2026 m. atsivėręs „langas“ suteikė galimybę atsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas. Tačiau kol dalis nusprendusių atsiimti sukauptas lėšas ieško, kur jas investuoti ir kaip ruoštis pensijai, kiti šiuos pinigus planuoja panaudoti trumpalaikėms reikmėms, rodo „Luminor“ banko duomenys. Apie tai, ką atskleidžia tokie gyventojų pasirinkimai bei kokias pasekmes jie iššauks, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. Remiantis pirmos sausio mėnesio pusės „Luminor“ banko duomenimis, 24 proc. nusprendusių atsiimti pinigus iš II pensijų pakopos gautas lėšas skirs paskoloms grąžinti, 24 proc. – taupys vaikams, o 18 proc. investuos į fondus, ETF ar III pensijų pakopą. Dar 13 proc. teigia, kad pinigus panaudos kitiems tikslams arba dar nėra apsisprendę. Mažesnė dalis…

Vis daugiau Lietuvos gyventojų patiria įtampą, nerimą ir neapibrėžtumą dėl to, kas vyksta pasaulyje ir aplink juos. Anot Nacionalinio savijautos indekso, reikšminga dalis visuomenės susiduria su nerimo ir emocinės įtampos požymiais, o dalis žmonių jaučia ir ilgalaikį liūdesį. Prie to prisideda ir nuolatinis informacinis triukšmas – neigiamos naujienos, krizės ir nuolat kintanti aplinka stiprina jausmą, kad situacijos kontroliuoti neįmanoma. „Kai pasaulis toks nenuspėjamas ir chaotiškas, natūralu, kad prarandame jausmą, kad galime kažkam turėti įtakos. Tačiau norint susigrąžinti kontrolės jausmą, nebūtina spręsti pasaulinių problemų – kartais užtenka nedidelio, bet apčiuopiamo žingsnio“, – sako aukojimo portalo Aukok.lt direktorė Modesta Kairytė. Dauguma lietuvių nepasinaudoja galimybe skirti 1,2 proc. GPM paramai Vienas paprasčiausių būdų…

Šią žiemą gausiai iškritęs sniegas ir staigus jo tirpsmas pirmosiomis pavasario dienomis graso ne tik potvyniais, bet ir padidėjusia rizika užteršti gyventojų šulinių ir gręžinių vandenį. Didžiausia šalies vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ įspėja, kad net iš pažiūros vartoti tinkamas vanduo šį pavasarį gali būti užterštas. Tirpstant dideliam sniego kiekiui žemė nebespėja sugerti drėgmės, todėl paviršinis vanduo kartu su jame esančiais teršalais pradeda sunktis į viršutinius grunto sluoksnius. Iš jų vandeniu pasipildo seklūs šachtiniai šuliniai, o neretai tarša pasiekia ir nesandarius individualius gręžinius. „Vilniaus vandenų“ laboratorijos vadovė Rūta Bubulienė sako, kad individualių vandens šaltinių savininkams nieko nelaukiant reikėtų atlikti tiek mikrobiologinius, tiek cheminius vandens tyrimus. „Potvynių vanduo į šulinius gali atnešti…

Keli lašai aliejaus, skutimosi putos ar ausų krapštukas gali tapti tikrais Velykų pagalbininkais – socialiniuose tinkluose plintantys margučių dažymo triukai leidžia pasiekti stebinančių rezultatų be jokių specialių priemonių. Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad Velykų savaitę parduotuvėse šoka aukštyn ne tik kiaušinių pardavimai – margučių dažai, daržovės natūraliam marginimui ir kiti pagalbiniai produktai kartu su jais. Tradicijos – tvirtesnės, nei atrodo G. Kitovė pastebi, kad margučių dažymo tradicija šiandien įgauna naujų spalvų – tiek pažodžiui, tiek perkeltine prasme. Šiemet lojalių „Iki“ pirkėjų apklausa patvirtino, kad natūralumas – ant bangos: net 63 proc. lietuvių teigia margučius dažantys natūraliais dažais. Maždaug 22 proc. renkasi parduotuvėse parduodamus dažus, apie 11…

Iniciatyva „Keisk tarą į šlamančius“, kurią palaikantys gyventojai taromatuose aukoja užstato lėšas gamtos išsaugojimui, jau pasiekė aiškiai išmatuojamą rezultatą – per 64 hektarus apsaugotų miškų. VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) skaičiuoja, kad senųjų miškų išpirkimui „Sengirės fondas“ panaudojo beveik 85 proc. surinktų lėšų, o likusias 15 proc. fondas šiemet planuoja skirti naujai išperkamiems miškams įsigyti. „Pradėdami iniciatyvą nesitikėjome, kad tiek daug gamtą mylinčių žmonių palaikys mūsų idėją ir nuosekliai aukos užstatą taromatuose. Jau dabar gyventojų dėka apsaugota daugybė svarbių buveinių su tūkstančiais jose gyvenančių rūšių. O artėjant vasarai stiprėja tikimybė, kad aukojamų lėšų dar pagausės, nes šiltuoju metų laiku grąžinama pastebimai daugiau pakuočių. Patirtis rodo, kad dalis jų užstato yra…

Krevetės – vienas paprasčiausių būdų palepinti artimuosius. Jos nebrangios, paruošiamos vos per kelias minutes, o rezultatas – restorano lygio patiekalas su minimaliomis pastangomis. Prie prekybos tinklo „Iki“ komandos prisijungęs šefas Dainius Špakauskas kviečia tuo įsitikinti su paprastu receptu – jis dalijasi savo krevečių grietinėlės ir parmezano padaže idėja, kuri tiks ir šventiniam Velykų stalui, ir tiesiog vakarienei po ilgos dienos. Velykų stalas Lietuvoje iš esmės išlieka tradicinis, bet lietuvaičių įpročiai pamažu keičiasi, pastebi Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė. „Nors ant Velykų stalo karaliauja tradicijos, jas papildo ir nauji skanėstai. Šventėms, tarp jų ir Velykoms, pirkėjai vis drąsiau dairosi įdomesnių užtepėlių, gurmaniškų sūrių, vytintų mėsos gaminių, įvairesnių padažų ir pagardų. Be…

Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonių vadovams dažnai tenka būti multiinstrumentalistais, vienu metu sprendžiančiais platų verslo klausimų spektrą. Vis dėlto, atėjus laikui plėstis ir gauti finansavimą iš banko, vien universalumo nepakanka. Marius Bačianskas, „SME Bank“ kreditavimo vadovas, pataria, kokie iš anksto atlikti namų darbai palengvins ir supaprastins susitarimą su banku dėl finansavimo. „Bankas į verslą žiūri ne tik per skaičių lenteles, bet per pasitikėjimo prizmę. SVV įmonės namų darbai – laiku ir kokybiškai pateikti apskaitos duomenys, gilus savo verslo finansinių rodiklių supratimas ir aiški strategija – yra tie pamatai, ant kurių statome abipusiai naudingą partnerystę“, – sako M. Bačianskas. Pasak jo, laiku pateikti kokybiškai parengtas finansines ataskaitas yra ne tik…