„Hostinger“ opcionų programoje dalyvaujantiems darbuotojams išmokėjo 11,8 mln. eurų, tokiu būdu pasidalindama įmonės augimo rezultatais su darbuotojais. „Opcionų programą pradėjome prieš beveik dešimtmetį, kai buvome toli nuo dabartinių rezultatų. Šiandien finansine grąža jau galime pasidalinti su ilgą laiką įmonėje sėkmingai dirbančiais kolegomis, kurie svariai prisidėjo prie verslo augimo“, – sako „Hostinger“ vadovas Daugirdas Jankus.  Iš viso opcionų programoje dalyvauja apie 10 proc. įmonės darbuotojų, kurie turės galimybę ateityje savo opcionus realizuoti pagal numatytas sąlygas įsigyjant įmonės akcijų. D. Jankaus teigimu, dalinimasis įmonės sukuriama verte su darbuotojais yra ilgalaikės „Hostinger“ talentų pritraukimo ir motyvavimo strategijos dalis. Dabartinė „Hostinger“ opcionų programa startavo 2017 m. ir nuolat evoliucionavo kartu su įmone.Tarptautinę „Hostinger“ komandą…

Nuo šių metų sausio 1 dienos Lietuvoje įsigaliojo Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimai. Dalis jų aktualūs ir nekilnojamąjį turtą (NT) parduodantiems žmonėms. Kokie svarbiausi įstatymo pakeitimai ir ką reikėtų žinoti, rengiantis parduoti būstą, pasakoja bendrovės „Realco“ finansų direktorius Vygantas Galčius. „Svarbiausias įstatymo pakeitimas – kad nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lietuvoje dvigubai sutrumpėjo laikotarpis, po kurio pardavus turimą NT, iš jo gautas pelnas yra neapmokestinamas. Anksčiau buvo taikoma dešimties metų taisyklė – tai yra, pelnas būdavo neapmokestinamas tik tuomet, jei gyventojas įsigytą NT išlaikydavo bent 10 metų. Nuo sausio pirmosios šis laikotarpis sutrumpintas iki penkerių metų“, – komentuoja V. Galčius. Jis priduria, jog NT paveldėjus, ne visuomet privaloma…

Darbdaviai vis dažniau investuoja į darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą. Tačiau praktikoje neretai kyla klausimų – ar darbuotojas privalo atlyginti darbdavio patirtas mokymo išlaidas nusprendęs nutraukti darbo santykius? Kaip pažymi Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė, Darbo kodeksas numato galimybę susitarti dėl mokymo išlaidų kompensavimo, bet kartu nustato ir aiškias ribas, kada atlyginti mokymo išlaidas yra neprivaloma. Tad ne kiekvienas darbuotojo mokymas gali būti laikomas pagrindu reikalauti atlyginti darbdavio patirtas išlaidas. Mokymo išlaidų kompensavimas galimas tik iš anksto susitarus Pagal Darbo kodekso 37 straipsnį darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbdavio patirtų darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo. Tokios išlaidos gali būti kompensuojamos tik tuo atveju, kai…

Europos investavimo į nekilnojamojo turto projektus platforma „InRento“ atnaujina prekės ženklo identitetą ir žymi naują veiklos etapą. Per kelerius metus daugiau kaip 80 mln. eurų investuotojų kapitalo pritraukusi platforma plečia kryptį – nuo nuomos projektų finansavimo pereina prie platesnio pastatų konversijų ir renovacijos projektų portfelio Europoje. „Per pastaruosius kelerius metus „InRento“ gerokai pasikeitė – šiandien veikiame keliose Europos šalyse ir finansuojame vis įvairesnius projektus, todėl ankstesnis pozicionavimas paprasčiausiai nebeatspindėjo to, kuo tapome. Naujasis logotipas atspindi modernumą, paprastumą ir žaliąjį kursą, o pati platforma – dar modernesnė ir investuotojams paprastesnė, siekianti kurti tiek finansinę grąžą, tiek apčiuopiamą teigiamą poveikį miestams“, – sako „InRento“ įkūrėjas ir vadovas Gustas Germanavičius. Nuo nuomos projektų…

