiau reikėtų turėti pagrindą, kuris leistų planuoti ilgalaikius įsipareigojimus. „Būsto paskola dažniausiai yra sprendimas keliems dešimtmečiams, todėl įvertinkite ir dabartinę savo padėtį, ir tai, kokia ji bus ateityje. Įprastai, jei jaučiatės užtikrinti dėl savo profesinės krypties ir galite planuoti kelis metus į priekį, jau esate…
LIPFA vadovas V. Rūkas: keturi iš penkių papildomai kaupiančių lietuvių ir toliau lieka antrosios pakopos fonduose
Pirmąjį reformos mėnesį prašymus nutraukti kaupimą pateikė apie 21 proc. antrosios pensijų sistemos pakopos dalyvių. Didžioji jų dalis tai padarė pirmosiomis metų savaitėmis, vėliau prašymų skaičius mažėjo kelis kartus. Keturi iš penkių savo būsimai pensijai papildomai kaupiančių lietuvių ir toliau lieka antroje pakopoje, atsakingai planuodami savo finansinę ateitį. LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas atkreipia dėmesį, kad prašymų nutraukti kaupimą pateikimo dinamika atitiko išankstines prognozes. Lyginant su dviem pirmomis metų savaitėmis, šiuo metu jų užregistruojama keliskart mažiau. „Matome, kad pateikę prašymą žmonės aktyviai ieško informacijos apie ilgalaikio taupymo ir investavimo instrumentus, taip pat domisi galimybėmis atšaukti pradinį sprendimą“, – sako asociacijos direktorius V. Rūkas. Nors dalis gyventojų pasinaudojo galimybe teikti prašymus, svarbu…
VMI pamėgta taisyklė: kam aktualu ir kaip neužlipti ant grėblio?
Įmonės, besiskolinančios iš kontroliuojančių akcininkų, kitų grupės bendrovių ar bankų ir kredito įstaigų laiduojant akcininkams, rizikuoja užlipti ant vadinamosios plonosios kapitalizacijos taisyklės grėblio. Jis tampa vis aktyviau naudojamu Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ginklu. Kaip portalo „Mokesčių sufleris“ tinklalaidėje „Pro mikroskopą“ pažymėjo teisės firmos „Sorainen“ partnerė Indrė Ščeponienė, ši taisyklė Lietuvoje yra aktuali kas antrai ar trečiai įmonei, o nekreipiant į ją dėmesio rizikuojama susimokėti daugiau pelno mokesčio, nei būtina. Palūkanos – ne visuomet leidžiami atskaitymai Plonosios kapitalizacijos, arba oficialiai – pajamų arba išmokų apibūdinimo iš naujo, taisyklės yra nustatytos specialiu Vyriausybės nutarimu. Nors šios taisyklės taikymo tvarka galioja nuo 2003 m., anot I. Ščeponienės, iki šiol lieka daug neaiškumų ir…
Investicijų paieškai ir pritraukimui į regionus – 3 mln. eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), siekdama didinti Lietuvos regionų konkurencingumą ir investicinę aplinką, skiria 3 mln. eurų aukštos pridėtinės vertės tiesioginių užsienio investicijų paieškai ir pritraukimui Vidurio ir vakarų Lietuvos regione. „Įgyvendindami ambiciją – kad iki 2030 m. kas antra darbo vieta Lietuvoje kurtų aukštą pridėtinę vertę – kryptingai investuojame į Lietuvos regionų ekonomiką. Inovacijos ir aukštos pridėtinės vertės užsienio investicijos regionuose yra vienas kertinių Lietuvos ekonomikos augimo variklių. Tad sieksime, kad investuotojai susidomėtų Lietuva ir prisidėtų prie aukštą pridėtinę vertę kuriančių produktų kūrimo”, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas. Finansavimas bus skiriamas viešajai įstaigai „Investuok Lietuvoje“, kuri ieškos užsienio investuotojų ir skatins juos investuoti į mokslinių tyrimų ir…
“Debunk.org”: žadant „kompensacijas už sukčiavimą”, buvo apsimesta Interpolu, Europolu ir ES institucijomis daugiau nei 50 tūkst. reklamų socialiniuose tinkluose