Velykos artėja, o su jomis – ir neišvengiamas klausimas: koks pyragas šiemet puoš šventinį stalą? Ir nors kepti tradicinį šimtalapį – tikras menas, reikalaujantis kantrybės ir įgūdžių, prekybos tinklo „Iki“ konditeris Thierry Lauvray siūlo kelią, kuris šventinę nuotaiką sukurs be jokio vargo: kviečia išbandyti kepinį, kuris skoniu ir traškumu bus panašus į tradicinį šimtalapį, tačiau jį paruošti lengviau. Kartą išmėginę šį receptą, jį kepsite ne tik per Velykas, nes bus pigu ir greita – o skonis nepaliks abejingų. Prekybos tinklo „Iki“ lojalių pirkėjų apklausa atskleidė, kad daugelis lietuvių pyragą laiko būtinu Velykų stalo akcentu. Paklausus, be kurių patiekalų gyventojai neįsivaizduoja savo Velykų stalo, pyragus aplenkė tik kiaušiniai ir balta mišrainė.…

Rokiškio rajonas tampa pirmuoju Lietuvoje, kuriame savivaldybės įsteigta piliečių energetikos bendrija subūrė 26 savivaldybės įstaigas ir įmones bendrai naudotis saulės energija, siekiant patenkinti savo elektros poreikius. Pagal kartu su Energetikos ministerijos sukurtą priemonę „Paskolos energetikos bendrijoms“ Rokiškio savivaldybės įkurtai asociacijai „Rokiškio saulės energijos parkas“ nacionalinis plėtros bankas ILTE skyrė beveik 16 mln. eurų finansavimą įsigyti nutolusias 20 MW galios saulės elektrines. Bendrijos projektas leis viešojo sektoriaus institucijoms naudotis elektrinės pagaminta elektros energija iš atsinaujinančių šaltinių, taip mažinant išlaidas elektros energijai ir prisidedant prie energetinio savarankiškumo didinimo. Prieš tai ši bendrija jau pasinaudojo technine pagalba, kuri buvo skirta kaip dotacija pasirengti projekto įgyvendinimui, o paslaugas teikė ILTE nupirkta konsultacinių paslaugų įmonė.…

Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos pirmininkė, generalinė direktorė. Demografiniai pokyčiai Baltijos šalyse jau šiandien tyliai perbraižo ekonomikos ateitį. Mažėjantis gimstamumas, ilgėjanti gyvenimo trukmė ir vėliau priimami svarbiausi gyvenimo sprendimai keičia ne tik visuomenės struktūrą, bet ir darbo rinką, vartojimą bei finansų sistemą. Lietuvoje visuomenė sensta beveik dvigubai greičiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, o iki 2050 m. ji gali tapti viena vyriausių Europoje. Ar mūsų ekonomika tam pasiruošusi? Visuomenė sensta, o jaunų žmonių mažėja Prognozuojama, kad 2050 m. Lietuvoje gali gyventi apie 2,2 mln. žmonių, o beveik kas trečias gyventojas bus vyresnis nei 65 metų. Tai reiškia, kad per artimiausius dešimtmečius šalies ekonomikai teks prisitaikyti prie visai kitokios visuomenės struktūros. Socialinės…

Naujausi „Swedbank“ matuojamo Finansinės sveikatos indekso duomenys rodo – šalies gyventojų finansinė sveikata gerėja, o pagal šį rodiklį pirmaujame Baltijos šalyse. Visgi, dar aukštesnį finansinės sveikatos vertinimą Lietuvos gyventojams trukdo pasiekti kelios esminės priežastys – finansinių žinių bei ilgalaikio finansinio saugumo priemonių trūkumas. „Jau ketvirtus metus iš eilės matuojamas Lietuvos gyventojų finansinės sveikatos indeksas nuosekliai auga ir šiemet pasiekė rekordinius 59 balus iš 100. Daugiausiai įtakos tam turi gerėjančios Lietuvos gyventojų finansinės galimybės. Dėl augančių pajamų, daugiau žmonių gali lengviau padengti kasdienes išlaidas, sukaupti santaupų ar skirti lėšų ilgalaikiams tikslams“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Prieš metus pirmavusi, šįmet antroje vietoje pagal finansinės sveikatos indekso rezultatus rikiuojasi…