Vilnius, Lietuva – Dezinformacijos analizės centras „Debunk.org“ pristato naują tyrimą, atskleidžiantį plataus masto sukčiavimo schemą „Facebook“ ir „Instagram“ platformose, kurios metu buvo apsimetama „Interpol“, „Europol“, nacionaline „kibernetine policija“, Europos Centriniu Banku bei kitomis institucijomis, siekiant pakartotinai apgauti investicinio sukčiavimo aukas. Per metus buvo paskelbta daugiau nei 50 000 reklamų apie tariamas „kompensacijų programas”. Jose teigta, kad institucijos esą konfiskavo milijonus eurų iš nesąžiningų brokerių ir grąžina lėšas nukentėjusiems asmenims. Iš tikrųjų reklamos nukreipdavo vartotojus į suklastotas interneto svetaines, skirtas rinkti asmens duomenis ir reikalauti išankstinių mokėjimų, prisidengiant kompensacijų administravimu. Ryšių reguliavimo tarnyba pernai kovo mėnesį “Debunk.org” suteikė patikimo pranešėjo statusą. Didelės platformos privalo reaguoti į patikimų pranešėjų teikiamas ataskaitas, bei…
Kaip tinkamai paruošti elektromobilį įkrovimui žiemą: praktinis gidas
Žiemos sąlygos keičia elektromobilių eksploatacijos ypatumus. Vairuotojai pastebi ne tik trumpesnį nuvažiuojamą atstumą, bet ir lėtesnį įkrovimą. Net ir atvykus į didelės galios greito įkrovimo stotelę, realus įkrovimo greitis gali būti mažesnis nei tikėtasi. Ekspertai pabrėžia, kad dažniausiai tai lemia ne infrastruktūros galimybės, o automobilio baterijos temperatūra. Elektromobilio baterija efektyviausiai kraunasi, kai jos temperatūra siekia apie 20 – 30 laipsnių šilumos. Esant minusinei temperatūrai, baterija atvėsta, todėl automobilio valdymo sistema riboja įkrovimo galią, kol ji sušyla. Dalis energijos tokiu atveju skiriama baterijos šildymui, o maksimali įkrovimo galia pasiekiama tik po tam tikro laiko arba nepasiekiama. Tai – ne įkrovimo stotelės sutrikimas, o standartinis baterijos apsaugos mechanizmas. „Elektrum Drive“ įkrovimo tinklą…
108 metų Lietuvos ekonomikos DNR: nuo bekono iki lazerių
Šių metų vasario 16-ąją, minėdami 108-uosius Lietuvos valstybės atkūrimo metus, galime pasidžiaugti augančia ir aukštą pridėtinę vertę kuriančia Lietuvos ekonomika. Vis dėlto šiuolaikinės pažangios, technologijomis ir inovacijomis grįstos ekonomikos, nors ir besiskiriančios savo struktūra, užuomazgomis galima laikyti tarpukario Lietuvą. Tarpukario Lietuvos ekonomikos raidą, jos reikšmę dabartinės modernios Lietuvos ekonomikai ir šių skirtingų laikotarpių mūsų valstybės ekonomikų paraleles pateikia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomistas Titas Budreika. Stipri agrarinė ekonomika Tarpukario Lietuvoje Analizuodami tarpukario Lietuvos ekonomikos DNR, atspirties tašku galime laikyti XX amžiaus pradžią. Istorikas dr. Gediminas Vaskela yra apskaičiavęs, kad iki Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 m., Lietuvos pramonės produkcija buvo 2,6 karto mažesnė nei Estijoje ir net 7,5 karto mažesnė nei…
ECOFIN posėdžiuose – atnaujintas „Naujos kartos Lietuva“ planas, rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos valdymo
Vasario 16-17 d. finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas dalyvaus Briuselyje vykstančiuose Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų ministrų tarybos (ECOFIN) bei Euro grupės (EG) posėdžiuose, kur bus tvirtinamas pakoreguotas „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) planas, diskutuojama apie paramą Ukrainai, aptariamos rekomendacijos euro zonos ekonomikai. Finansų ministerija gruodį oficialiai pateikė Europos Komisijai ketvirtąjį NKL plano pakeitimą, kurio tikslas – pakoreguoti rizikingus rodiklius, supaprastinti priemonių ir rodiklių aprašymus, siekiant palengvinti atsiskaitymą už jų įgyvendinimą. „Naujos kartos Lietuva“ plano pakeitimas yra strateginis žingsnis, užtikrinantis, kad planas atspindėtų realią įgyvendinimo situaciją ir visi numatyti įsipareigojimai būtų sėkmingai įgyvendinti 2026 metais, nepaliekant rizikos nepasiekti rodiklių ir dėl to negauti reikalingo finansavimo. Pagal patvirtintą planą, beveik 79…
